ES laisvosios prekybos susitarimai: svarbiausi sandoriai ir derybų procesas
Sužinokite, kaip deramasi dėl ES laisvosios prekybos susitarimų, kokie yra pagrindiniai sandoriai ir kuo svarbus Europos Parlamento vaidmuo tvirtinant susitarimus.
Kas yra laisvosios prekybos susitarimas?
Laisvosios prekybos susitarimai, dar vadinami tiesiog prekybos susitarimais, yra dviejų ar daugiau šalių sutartys, skirtos pagerinti prekybos ir investicijų santykius pašalinant atitinkamas kliūtis.
ES yra sudariusi daugiau nei 40 skirtingų susitarimų su daugiau nei 70 šalių – tai didžiausias prekybos susitarimų skaičius pasaulyje.
Tarifai ir muitai
Vienais susitarimais visų pirma siekiama sumažinti tarifines kliūtis ar jas panaikinti, kitais – sukurti muitų sąjungą, panaikinant muitus ir nustatant bendrą muitų tarifą užsienio importui.
Investicijos
Tačiau susitarimai susiję ne tik su tarifais. Jie taip pat gali būti susiję su investicijomis ir ginčų dėl investicijų sprendimu, pavyzdžiui, kai įmonė mano, kad kitos šalies vyriausybės sprendimas daro įtaką jos investicijoms toje šalyje. Taip pat dažnai susitariama dėl abiejų pusių galimybės dalyvauti prekybos partnerių viešuosiuose pirkimuose.
Kodėl prekybos susitarimai yra svarbūs ES?
Prekybos susitarimai yra svarbi ES prekybos politikos dalis, nes jie yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. 2024 m. ES buvo antra pagal dydį prekių eksportuotoja pasaulyje (14 proc.), nusileidusi Kinijai (18 proc.), bet aplenkusi JAV (10 proc.). Ji taip pat buvo antra pagal dydį importuotoja (12,9 proc.) po JAV (16,4 proc.), bet lenkė Kiniją (12,6 proc.).
Augimo skatinimas
Naujais prekybos susitarimais atveriamos naujos verslo galimybės Europos įmonėms, todėl sukuriama daugiau darbo vietų, o vartotojai gali tikėtis didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų.
Produktų standartų išlaikymas
Prekybos susitarimai gali padėti užtikrinti, kad importuojamų produktų standartai būtų tokie patys kaip ir ES pagamintų produktų. Pavyzdžiui, ES uždraudė galvijų ūkiuose naudoti tam tikrus hormonus dėl pavojaus sveikatai. Todėl ES prekybos susitarimai užtikrina, kad nebūtų importuojama jautiena, kurioje yra šių hormonų.
Regioninių produktų apsauga
Susitarimais taip pat galima apsaugoti tradicinius Europos maisto produktus, įpareigojant šalis pripažinti „geografines nuorodas“. Tai reiškia, kad negalite savo produktui suteikti tam tikrų pavadinimų ar priskirti jam tam tikrų apibūdinimų, nebent jis buvo pagamintas atitinkamame regione ir laikantis su tais pavadinimais ar apibūdinimais susijusių tradicijų. Tai taikytina tokiems produktams kaip prancūziškas šampanas ir graikiška feta.
ES vertybių propagavimas
ES naudojasi savo prekybos susitarimais ir Europos vertybėms propaguoti. ES derybininkai, siekdami pagerinti padėtį šalyje, su kuria prekiaujame, į prekybos susitarimus dažnai įtraukia nuostatas dėl demokratijos, žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos.
Susirūpinimas dėl prekybos susitarimų
Nerimaujama, kad dėl padidėjusios konkurencijos prekybos susitarimai gali lemti darbo vietų praradimą kai kuriuose sektoriuose arba kad jie gali pakenkti ES žemės ūkio sektoriui dėl nesąžiningos konkurencijos, pavyzdžiui, sušvelnėjus maisto gamybos kokybės standartams. Vis dėlto, kadangi ES yra labai didelė rinka, ji turi geras pozicijas išsireikalauti, kad užsienio įmonės laikytųsi jos standartų.
Kaip ES derasi dėl savo prekybos susitarimų?
Procesas prasideda, kai Europos Komisija kreipiasi į valstybėms narėms atstovaujančią Tarybą prašydama leidimo pradėti derybas dėl prekybos susitarimo su prekybos partneriu.
Tada Komisija, remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais, ES vardu derasi su prekybos partneriu. Viso derybų proceso metu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Tarybos prekybos politikos komitetu, visapusiškai informuoja Europos Parlamentą ir rengia susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais.
Užbaigusi derybas, Komisija paskelbia susitarimą ir pateikia jį Tarybai ir Europos Parlamentui. Tada Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus pasirašyti susitarimą.
Ar prekybos susitarimams būtinas Europos Parlamento pritarimas?
Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. prekybos susitarimus turi patvirtinti Europos Parlamentas. Parlamento nariai taip pat turi būti reguliariai informuojami apie derybų eigą.
Prekybos susitarimuose jiems itin svarbūs kokybės standartai, todėl bet koks bandymas juos sumažinti gali būti priežastis atmesti susitarimą.
Parlamento nariai gali prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonės dėl prekybos susitarimų teisinio pagrindo. Jie tai padarė 2026 m. sausio mėn. dėl tą patį mėnesį pasirašytų MERCOSUR susitarimų (laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Amerikos bloku, kurį sudaro Brazilija, Argentina, Paragvajus ir Urugvajus).
Parlamentas taip pat parodė, kad, kilus rimtoms abejonėms, jis nedvejodamas pasinaudos veto teise. Pavyzdžiui, 2012 m. Europos Parlamentas atmetė Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (ACTA).
Parlamentui davus pritarimą, Taryba gali sudaryti susitarimą.
Kai kurie prekybos susitarimai laikomi visiškai sudarytais tik po to, kai juos ratifikuoja ir pasirašo ir ES šalys. Atsižvelgiant į tai, kad gali užtrukti, kol visos šalys ar parlamentai oficialiai ratifikuos susitarimą, kai kurie prekybos aspektai gali būti taikomi laikinai.
Kurie yra svarbiausi ES prekybos susitarimai?
Afrika
ES yra sudariusi susitarimus dėl lengvatinio prekybos režimo su 18 Afrikos šalių. Be to, daugelis besivystančių Afrikos šalių naudojasi ES bendrąja lengvatų sistema – „Viskas, išskyrus ginklus“ (BLS / VIG). Pagal šiuos susitarimus daugiau nei 90 proc. Afrikos eksportuojamų prekių patenka į ES rinką be importo muitų. Vienas iš naujausių Parlamento patvirtintų prekybos susitarimų yra Ekonominės partnerystės susitarimas su Kenija.
Azija: Indija, Kinija, Japonija ir Vietnamas
2026 m. sausio 27 d. ES ir Indija paskelbė apie svarbų prekybos susitarimą. Pagal jį ES ir Indija, daugiausiai gyventojų turinti pasaulio šalis, galės viena su kita laisvai prekiauti. Susitarimu taip pat panaikinami arba sumažinami muitai ir tarifai daugelyje sektorių. Tuo tarpu judumo sistema palengvins specialistų keliones tarp Indijos ir ES trumpalaikėms komandiruotėms. Prieš oficialiai pasirašant susitarimą, jis bus teisiškai peržiūrėtas. Po to susitarimą turės patvirtinti Parlamentas ir valstybės narės.
Su Kinija šiuo metu derybos dėl laisvosios prekybos nevyksta. 2020 m. ES ir Kinija sudarė susitarimus dėl geografinių nuorodų ir iš esmės užbaigė derybas dėl Visapusiško susitarimo dėl investicijų. Tačiau po to, kai Pekinas 2021 m. paskelbė sankcijas daugeliui Europos pareigūnų, ekspertų grupių ir mokslininkų, Europos Parlamentas atsisakė siekti šio susitarimo. Dėl didelio susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi, visų pirma Sindziange ir Honkonge, daugelis Parlamento narių susitarimo ratifikavimą laiko politiškai neįmanomu.
ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d. Juo panaikinta didžioji dalis Europos ir Japonijos įmonių mokamų muitų.
Susitarimas su Vietnamu įsigaliojo 2020 m.
Europa: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė
Visos Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės – Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija – yra glaudžiai susijusios prekybiniais ryšiais su ES pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą. Šveicarija taip pat yra ELPA narė, tačiau jos prekybinius santykius su ES reglamentuoja 1972 m. sudaryta laisvosios prekybos sutartis.
ES ir Jungtinė Karalystė yra sudariusios prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriame nustatytos prekybos sąlygos, pavyzdžiui, nulinės kvotos ir tarifai, taip pat sąžiningos konkurencijos taisyklės. Susitarimas įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d.
Lotynų Amerika: Čilė, MERCOSUR ir Meksika
Naujausias Parlamento patvirtintas susitarimas – tai 2024 m. vasario 29 d. susitarimas su Čile, kuriuo atnaujinamas jau galiojantis susitarimas. Pagal atnaujintą susitarimą leidžiama be muitų importuoti maždaug 99,9 proc. iš ES eksportuojamų prekių. Tikimasi, kad dėl to ES eksportas padidės iki 4,5 mlrd. eurų. Tuo tarpu ES turės lengvesnę prieigą prie tokių svarbių žaliavų, kaip litis ir varis. Į susitarimą nėra įtrauktos kai kurios jautrios žemės ūkio prekės (mėsa, tam tikri vaisiai ir daržovės bei alyvuogių aliejus).
Susitarimas su MERCOSUR šalimis (Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus ekonominiu bloku) buvo pasirašytas 2026 m. sausio mėn. Jį dar turi patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas. Tačiau šiuo metu procesas sustabdytas, nes Parlamentas paprašė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikti teisinę nuomonę dėl susitarimo atitikties ES sutartims.
2025 m. sausio mėn. Europos Komisija paskelbė užbaigusi derybas su Meksika dėl Visuotinio susitarimo prekybos dalies atnaujinimo. Pagal susitarimą Meksika panaikins beveik visus ES produktams taikomus tarifus, kad šie produktai taptų konkurencingesni Meksikoje ir patrauklesni Meksikos vartotojams. Tikimasi, kad „modernizuotas visuotinis susitarimas“ bus pasirašytas vasario mėn. Tada jį bus galima pateikti tvirtinti Parlamentui.
Artimieji Rytai
Su šio regiono šalimis yra sudaryta įvairių susitarimų, įskaitant asociacijos susitarimus, kuriais siekiama skatinti prekybą prekėmis. Šiuo metu taip pat vyksta derybos su kai kuriomis šalimis dėl šių susitarimų išplėtimo tokiose srityse kaip žemės ūkis ir pramonės standartai.
Šiaurės Amerika: Kanada ir Jungtinės Valstijos
Laisvosios prekybos susitarimas su Kanada, žinomas kaip Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS), laikinai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 21 d. Jis visapusiškai įsigalios jį ratifikavus visoms ES valstybėms narėms.
2025 m. sausio mėn. į valdžią antrai kadencijai sugrįžus D. Trumpo administracijai ES ir JAV prekybos santykiai tapo nenuspėjami. Pirmąjį 2025 m. pusmetį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas D. Trumpas keletą kartų pagrasino įvesti papildomus tarifus ES. 2025 m. rugpjūtį Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Škotijoje susitiko su D. Trumpu. Susitikimo rezultatas – Bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindų susitarimo dėl abipusės, sąžiningos ir subalansuotos prekybos.
Kai kurie šiuo bendru pareiškimu grindžiami teisėkūros pasiūlymai šiuo metu nagrinėjami Parlamente. Procesas įstrigo dėl JAV grasinimų aneksuoti Grenlandiją, tačiau vėliau deeskalavus įtampą ir JAV atsisakius grasinimų ES valstybės narės (Danijos) teritoriniam vientisumui Parlamentas vėl ėmėsi susitarimo ir susijusios teisinės sistemos vertinimo.
Tuo tarpu ES įdiegė naują kovos su ekonomine prievarta priemonę ir yra pasirengusi ją panaudoti, jei kuri nors šalis griebtųsi šantažo ar prekybos apribojimų, kad suteiktų savo įmonėms nesąžiningą pranašumą.
Okeanija: Australija ir Naujoji Zelandija
2022 m. birželio mėn. ES ir Naujoji Zelandija sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Parlamentas šį susitarimą patvirtino 2023 m. lapkričio 22 d. Kad įsigaliotų, jį taip pat turės patvirtinti Taryba.
Derybos dėl visapusiško prekybos susitarimo su Australija buvo pradėtos 2018 m. birželio 18 d. ir greičiausiai bus baigtos ateinančiais mėnesiais.
Daugiau apie ES prekybos politiką ir prekybos susitarimus
Šis straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas 2016 m. spalio 19 d. ir paskutinį kartą atnaujintas 2026 m. vasario mėn.
