Migracija ir prieglobstis: faktai ir skaičiai
Migracijai ES įtaką daro tokios krizės kaip pandemija ar Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą.
Peržiūrėkite naujausius duomenis mūsų infografike:
Prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai ES: faktai ir skaičiai
Atidaryti naujame lange
Ribojimai, įvesti siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos padarinius, sumažino teisėtą ir neteisėtą migraciją, tačiau skaičiai vėl pradėjo augti 2021 m. Pastaruoju metu padidėjimą iš dalies lėmė Rusijos karas Ukrainoje. Klimato kaita taip pat gali turėti tam įtakos ateityje.
Padidėję migracijos srautai 2015 m. atskleidė ES prieglobsčio sistemos trūkumus ir privertė ES imtis atitinkamų veiksmų. 2020 m. rugsėjį Europos Komisija pristatė Migracijos ir prieglobsčio paktą, o Europos Parlamentas (EP) svarsto šios sistemos pakeitimus, kurie padėtų pereiti prie veiksmingos, teisingos ir žmogiškos prieglobsčio politikos. 2023 m. balandį EP patvirtino savo poziciją dėl minimo pakto ir yra pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba.
Skaitykite ir sužinokite svarbiausius duomenis apie migrantų krizę Europoje: ką galima laikyti migrantu, koks yra ES atsakas į šią krizę ir kokios to finansinės pasekmės.
Sužinokite daugiau, kaip ES valdo migraciją
Sąvokos: pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai
Prieglobsčio prašytojas – asmuo, kuris kreipiasi prašydamas tarptautinės apsaugos dėl persekiojimo pavojaus gimtojoje šalyje, tačiau kurio prašymas dar nėra patvirtintas. Patvirtinus prieglobsčio prašymą, toks asmuo tampa „pabėgėliu“. Šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis dėl apsaugos toje ES šalyje, į kurią pirmiausia atvyko. Pateikę paraišką jie tampa prieglobsčio prašytojais. Pabėgėlio statusas ar kita tarptautinės apsaugos forma jiems išduodama tik po nacionalinės valdžios institucijų priimto teigiamo sprendimo.
Pabėgėliai – žmonės, bėgantys nuo konflikto ar persekiojimo. Pabėgėliai turi išsikelti, kad išgelbėtų savo gyvybę ar išsaugotų laisvę, ir jie neturi apsaugos savo valstybėje. Pabėgėlio statusą ir teisinę apsaugą suteikia kiekviena valstybė pagal nustatytas nacionalines procedūras. Europos Sąjungoje gaires dėl tarptautinės apsaugos suteikimo tiems, kam ji reikalinga, reguliuoja Priskyrimo direktyva. 2022 m. kovą Parlamentas pirmą kartą nuo jos įsigaliojimo 2001 m., parėmė Laikinosios apsaugos direktyvos suaktyvinimą, siekiant nedelsiant suteikti apsaugą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms.
Sužinokite daugiau apie migracijos priežastis
Prieglobsčio prašymai ir sprendimai ES
2022 m. pateikta beveik vienas milijonas (965 665) prieglobsčio prašymų – 52,1 proc. daugiau nei 2021 m. ir tai didžiausias skaičius nuo 2016 metais. 2015-2016 m. per migracijos krizės piką prašymų skaičius siekė 1 221 690.
2022 m. pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų ES skaičius siekė 881 220 ir išaugo 64 proc. lyginant su ankstesniais metais (537 335). Pirmą kartą tarptautinės apsaugos prašantis asmuo – tai asmuo, kuris pirmą kartą pateikė prieglobsčio prašymą tam tikroje ES šalyje. Tai netaikoma pakartotiniams prašytojams toje šalyje.
Ypač žymus pirmą kartą pateiktų prašymų padidėjimas 2022 m. buvo fiksuotas Airijoje (+421,8 proc.), Kroatijoje (+367,9 proc.) ir Austrijoje (+181,4 proc.). Vokietija tapo šalimi, kurioje registruota daugiausia pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų ir tai sudarė 24,7 proc. visų tokio pobūdžio prašymų ES. Ją seka Prancūzija (15,6 proc.), Ispanija (13,2 proc.) ir Austrija (12,1 proc.). Mažiausiai pirmą kartą pateiktų prašymų fiksuota Vengrijoje (45 prašymai), Slovakijoje (500 prašymų) ir Latvijoje (545 prašymai).
Daugiausia prieglobsčio prašymų pateikė sirai, afganistaniečiai, venesueliečiai ir turkai – jie sudarė beveik 40 proc. visų pirmą kartą prieglobsčio prašytojų. Pirmą kartą prieglobsčio prašytojų iš Sirijos skaičius išaugo nuo šiek tiek mažiau nei 100 tūkst. 2021 m. iki 131 970. Tačiau jie sudarė 15 proc. visų prašymų, t. y. mažiau nei 18,4 proc. 2021 metais. Afganistaniečiai sudarė 12,9 proc. visų ES prašytojų. Prašytojai iš Venesuelos ir Turkijos sudarė beveik po 6 proc. – atitinkamai 50 050 (5,7 proc.) ir 49 720 (5,6 proc.) prašymų.
2022 m. ES šalys iš viso patvirtino 384 245 prašymus, t. y. 40 proc. daugiau nei 2021 m. Apie 44 proc. jų suteiktas pabėgėlio statusas (22 proc. daugiau nei 2021 m.), 31 proc. suteikta papildoma apsauga (48 proc. daugiau) ir 25 proc. humanitarinė apsauga (72 proc. daugiau).
Karas Ukrainoje sukėlė naują migrantų antplūdį į Europą
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus. Pasak Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR, nuo karo pradžios Ukrainos sieną kirto daugiau kaip 20 mln. žmonių. Iki šiol Vokietija ir Lenkija priėmė didžiausią skaičių pabėgėlių iš Ukrainos.
Nuo 2022 m. kovo 4 d. nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams buvo suteikta laikina apsauga, ES pradėjus taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą. Tai išskirtinė priemonė masinio arba gresiančio masinio perkeltųjų asmenų iš ES nepriklausančių šalių, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, antplūdžio atveju.
Neteisėtas sienos kirtimas ir migrantų žūtys pakeliui į Europą
2015 ir 2016 m. užfiksuota, kad daugiau nei 2,3 mln. asmenų kirto ES sieną nelegaliai. Bendras nelegalių kirtimų skaičius 2022 m. buvo 330 tūkst. – tai yra didžiausias skaičius nuo 2016 m. Nustatytų kirtimų skaičius išaugo visuose nelegalios migracijos keliuose.
Centrinė Viduržemio jūros perėja išlieka labiausiai mirtina, lyginant su kitais trimis neteisėtos migracijos keliais į Europą – pranešta, kad 2022 m. žuvo arba dingo apie 1 400 žmonių.
ES finansavimas migracijai
Migracija jau daugelį metų yra ES prioritetas. Imtasi keleto priemonių migracijos srautams valdyti ir prieglobsčio sistemai tobulinti.
2015 m. padidėjus prieglobsčio prašytojų srautui, ES gerokai padidino migracijos, prieglobsčio ir integracijos politikos finansavimą. ES 2021-2027 m. biudžete migracijai ir sienų valdymui skirta 22,7 mlrd. eurų, palyginti su 10 mlrd. eurų migracijai ir prieglobsčiui 2014-2020 m. biudžete.
Pabėgėliai pasaulyje
Visame pasaulyje dėl persekiojimo, karų ir konfliktų namus teko palikti 108,4 mln. žmonių. Vaikai sudaro 40 proc. pabėgėlių visame pasaulyje.
Daugiausiai pabėgėlių priėmusios šalys: Turkija, Iranas, Kolumbija, Vokietija ir Pakistanas. 76 proc. pasaulio pabėgėlių atsidūrė mažų ir vidutinių pajamų šalyse.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenys apie pabėgėlius ES šalyse.
