Plėtra: kaip šalys prisijungia prie ES?
Sužinokite, kaip plečiasi Europos Sąjunga ir kaip šalys gali prie jos prisijungti.
ES plėtra – būdas įtvirtinti taiką ir stabilumą Europoje, didinti europiečių gerovę ir sukurti galimybes verslui.
Besirengiančioms prisijungti šalims naudingi glaudesni ryšiai su ES, stipresnė parama pagrindinių žmogaus teisių įtvirtinimui, taip pat ES finansavimas ir ekspertinės žinios, palengvinančios šį procesą.
2023 metų gruodį ES lyderiai pranešė, kad ES pripažins Sakartvelą šalimi kandidate ir pradės narystės derybas su Ukraina ir Moldova. Narystės derybos su Ukraina ir Moldova oficialiai prasidėjo 2024 m. birželio 25 dieną. 2024 m. kovą ES vadovai taip pat susitarė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina.
Kurios šalys nori prisijungti prie ES?
ES pripažino Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Moldovą, Sakartvelą, Serbiją, Šiaurės Makedonija, Ukrainą ir Turkiją kandidatėmis į ES, nors stojimo derybos su Turkija yra užšaldytos nuo 2018 m.
Europos Parlamento (EP) nariai ne kartą ragino tai padaryti dėl susirūpinimą keliančių klausimų Turkijoje, įskaitant teisinės valstybės principą ir žiniasklaidos laisvę.
Kosovas yra potencialus kandidatas.
Kas gali prisijungti ir kokie reikalavimai keliami šalims, norinčioms tapti ES dalimi?
Narystės Europos Sąjungos siekianti valstybė turi būti Europoje ir gerbti demokratines ES vertybes. Joje turi veikti stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją ir teisės viršenybę, funkcionuojanti rinkos ekonomika, taip pat ji turi gebėti prisiimti ir įgyvendinti su naryste Sąjungoje susijusius įsipareigojimus.
Kokią paramą gauna šalys kandidatės ir potencialios kandidatės?
Šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms skiriamas ES finansavimas, teikiamos išsamios politinės konsultacijos ir sudaromi asociacijos susitarimai, suteikiantys plačias galimybes patekti į ES vidaus rinką.
Kaip vyksta ES plėtra?
Į ES pretenduojančiai valstybei suteikiamas oficialios kandidatės statusas, kuomet ji atitinka esminius politinius ir ekonominius kriterijus. Tuomet ji gali pradėti derybas dėl narystės pagal 35 vadinamuosius skyrius, apimančius įvairias ES veiklos sritis – nuo ekonomikos ir energetikos iki aplinkosaugos ir žemės ūkio.
Užbaigus derybas ir reformas sudaroma stojimo į ES sutartis, kurią turi ratifikuoti visos ES valstybės narės ir šalis kandidatė.
Kokia yra ES plėtros istorija?
ES pradėjo veikti 1952 m. kaip Europos Bendrijos, kurias sudarė šešios narės steigėjos: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Pirmoji plėtra įvyko 1973 m., kai prie jos prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė.
1981 m. prie ES prisijungė Graikija, o po penkerių metų – Ispanija ir Portugalija, išsivadavusios iš diktatūrų aštuntame dešimtmetyje. 1985 m. Grenlandija, kuri yra autonominė Danijos dalis, turinti vietos valdžią, atsakingą už teisminius reikalus, policijos veiklą ir gamtos išteklius, tapo pirmąja teritorija, išstojusia iš ES.
Berlyno sienos griūtis ir vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas vėl viską pakeitė. 1995 m. į ES įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. Po to sekė dvi Vidurio ir Rytų Europos šalių prisijungimo bangos. 2004 m. prie ES prisijungė Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat Kipras ir Malta. 2007 m. atėjo eilė Bulgarijai ir Rumunijai.
Kroatija yra naujausia narė, kuri prisijungė prie ES 2013 m. Tuo metu Jungtinė Karalystė paliko Sąjungą 2020-aisiais.
Kokia dabartinė ES plėtros padėtis?
2022 m. Rusijai pradėjus visą apimančią agresiją prieš Ukrainą, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pateikė paraiškas dėl narystės ES. 2022 m. birželį Europos Vadovų Taryba Moldovą ir Ukrainą pripažino kandidatėmis. ES oficialiai stojimo derybas su Moldova ir Ukraina pradėjo 2024 metų birželį, o Sakartvelą pripažino šalimi kandidate 2023 m. gruodį.
ES taip pat nori suteikti Vakarų Balkanų šalims, kurios jau ilgą laiką dalyvauja plėtros procese, aiškų kelią į narystę, kad padėtų stabilizuoti regioną ir skatinti esmines reformas bei gerus kaimyninius santykius.
Koks yra Europos Parlamento vaidmuo?
Europarlamentarai diskutuoja ir balsuoja dėl rezoliucijų apie kandidačių pažangą, įvardindami problemas ir siūlydami rekomendacijas. Be to, Europos Parlamento pritarimas būtinas priimant naują narę į ES.
Europarlamentas išlieka plėtros proceso šalininkas. EP pirmininkė Roberta Metsola 2023 m. spalį kalboje Europos Vadovų Tarybai ją pavadino stipriausiu ES geopolitiniu instrumentu.
„Štai kodėl Europos Parlamentas ragino, kad Ukraina ir Moldova gautų ES kandidačių statusą, – teigė ji. – Šis statusas suteikia šioms tautoms aiškią europinę perspektyvą ir yra galingas postūmis demokratinėms reformoms plėtoti. Plėtros transformacinę galią galima pailiustruoti trumpai pažvelgus į pastaruosius 20 metų. Todėl norime iki metų pabaigos žengti kitą žingsnį, jei tos šalys bus pasirengusios.“
EP įvairiomis progomis ragino atverti ES duris Ukrainai ir Moldovai. 2022 m. liepą europarlamentarai palankiai įvertino Tarybos sprendimą pradėti šių dviejų šalių stojimo procesą.
Europos Parlamentas ir toliau remia Vakarų Balkanų šalių stojimą į ES. 2020 m. birželio mėn. priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina ES dėti daugiau pastangų, kad šių šalių plėtros procesas būtų sėkmingas.
2023 m. gruodį priimtoje rezoliucijoje Europarlamentas paragino ES pradėti stojimo derybas su Moldova ir Ukraina, taip pat su Bosnija ir Hercegovina, jei šios šalys imsis tam tikrų reformų. Be to, europarlamentarai pakvietė nustatyti aiškų tvarkaraštį, pagal kurį derybos būtų užbaigtos iki šio dešimtmečio pabaigos, bei paragino Sakartvelą pripažinti kandidatu.