Pasitelkę laiko juostą sužinokite daugiau apie esminius tarptautinių klimato derybų etapus ir iniciatyvas.
Nuo „Žemės susitikimo“ iki naujausios JT klimato konferencijos – sužinokite apie svarbiausius įvykius klimato kaitos derybų istorijoje chronologine tvarka.
ES yra pagrindinis veikėjas kovoje prieš klimato kaitą. 2021 m. ES teisiškai įsipareigojo tapti klimatui neutralia iki 2050 m. ir iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. Nuo tada buvo atnaujinta daug energetikos ir aplinkosaugos taisyklių, kad būtų pasiektas vadinamasis 55 % tikslas. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES mažina savo energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir priėmė taisykles, kuriomis skatinamas atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas.
Klimato derybų gidas
Laiko juosta
JAV pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo
Pirmąją savo antrosios kadencijos dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalis pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo.
COP29 klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Baku, Azerbaidžane, buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį išsivysčiusios šalys iki 2035 m. turėtų kasmet skirti mažiausiai 300 mlrd. dolerių besivystančioms šalims klimato veiksmams remti. Derybose taip pat nustatytos taisyklės, kaip šalys ir įmonės gali parduoti ir pirkti anglies dioksido kreditus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo arba prevencijos veikla.
COP28 klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Dubajuje, patvirtintas perėjimo nuo iškastinio kuro planas. COP28 derybininkai taip pat sutarė tris kartus padidinti atsinaujinančių išteklių pajėgumus ir dvigubai padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m. Be to, jie padarė pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir finansavimo srityje.
Šalys susitarė sukurti nuostolių ir žalos fondą, kad padėtų pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo klimato nelaimių. Tačiau, nepaisant lėtos pažangos dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ir artėjimo prie Paryžiaus susitarime nustatytos 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, nebuvo susitarta dėl naujų priemonių.
COP26 konferencijoje šalys sutarė dėl: klimatui neutralios ES tikslo; didesnio finansavimo pažeidžiamoms besivystančioms šalims; mažesnio finansavimo iškastinio kuro projektams. Šalys nepriėmė bendro sprendimo dėl laipsniško anglies naudojimo nutraukimo.
Pirmasis Europos klimato teisės aktas numato iki 2050 m užtikrintą neutralų visų ES šalių poveikį klimatui. Taip pat siekiama, kad po 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų neigiamas, o iki 2030 m. nustatomas tarpinis klimato kaitos tikslas sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc.
Europos klimato teisės aktas: Parlamentas priima savo poziciją
EP patvirtina poziciją dėl klimato kaitos mažinimo tikslų. Jis siekia iki 2050 m užtikrinti neutralų visų ES šalių poveikį klimatui ir 2030-iesiems nustatyti ryžtingesnį 60 proc. CO2 mažinimo tikslą.
COP25 konferencija baigiasi susitarimu dėl padidėjusio anglies dioksido kiekio mažinimo, tačiau nuvilia, nes sprendimai dėl anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir aiškumas dėl konkretaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo perkeliami į kitą COP konferenciją vyksiančią Glazge.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristato „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.
Europos Parlamentas skelbia kritinę klimato padėtį
Europos Parlamentas skelbia kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje bei pasaulyje. EP nariai ragina visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1,5 °C.
Šalys susitaria dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, tačiau pagrindiniai klausimai apie anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir tai, kaip reaguoti į įspėjimus apie aukštesnę nei 1,5 ° C temperatūrą, lieka neišspręsti.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pristato ataskaitą, kurioje tiriamas 1,5 ° C temperatūros pakilimo poveikis. Joje daroma išvada, kad teršalų išmetimą reikės sumažinti labiau nei iš pradžių skaičiavo mokslininkai.
Visuotinis privalomas susitarimas dėl klimato kaitos, kuriuo įsipareigota mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Susitarimo tikslas – pasiekti, kad pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Taip pat sutarta, jog būtų dedamos pastangos, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C. Be to, bus teikiama pagalba besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams.
Ataskaitoje kalbama apie „aiškią ir didėjančią“ žmogaus įtaką klimatui, įspėjant, kad jei nekontroliuojama, klimato kaita padidins sunkaus, plintančio ir negrįžtamo poveikio žmonėms ir ekosistemoms tikimybę.
Klojami pamatai naujam susitarimui dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Sukurtas klimato kaitos poveikio sukeltų nuostolių ir žalos mechanizmas, kuris padėtų geriau apsaugoti pažeidžiamas besivystančias šalis. Sutarta paspartinti jau suderintų priemonių, pvz., dėl klimato finansavimo, įgyvendinimą ir padidinti informacijos apie išmetamuosius teršalus skaidrumą.
Patvirtintas tikslas, kad išsivysčiusios šalys skirs finansinę pagalbą besivystančioms šalims kovai su klimato kaita finansuoti, ir sukurtas žaliasis klimato fondas, per kurį būtų skirstoma didžioji šio finansavimo dalis.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) vertinimu, nebekyla abejonių, jog pasaulinis klimato šilimas jau vyksta, ir yra didžiulė tikimybė, kad per pastaruosius 50 metų Žemė įšilo dėl žmonių veiklos.
Startuoja ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema
2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai.
Prezidento G. Busho administracijos teigimu, Kioto protokolu užkraunama per didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo našta industrinėms šalims, palyginti su besivystančiomis šalimis.
Vienas svarbiausių tarptautinių teisinių dokumentų, skirtų kovai su klimato pokyčiais. Jame numatyti įsipareigojimai, kuriuos prisiima industrinės šalys, siekdamos sumažinti tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie planetos klimato atšilimo, išmetimą. Susitarta 2008–2012 m. sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą išmetimą mažiausiai 5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Priimta Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC)
Jungtinių Tautų būstinje Niujorke priimama Bendroji klimato kaitos konvencija, skirta švelninti klimato kaitą. Pirmąkart industrinės šalys prisiima įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
04-02-1991
Pirmasis Tarpvyriausybinio derybų komiteto posėdis
30-08-1990
Pirmoji IPCC vertinimo ataskaita
Išvadose teigiama, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkantys teršalai prisideda prie natūraliai atsirandančių šiltnamio dujų poveikio. Pabrėžiama, jog klimato kaita yra iššūkis, reikalaujantis tarptautinio bendradarbiavimo siekiant sumažinti jo poveikį. Ši ataskaita padėjo pamatus JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos atsiradimui.