Plastiko atliekos ir jų perdirbimas ES: faktai ir skaičiai

Vidutiniškai Europoje perdirbama mažiau nei trečdalis plastiko atliekų. Pasitelkę infografiką sužinokite daugiau apie plastiko atliekas ir jų perdirbimą.

Plastiko atliekos ir jų perdirbimas Europoje
Plastiko atliekos ir jų perdirbimas Europoje

Per keletą pastarųjų dešimtmečių pasaulinė plastiko gamyba sparčiai išaugo – nuo 1,5 mln. tonos 1950 m. iki 359 mln. tonų 2018 m. Kartu padidėjo ir plastiko atliekų kiekis. Po staigaus gamybos sumažėjimo dėl COVID-19 krizės pirmoje 2020 m. pusėje, antroje šių metų pusėje gamyba vėl sustiprėjo.

ES jau ėmėsi priemonių, kad būtų sumažintas plastiko atliekų kiekis, tačiau visiškai jų išvengti kol kas sunku. Kur jos keliauja? Ir kaip padidinti jų perdirbimo apimtį?

Skaitykite daugiau: ES kyla į kovą su plastiko šiukšlėmis

Europoje plastiko atliekos dažniausiai naudojamos energijai gauti. Antras pagal populiarumą yra jų šalinimas sąvartynuose.

Palyginti nedidelė ES perdirbamo plastiko dalis reiškia ekonominius nuostolius ir žalą aplinkai. Skaičiuojama, kad dėl trumpo gyvavimo laikotarpio plastikinė pakuotė praranda 95 proc. savo vertės.

2020 m. ES atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis siekė 32,7 mln. tonų. Didžiąją dalį atliekų sudaro juodųjų ir spalvotųjų metalų laužas, taip pat popieriaus, plastiko, tekstilės ir stiklo atliekos, kurios daugiausia vežamos į Turkiją, Indiją ir Egiptą.

Tyrėjai nustatė, kad 2019 m. dėl plastiko gamybos ir atliekų deginimo į atmosferą išsiskyrė daugiau nei 850 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Spėjama, kad iki 2050 m. šių dujų kiekis gali išaugti iki 2,8 mlrd. tonų. Dalies to būtų galima išvengti pagerinus perdirbimą.

Skaitykite daugiau: Kaip iki 2050 m. ES gali pereiti prie visiškai žiedinės ekonomikos?

Tačiau plastiko perdirbimą stabdo nepakankama perdirbto produkto kokybė ir gana aukšta kaina lyginant su pirmine žaliava. Didelė plastiko žaliavos įvairovė taip pat apsunkina perdirbimo procesą. Todėl perdirbto plastiko paklausa sudaro tik 6 proc. visos plastikos paklausos Europoje.

2018 m. rugsėjį europarlamentarai pritarė ES masto plastikų strategijai, kuria siekiama, kad iki 2030 m. visa plastikinė pakuotė galėtų būti perdirbama.

Parlamente šiuo metu svarstomas pasiūlymas drausti kai kuriuos vienkartinius plastiko gaminius, kuriems yra ekologiškos alternatyvos. Savo ruožtu 2015 metais įvesti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo apribojimai.

EP taip pat paragino Komisiją spręsti mikroplastikų problemą.

2019 m. birželį ES priėmė taisykles, skirtas spręsti jūrą teršiančių plastikų problemą.

2022 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė naujas visoje ES galiojančių pakuočių taisykles. Jose pateikiami pasiūlymai tobulinti pakuočių dizainą, pavyzdžiui, aiškiu ženklinimu, siekiant skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Taisyklėse taip pat raginama pereiti prie biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų.

Skaitykite daugiau: Atliekų tvarkymas ES: faktai ir skaičiai

2023 m. sausio mėn. Parlamentas balsavo dėl savo pozicijos dėl atliekų gabenimo taisyklių, kuriomis siekiama skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bei mažinti taršą. Europarlamentarai primygtinai reikalauja, kad plastiko atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis turėtų būti uždraustas, o šių atliekų eksportas į EBPO šalis turėtų būti nutrauktas per 4 metus.

Skaitykite daugiau apie atliekų tvarkymą ES

Plastikai vandenyne ©AP images/European Union -EP
©AP images/European Union -EP