Viskas, ką reikia žinoti apie ES daugiametį biudžetą
Kaip finansuojama ES ir kur investuojami pinigai? Skaitykite plačiau apie tai, kas yra ES daugiametis biudžetas ir kaip jis yra priimamas.
ES daugiametis biudžetas suteikia paramą milijonams studentų, tūkstančiams tyrėjų, miestams, įmonėms, regionams, nevyriausybinėms organizacijoms. Jis prisideda prie sveikesnio ir saugesnio maisto, naujų ir geresnių kelių, sklandaus geležinkelių ir oro uostų darbo, švaresnės aplinkos ir geresnio saugumo prie ES išorinių sienų. Finansuodama įvairius projektus ES siekia gerinti Europos piliečių gyvenimą.
Dabartinis daugiametis biudžetas apima 2021–2027 m. laikotarpį, tačiau jau dabar yra rengiamasi kitam biudžetui. Realybė, kurios negalime ignoruoti: saugumo iššūkiai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, būtinybė didinti ekonomikos konkurencingumą ir kovoti su klimato kaita. Norėdama juos įveikti, ES turės investuoti į tai, kas svarbu.
Kas yra ES daugiametis biudžetas?
ES daugiametis biudžetas, vadinamoji daugiametė finansinė programa (DFP) ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nustato visų ES išlaidų ir skirtingų sričių išlaidų ribas. Pastarosios DFP paprastai apimdavo septynerius metus.
Ilgalaikio finansavimo principas padeda pasiekti didesnį ES politikos ir programų nuspėjamumą ir veiksmingumą. Potencialiems bendro finansavimo teikėjams ir gavėjams nuspėjamumas taip pat naudingas, kaip, pavyzdžiui, su moksliniais tyrimais dirbantiems tyrėjams, kurių projektų įgyvendinimas gali trukti net keletą metų.
ES daugiamečiam biudžetui taip pat būtinas tam tikras lankstumas, kad būtų galima patenkinti nenumatytas, pavyzdžiui, krizių ar ekstremaliųjų situacijų, reikmes ir atsižvelgti į kintančias aplinkybes. Todėl jis apima tam tikras nuostatas ir specialiąsias priemones, kuriomis užtikrinama, kad net ir neplanuotomis aplinkybėmis pinigais būtų galima naudotis tuo metu, kai jų labiausiai reikia, ir ten, kur jų labiausiai reikia.
Pavyzdžiui, Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES solidariai ir veiksmingai remti valstybės narės ar narystės ES siekiančios šalies pastangas pašalinti didelių gaivalinių nelaimių padarinius. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos, pavyzdžiui, kai uždaroma didelė bendrovė arba gamykla perkeliama už ES ribų, arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.
Skirtingai nuo nacionalinių biudžetų, ES biudžetas yra investicinis biudžetas. Iš jo nėra finansuojama socialinė apsauga, pradinis ugdymas ar krašto apsauga. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kurios sukuria pridėtinę vertę Europai, taip skatinant augimą ir konkurencingumą.
Kur išleidžiami pinigai?
Iš ES biudžeto yra remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, investicijos į transeuropinius tinklus ir į mažų bei vidutinių įmonių plėtrą, taip siekiant skatinti augimą ir kurti darbo vietas ES.
Iš dabartinio biudžeto daugiausiai lėšų yra skiriama ES bendrajai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, aplinkosaugai. Taip pat vykdomos sanglaudos programos, kuriomis siekiama sumažinti išsivystymo lygio skirtumus ES regionuose. Iš ilgalaikio biudžeto taip pat finansuojama tarptautinė humanitarinė pagalba ir plėtros projektai.
Skaitykite daugiau apie 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir apie ES finansuojamus projektus jūsų regione.
Kaip finansuojamas ES daugiametis biudžetas?
ES daugiametis biudžetas turi keletą pajamų šaltinių ir yra sudėtingas. Jį sudaro valstybių narių įnašai, produktų importo iš ES nepriklausančių šalių muitai, baudos, skiriamos ES taisyklių nesilaikančioms įmonėms. Nuo 2021 m. sausio 1 d. prie šio sąrašo taip pat prisidėjo naujas ES šalių įnašas pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį.
Netolimoje ateityje ES biudžetą gali papildyti daugiau pajamų šaltinių. 2023 m. lapkričio mėn. Parlamentas pritarė Komisijos pasiūlymui nustatyti tris naujus šaltinius: pajamas iš prekybos taršos leidimais; pajamas iš anglies dioksido mokesčio už importuotas prekes ir įnašą, pagrįstą įmonių pelnu.
Kad jis įsigaliotų, pasiūlymui turi vienbalsiai pritarti ES Taryba, o vėliau jį turi ratifikuoti 27 valstybės narės.
Kaip priimamas ES daugiametis biudžetas?
Dabartinis daugiametis biudžetas yra nutartas 2021–2027 metams. Prieš pasibaigiant dabartinio daugiamečio biudžeto galiojimo laikui Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl naujojo biudžeto. Tai įvyks 2025 m.
2025 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė kito daugiamečio biudžeto prioritetus.
Parlamentas pabrėžė, kad kitas ES daugiametis biudžetas turi būti platesnio užmojo ir orientuotas į projektus, kurie atneštų naudos visai Europai ir padėtų spręsti tokias svarbias problemas kaip saugumas, konkurencingumas, socialinė sanglauda ir klimato kaita.
EP nariai pasisakė už demokratinę biudžeto priežiūrą, supaprastintą prieigą prie lėšų ir lanksčią biudžeto sistemą, kuria būtų galima reaguoti į nenumatytas krizes. Be to, jie ragino patvirtinti naujus pajamų šaltinius, kad būtų galima valdyti esamą ES skolą ir finansuoti prioritetus.
Kai Komisija pateiks savo pasiūlymą, EP nariai jį išnagrinės ir parengs savo derybinę poziciją. Tada jie pradės derybas su valstybėmis narėmis Taryboje, kad susitarimas būtų pasiektas iki 2027 m. pabaigos. ES ilgalaikį biudžetą valstybės narės vienbalsiai priima Taryboje. Prieš tai Europos Parlamentas turi duoti savo pritarimą.
