Europos Sąjungos veiksmai dėl klimato kaitos
Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. Žemiau – daugiau apie tai, kas nuveikta.
Turinys
- Klimato atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių Celsijaus
- Kodėl ES atsakas svarbus?
- ES ir tarptautinė klimato politika
- Šiltnamio dujų kiekio mažinimas
- Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas
- Tvarios, žiedinės ekonomikos sukūrimas iki 2050 m.
- Kova su klimato kaita išsaugant biologinę įvairovę ir atkuriant gamtą
Klimato atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių Celsijaus
Nuo pramonės revoliucijos vidutinė pasaulinė temperatūra reikšmingai pakilo, o paskutinis dešimtmetis (2013–2022 m.) buvo šilčiausias per visą šį laikotarpį.
Dauguma tyrimų rodo, kad tai lėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
2024 m. buvo pirmieji metai, kai vidutinė atmosferos temperatūra aiškiai perkopė 1,5 laipsnio ribą, palyginti su XIX a. pabaiga.
Mokslininkų teigimu, temperatūros padidėjimas 2 ar daugiau laipsniais, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, turėtų pavojingų ir netgi katastrofiškų padarinių Žemės klimatui ir aplinkai.
Štai kodėl Paryžiaus susitarime buvo nutarta, kad pasaulinis atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių.
Vieni metai, kai viršijamas 1,5°C limitas, dar nereiškia, kad Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai nepasiekti. Šie tikslai yra matuojami dešimtmečiais, o ne atskirais metais. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį tempą, labai tikėtina, kad 2030-aisiais vidutinė temperatūra stipriai viršys 1,5 laipsnio tikslą.
Šiuo metu, ekspertų vertinimu, ilgalaikis pasaulinis atšilimas yra apie 1,3 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Kodėl ES atsakas svarbus?
Klimato kaitos poveikis ES
Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus, įskaitant Europą. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažnesnės karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Viduržemio jūros regione tampa vis sausiau, todėl dar labiau padidėja sausrų ir miško gaisrų rizika. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl reguliariais gali tapti žiemos potvyniai.
Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ES
2023 m. Europos Sąjunga buvo ketvirta pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį po Kinijos, JAV ir Indijos. ES pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų dalis sumažėjo nuo 15,2 proc. 1990 m. iki 6 proc. 2023 m.
ES siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m., o iki 2050 m. tapti neutrali klimato atžvilgiu. Nuo 1990 m. iki 2023 m. išmetamųjų teršalų kiekis nuosekliai mažėjo. Apskaičiuota, kad 2023 m. ES išmetamųjų teršalų kiekis buvo 37 proc. mažesnis nei 1990 m., po to, kai, palyginti su 2022 m., jis sumažėjo 8 proc.
Skaitykite daugiau apie klimato kaitą Europoje: faktai ir skaičiai.
Europos žaliasis kursas
Europos žaliasis kursas yra planas, kurio pagalba siekiama įgyvendinti tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.
Konkretūs teisės aktai, kurie turėtų padėti Europai pasiekti Žaliojo kurso tiklus, buvo nustatyti pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje, kurį 2023 m. liepos mėn. priėmė ES.
Daugiau apie žaliąjį susitarimą skaitykite straipnyje „Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES“.
ES ir tarptautinė klimato politika
Europos Sąjunga yra viena pagrindinių veikėjų Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos švelninimo. 2015 m. ji ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama, kad pasaulinis klimato atšilimas nesiektų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. 2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.
2021 m. birželio mėn. Parlamentas patvirtino ES klimato įstatymą, teisiškai įpareigojantį pasiekti klimatui neutralios ES tikslą iki 2050 m. ir nustatantį tarpinį tikslą 55 proc. sumažinti išskiriamų dujų kiekį iki 2030 m.
2025 m. lapkričio mėn. Parlamentas balsavo už ES klimato teisės akto pakeitimą, kuriuo numatoma iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 90 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Parlamentas yra pasirengęs derėtis su ES šalimis dėl teisės akto pakeitimo.
Peržiūrėkite klimato kaitos derybų laiko juostą.
Šiltnamio dujų kiekio mažinimas
Siekiant suderinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su ambicingesniais Europos žaliojo kurso tikslais, sistema buvo atnaujinta, kad iki 2030 m. pramonės išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas 62 proc. Nuo 2027 m. į peržiūrėtą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą bus įtraukti taršūs pastatų, kelių transporto bei jūrų transporto sektoriai.
Sektoriai, kurie dar nėra įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, pavyzdžiui, statyba, žemės ūkis ir atliekų tvarkymas, taip pat sumažins išmetamų teršalų kiekį, pasidalijus pastangas tarp ES šalių. Siekiant neatsilikti nuo ambicingo pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, iki 2030 m. šiuose sektoriuose išmetamų teršalų mažinimo tikslai turėtų padidėti nuo 29 proc. iki 40 proc.
2022 m. birželio 8 d. Parlamentas pritarė aviacijos taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrai. EP nariai ragina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą taikyti visiems skrydžiams iš EEE. 2023 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė peržiūrėtą pasiūlymą iki 2026 m. laipsniškai panaikinti nemokamus aviacijos leidimus ir skatinti naudoti tvarų aviacinį kurą.
ES taip pat siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą. 2023 m. pavasarį EP nariai pritarė žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) taisyklių atnaujinimui. Naujos taisyklės 15 proc. padidins ES anglies dioksido absorbentus iki 2030 m.
2023 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo taisykles. Taisyklėmis bus nustatyta anglies dioksido importo kaina iš daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų už ES ribų, siekiant užkirsti kelią veiklos perkėlimui į šalis, kurių klimato tikslai yra ne tokie ambicingi.
Skaitykite daugiau apie CO2 išlakų mažinimą: ES tikslai ir politika.
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Energija yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis ES. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir švaresnės energijos gamyba padeda pasiekti ES klimato kaitos tikslus ir sumažinti jos priklausomybę nuo importo.
2023 m. rugsėjį Europos Parlamentas pritarė susitarimui dėl atsinaujinančios energijos skatinimo. Atsinaujinančių išteklių dalis ES galutiniame energijos suvartojime iki 2030 m. turėtų padidėti iki 42,5 proc., o atskirų šalių tikslai turėtų augti iki 45 proc.
Be to, ES nori pagerinti energijos vartojimo efektyvumą nustatydama naujus tikslus, kuriuos 2023 m. liepą parėmė Europos Parlamentas – bent 11,7 proc. sumažinti energijos suvartojimą ES lygmeniu iki 2030 m. (lyginant su 2020 m. energijos suvartojimo prognozėmis 2030-iesiems).
Tvarios, žiedinės ekonomikos sukūrimas iki 2050 m.
Perėjimas prie anglies dvideginio neišskiriančios ES iki 2050 m. pagal ES žaliąjį kursą reiškia visą gaminių gyvavimo ciklo persvarstymą ir tvaraus vartojimo skatinimą.
Į ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą yra įtrauktos priemonės, apimančios:
- pakuotes ir plastikus;
- tvarią tekstilę;
- elektroniką;
- statybą ir pastatus;
- akumuliatorius ir transporto priemones;
- maisto grandinę;
- svarbiausias žaliavas;
- produktų taisymą ir pakartotinį naudojimą.
Skaitykite daugiau apie ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos iki 2050 m.
Kova su klimato kaita išsaugant biologinę įvairovę ir atkuriant gamtą
Natūralių ekosistemų atkūrimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir didinti gamtos anglies absorbentų pajėgumus.
Miškai atlieka esminį vaidmenį sugeriant ir kompensuojant išmetamo anglies dvideginio kiekį. 2023 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė taisykles, užtikrinančias, kad į ES importuojamos prekės niekur pasaulyje nebūtų prisidėję prie miškų naikinimo ar nykimo.
2024 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė teisės aktus, kurie ypareigoja ES šalis stengtis atnaujinant natūralias buveines.
Skaitykite daugiau apie ES veiksmus dėl biologinės įvairovės išsaugojimo.
Skaitykite daugiau apie ES planus atkurti gamtą.
