6

Rezultatas(-ai)

Žodis(-iai)
Publikacijos rūšis
Politikos sritis
Raktinis žodis
Datą

ES žvejybos valdymas

01-01-2018

Žvejybos valdymas pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) grindžiamas poreikiu užtikrinti aplinkos požiūriu tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir techninės priemonės.

Žvejybos valdymas pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) grindžiamas poreikiu užtikrinti aplinkos požiūriu tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir techninės priemonės.

Bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimas

01-01-2018

Žvejybos ir akvakultūros produktų bendras rinkos organizavimas (BRO) buvo pirmoji bendros žuvininkystės politikos (BŽP) sudedamoji dalis. Apskritai dabartiniu BRO siekiama apsaugoti gamintojus ir užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos aplinkosauginį darnumą ir ekonominį perspektyvumą. Tobulinami ir stiprinami pagrindiniai BRO elementai, pavyzdžiui, bendri rinkos standartai, vartotojų informavimas ir gamintojų organizacijos, ir įvedami nauji elementai, pavyzdžiui, rinkos tyrimai.

Žvejybos ir akvakultūros produktų bendras rinkos organizavimas (BRO) buvo pirmoji bendros žuvininkystės politikos (BŽP) sudedamoji dalis. Apskritai dabartiniu BRO siekiama apsaugoti gamintojus ir užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos aplinkosauginį darnumą ir ekonominį perspektyvumą. Tobulinami ir stiprinami pagrindiniai BRO elementai, pavyzdžiui, bendri rinkos standartai, vartotojų informavimas ir gamintojų organizacijos, ir įvedami nauji elementai, pavyzdžiui, rinkos tyrimai.

Tarptautiniai santykiai žvejybos srityje

01-01-2018

Europos Sąjunga (ES) atlieka pagrindinį tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį žvejybos srityje. Pasinaudodama savo bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės aspektu, Sąjunga siekia užtikrinti, kad jos teisinė sistema apimtų ne tik ES laivus, vykdančius veiklą tarptautiniuose vandenyse. Remdamasi BŽP tikslais ir gero valdymo principais, ES yra įsipareigojusi pagal daug daugiašalių susitarimų ir dalyvauja regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje, taip pat yra sudariusi 30 dvišalių ...

Europos Sąjunga (ES) atlieka pagrindinį tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį žvejybos srityje. Pasinaudodama savo bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės aspektu, Sąjunga siekia užtikrinti, kad jos teisinė sistema apimtų ne tik ES laivus, vykdančius veiklą tarptautiniuose vandenyse. Remdamasi BŽP tikslais ir gero valdymo principais, ES yra įsipareigojusi pagal daug daugiašalių susitarimų ir dalyvauja regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje, taip pat yra sudariusi 30 dvišalių žvejybos susitarimų.

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje

01-01-2018

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje santykinai tebėra sąstingyje, palyginti su didėjančia auginamų jūros gėrybių gamyba pasaulio mastu. Per pastaruosius 20 metų Komisija, paskelbusi įvairias strategijas ir gaires, bandė padidinti ES gamybos potencialą, o 2016 m. įsteigta Akvakultūros patariamoji taryba. Šį organą sudaro sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovai ir jis teikia konsultacijas Europos institucijoms ir valstybėms narėms.

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje santykinai tebėra sąstingyje, palyginti su didėjančia auginamų jūros gėrybių gamyba pasaulio mastu. Per pastaruosius 20 metų Komisija, paskelbusi įvairias strategijas ir gaires, bandė padidinti ES gamybos potencialą, o 2016 m. įsteigta Akvakultūros patariamoji taryba. Šį organą sudaro sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovai ir jis teikia konsultacijas Europos institucijoms ir valstybėms narėms.

Europos Sąjungos integruota jūrų politika

01-01-2018

Europos Sąjungos integruota jūrų politika – tai holistinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Ji grindžiama argumentu, kad Sąjunga, koordinuodama labai įvairią tarpusavyje susijusią veiklą vandenynuose, jūrose ir pakrantėse, gali gauti daugiau naudos iš savo jūrų erdvės ir daryti mažesnį poveikį aplinkai. Taigi integruota jūrų politika siekiama stiprinti vadinamąją mėlynąją ekonomiką, apimančią visą jūroje vykdomą ekonominę veiklą.

Europos Sąjungos integruota jūrų politika – tai holistinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Ji grindžiama argumentu, kad Sąjunga, koordinuodama labai įvairią tarpusavyje susijusią veiklą vandenynuose, jūrose ir pakrantėse, gali gauti daugiau naudos iš savo jūrų erdvės ir daryti mažesnį poveikį aplinkai. Taigi integruota jūrų politika siekiama stiprinti vadinamąją mėlynąją ekonomiką, apimančią visą jūroje vykdomą ekonominę veiklą.

Europos žuvininkystė, išreikšta skaičiais

01-01-2018

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynas 2020 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2017 m.), akvakultūros (2016 m.) ir žuvų perdirbimo (2017 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2017 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas vienam gyventojui 2017 m. (IV lentelė) ir 2014– ...

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynas 2020 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2017 m.), akvakultūros (2016 m.) ir žuvų perdirbimo (2017 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2017 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas vienam gyventojui 2017 m. (IV lentelė) ir 2014–2020 m. skiriamų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išteklių paskirstymas (V lentelė).