Plastiko atliekos ir jų perdirbimas ES: faktai ir skaičiai
ES šalys ne tik perdirba, bet ir sukaupia daugiau plastiko atliekų. Peržiūrėkite mūsų infografiką ir sužinokite daugiau.
Plastiko atliekos Europoje: pagrindiniai skaičiai
Kiekvienas ES gyvenantis žmogus 2022 m. buvo atsakingas už vidutiniškai 36,1 kilogramo plastikinių pakuočių atliekų. Vienam gyventojui susidarančių plastikinių pakuočių atliekų kiekis 2012–2022 metais išaugo apie 8 kilogramus žmogui.
Iš viso 2022 m. ES susidarė 16 mln. tonų plastiko atliekų, o perdirbta – apie 6,58 mln. tonų plastiko atliekų.
ES imasi priemonių, kad būtų sumažintas plastiko atliekų kiekis, tačiau visiškai jų išvengti kol kas sunku. Kur jos keliauja? Ir kaip padidinti jų perdirbimo apimtį?
Plastiko rūšiavimas Europoje
Europoje plastiko atliekos dažniausiai yra perdirbamos (40,7 proc.). Antras pagal populiarumą yra jų panaudojimas energijai gauti (35 proc.).
Plastiko pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis per metus nuolat didėjo – nuo 25,2 proc. 2005 m. iki 40,7 proc. 2022 m.
2023 m. ES atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis siekė 1,3 mln. tonų. Eksporto priežastys – nepakankami pajėgumai, technologijos ar finansiniai ištekliai atliekoms tvarkyti vietoje.
Nuo 19 iki 23 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į dirvožemį, upes ir vandenynus. Tai daro neigiamą poveikį ekosistemoms ir tiesiogiai veikia žmonių pragyvenimo šaltinius, maisto gamybos pajėgumus ir socialinę gerovę.
2019 m. plastikai išmetė 1,8 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – 3,4 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų. Manoma, kad iki 2060 m. plastiko gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekis padidės daugiau nei trigubai.
Pagal ES aplinkos agentūrą, vien ES plastiko vertės grandinėje buvo išmesta 193 mln. tonų anglies dioksido, o tai yra daugiau nei metinis Belgijos išmetamų teršalų kiekis (123 mln. tonų 2019 m.). Didžioji dalis išmetamųjų teršalų susidaro plastiko gamybos metu (63 proc.), o 22 proc. sudaro perdirbimas į produktus ir dar 15 proc. – plastiko atliekų tvarkymas pasibaigus jų naudojimo laikui (daugiausia dėl deginimo).
Plastiko rūšiavimo problemos
Tačiau plastiko perdirbimą stabdo nepakankama perdirbto produkto kokybė ir gana aukšta kaina lyginant su pirmine žaliava. Didelė plastiko žaliavos įvairovė taip pat apsunkina perdirbimo procesą.
Plastiko atliekų perdirbimo rodikliai ES šalyse labai skiriasi: 2022 m. daugiausia perdirbo Slovakija (59,6 proc.), Belgija (54,2 proc.) ir Vokietija (51,1 proc.), o mažiausi rodikliai buvo užfiksuoti Maltoje (16,4 proc.), Danijoje (23,5 proc.) ir Prancūzijoje (25,2 proc.).
2019 m. birželį ES priėmė taisykles, skirtas spręsti jūrą teršiančių plastikų problemą.
EP taip pat paragino Komisiją spręsti mikroplastikų problemą, o 2015 m. buvo įvesti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo apribojimai.
2024 m. EP patvirtino taisykles, kuriomis reikalaujama, kad ES šalys iki 2030 m. bendrą pakuočių atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, sumažintų 5 proc., palyginti su 2018 m.; 10 proc. iki 2035 m. ir 15 proc. iki 2040 m.
Taip pat yra ir specialių plastikinių pakuočių atliekų mažinimo nuostatų. Kai kurios vienkartinės plastikinės pakuotės bus uždraustos nuo 2030 m. sausio 1 d., o nuo 2029 m. 90 proc. vienkartinės plastikinės ir metalinės gėrimų taros (iki trijų litrų) turės būti surenkamos atskirai.
2024 m. vasarį Parlamentas patvirtino griežtesnius reikalavimus atliekų vežimui už ES ribų. Taisyklės draudžia eksportuoti plastiko atliekas į šalis, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės.
Skaitykite daugiau apie atliekų tvarkymą ES
Papildoma informacija
- Teisėkūros traukinys
- Priimtas tekstas dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos
-
Europos Komisijos tinklapis: plastiko atliekos
Atsidaro naujame lange
-
Europos Komisijos tinklapis: plastikai
Atsidaro naujame lange
- Faktai: efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
- Priimtas tekstas dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo
