11

Rezultatas(-ai)

Žodis(-iai)
Publikacijos rūšis
Politikos sritis
Raktinis žodis
Datą

Commitments made at the hearing of Virginijus SINKEVIČIUS, Commissioner-designate - Environment, Oceans and Fisheries

22-11-2019

The commissioner-designate, Virginijus Sinkevičius, appeared before the European Parliament on 3 October 2019 to answer questions put by MEPs from the Committees on ENVI and PECH. During the hearing, he made a number of commitments which are highlighted in this document. These commitments refer to his portfolio, as described in the mission letter sent to him by Ursula von der Leyen, President-elect of the European Commission, including conserving Europe’s natural environment and prosperous and sustainable ...

The commissioner-designate, Virginijus Sinkevičius, appeared before the European Parliament on 3 October 2019 to answer questions put by MEPs from the Committees on ENVI and PECH. During the hearing, he made a number of commitments which are highlighted in this document. These commitments refer to his portfolio, as described in the mission letter sent to him by Ursula von der Leyen, President-elect of the European Commission, including conserving Europe’s natural environment and prosperous and sustainable fishing and a thriving blue economy.

Bendra žuvininkystės politika: ištakos ir raida

01-01-2018

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) pirmą kartą suformuluota Romos sutartyje. Iš pradžių ji siejosi su bendra žemės ūkio politika, o laikui bėgant palaipsniui tapo labiau nepriklausoma. Pagal 2002 m. persvarstytą BŽP visų pirma siekiama užtikrinti darnią žuvininkystę, žvejų pajamas ir nuolatines darbo vietas. Keletas žuvininkystės politikos pakeitimų įtraukti į Lisabonos sutartį. 2013 m. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujos BŽP siekiant ilgalaikio žvejybos ir akvakultūros veiklos darnumo aplinkos ...

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) pirmą kartą suformuluota Romos sutartyje. Iš pradžių ji siejosi su bendra žemės ūkio politika, o laikui bėgant palaipsniui tapo labiau nepriklausoma. Pagal 2002 m. persvarstytą BŽP visų pirma siekiama užtikrinti darnią žuvininkystę, žvejų pajamas ir nuolatines darbo vietas. Keletas žuvininkystės politikos pakeitimų įtraukti į Lisabonos sutartį. 2013 m. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujos BŽP siekiant ilgalaikio žvejybos ir akvakultūros veiklos darnumo aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu.

ES žvejybos valdymas

01-01-2018

Žvejybos valdymas pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) grindžiamas poreikiu užtikrinti aplinkos požiūriu tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir techninės priemonės.

Žvejybos valdymas pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) grindžiamas poreikiu užtikrinti aplinkos požiūriu tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir techninės priemonės.

Žvejybos kontrolė ir teisės aktų vykdymas

01-01-2018

Žvejybos kontrolės ir teisės aktų vykdymo tikslas – užtikrinti tinkamą žuvininkystės teisės aktų taikymą ir prireikus priversti laikytis šių taisyklių. Šiuo požiūriu valstybės narės, Komisija ir ūkio subjektai dalijasi kompetencijos sritimis ir pareigomis. Šių taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms gali būti taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Žvejybos kontrolės ir teisės aktų vykdymo tikslas – užtikrinti tinkamą žuvininkystės teisės aktų taikymą ir prireikus priversti laikytis šių taisyklių. Šiuo požiūriu valstybės narės, Komisija ir ūkio subjektai dalijasi kompetencijos sritimis ir pareigomis. Šių taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms gali būti taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Struktūrinė parama žuvininkystei

01-01-2018

Anksčiau Europos žuvininkystės politika buvo finansuojama taikant Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP), 2007–2013 m. laikotarpiu – iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o dabar ji finansuojama iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurį 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,4 mlrd. eurų. EJRŽF remia žvejus jiems pereinant prie tausiosios žvejybos, pakrančių bendruomenes joms įvairinant savo ekonomiką ir finansuoja projektus, skirtus naujoms darbo vietoms kurti ...

Anksčiau Europos žuvininkystės politika buvo finansuojama taikant Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP), 2007–2013 m. laikotarpiu – iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o dabar ji finansuojama iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurį 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,4 mlrd. eurų. EJRŽF remia žvejus jiems pereinant prie tausiosios žvejybos, pakrančių bendruomenes joms įvairinant savo ekonomiką ir finansuoja projektus, skirtus naujoms darbo vietoms kurti ir gyvenimo kokybei Europos pakrančių regionuose gerinti.

Bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimas

01-01-2018

Žvejybos ir akvakultūros produktų bendras rinkos organizavimas (BRO) buvo pirmoji bendros žuvininkystės politikos (BŽP) sudedamoji dalis. Apskritai dabartiniu BRO siekiama apsaugoti gamintojus ir užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos aplinkosauginį darnumą ir ekonominį perspektyvumą. Tobulinami ir stiprinami pagrindiniai BRO elementai, pavyzdžiui, bendri rinkos standartai, vartotojų informavimas ir gamintojų organizacijos, ir įvedami nauji elementai, pavyzdžiui, rinkos tyrimai.

Žvejybos ir akvakultūros produktų bendras rinkos organizavimas (BRO) buvo pirmoji bendros žuvininkystės politikos (BŽP) sudedamoji dalis. Apskritai dabartiniu BRO siekiama apsaugoti gamintojus ir užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos aplinkosauginį darnumą ir ekonominį perspektyvumą. Tobulinami ir stiprinami pagrindiniai BRO elementai, pavyzdžiui, bendri rinkos standartai, vartotojų informavimas ir gamintojų organizacijos, ir įvedami nauji elementai, pavyzdžiui, rinkos tyrimai.

Tarptautiniai santykiai žvejybos srityje

01-01-2018

Europos Sąjunga (ES) atlieka pagrindinį tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį žvejybos srityje. Pasinaudodama savo bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės aspektu, Sąjunga siekia užtikrinti, kad jos teisinė sistema apimtų ne tik ES laivus, vykdančius veiklą tarptautiniuose vandenyse. Remdamasi BŽP tikslais ir gero valdymo principais, ES yra įsipareigojusi pagal daug daugiašalių susitarimų ir dalyvauja regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje, taip pat yra sudariusi 30 dvišalių ...

Europos Sąjunga (ES) atlieka pagrindinį tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį žvejybos srityje. Pasinaudodama savo bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės aspektu, Sąjunga siekia užtikrinti, kad jos teisinė sistema apimtų ne tik ES laivus, vykdančius veiklą tarptautiniuose vandenyse. Remdamasi BŽP tikslais ir gero valdymo principais, ES yra įsipareigojusi pagal daug daugiašalių susitarimų ir dalyvauja regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje, taip pat yra sudariusi 30 dvišalių žvejybos susitarimų.

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje

01-01-2018

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje santykinai tebėra sąstingyje, palyginti su didėjančia auginamų jūros gėrybių gamyba pasaulio mastu. Per pastaruosius 20 metų Komisija, paskelbusi įvairias strategijas ir gaires, bandė padidinti ES gamybos potencialą, o 2016 m. įsteigta Akvakultūros patariamoji taryba. Šį organą sudaro sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovai ir jis teikia konsultacijas Europos institucijoms ir valstybėms narėms.

Akvakultūros produktų gamyba Europos Sąjungoje santykinai tebėra sąstingyje, palyginti su didėjančia auginamų jūros gėrybių gamyba pasaulio mastu. Per pastaruosius 20 metų Komisija, paskelbusi įvairias strategijas ir gaires, bandė padidinti ES gamybos potencialą, o 2016 m. įsteigta Akvakultūros patariamoji taryba. Šį organą sudaro sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovai ir jis teikia konsultacijas Europos institucijoms ir valstybėms narėms.

Europos Sąjungos integruota jūrų politika

01-01-2018

Europos Sąjungos integruota jūrų politika – tai holistinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Ji grindžiama argumentu, kad Sąjunga, koordinuodama labai įvairią tarpusavyje susijusią veiklą vandenynuose, jūrose ir pakrantėse, gali gauti daugiau naudos iš savo jūrų erdvės ir daryti mažesnį poveikį aplinkai. Taigi integruota jūrų politika siekiama stiprinti vadinamąją mėlynąją ekonomiką, apimančią visą jūroje vykdomą ekonominę veiklą.

Europos Sąjungos integruota jūrų politika – tai holistinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Ji grindžiama argumentu, kad Sąjunga, koordinuodama labai įvairią tarpusavyje susijusią veiklą vandenynuose, jūrose ir pakrantėse, gali gauti daugiau naudos iš savo jūrų erdvės ir daryti mažesnį poveikį aplinkai. Taigi integruota jūrų politika siekiama stiprinti vadinamąją mėlynąją ekonomiką, apimančią visą jūroje vykdomą ekonominę veiklą.

Europos žuvininkystė, išreikšta skaičiais

01-01-2018

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynas 2020 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2017 m.), akvakultūros (2016 m.) ir žuvų perdirbimo (2017 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2017 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas vienam gyventojui 2017 m. (IV lentelė) ir 2014– ...

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynas 2020 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2017 m.), akvakultūros (2016 m.) ir žuvų perdirbimo (2017 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2017 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas vienam gyventojui 2017 m. (IV lentelė) ir 2014–2020 m. skiriamų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išteklių paskirstymas (V lentelė).

Būsimi renginiai

30-11-2020
EPRS online Book Talk | How to own the room (and the zoom) [...]
Kitas renginys -
EPRS
30-11-2020
Hearing on Future-proofing the Tourism Sector: Challenges and Opportunities Ahead
Klausymas -
TRAN
30-11-2020
LIBE - FEMM Joint Hearing: Combating Gender based Violence: Cyber Violence
Klausymas -
FEMM LIBE

Partneriai