Smurtas dėl lyties: faktai ir ES veiksmai
Smurtas dėl lyties ir smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra dažna problema Europoje, nuo kurios labiausiai nukenčia moterys ir mergaitės. ES priėmė taisykles, kad tai sustabdytų.
Daugelyje ES šalių galioja įstatymai, kuriais yra sprendžiamas smurtas prieš asmenį dėl lyties ar seksualinės orientacijos, tačiau bendrų taisyklių nebuvimas stabdo šios problemos sprendimą. Dėl šios priežasties Europos Parlamentas pareikalavo sugriežtinti taisykles.
Kas yra smurtas dėl lyties?
Smurtas dėl lyties – tai bet kokios formos smurtas, nukreiptas prieš asmenį dėl jo lyties. Šis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant fizinę, seksualinę, psichologinę ir ekonominę žalą.
Terminai „smurtas dėl lyties“ ir „smurtas prieš moteris“ dažnai vartojami kaip sinonimai, nes didžiąją dalį smurto dėl lyties vykdo vyrai prieš moteris.
Moterų lytinių organų žalojimas, priverstinė santuoka ir dalijimasis intymia ar manipuliuojančia medžiaga be sutikimo gali būti laikomi seksualinio išnaudojimo formomis.
Be to, skaitmeniniai nusikaltimai, tokie kaip persekiojimas skaitmeninėje erdvėje, priekabiavimas skaitmeninėje erdvėje ir smurto ar neapykantos kurstymas internete taip pat laikomi smurto dėl lyties formomis.
ES statistiniai duomenys apie smurtą dėl lyties
ES smurto dėl lyties tyrime pateikiami išsamūs smurto dėl lyties statistiniai duomenys, surinkti nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. Jame pateikiamos išsamios įžvalgos apie moterų patirtį visoje ES. Apklausoje, kurią koordinavo Eurostat, ES pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas, buvo apklaustos 114 023 18-74 metų moterys.
Remiantis apklausos duomenimis, kas trečia moteris ES nuo 15 metų amžiaus yra susidūrusi su smurtu dėl lyties. Apie 17 proc. moterų patyrė intymaus partnerio smurtą.
1 iš 3
moterų ES yra susidūrusi su smurtu dėl lyties.
Apie 30 proc. moterų ES per savo gyvenimą yra patyrusios fizinį smurtą, grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą. Apie 13 proc. moterų patyrė fizinį smurtą ar grasinimus be seksualinio smurto, o 17 proc. moterų patyrė seksualinį smurtą.
Daugiausia smurto dėl lyties atvejų ES šalyse užfiksuota Suomijoje (57 proc. respondenčių teigia patyrusios smurtą dėl lyties, 37 proc. moterų teigia patyrusios seksualinį smurtą), Švedijoje (52 proc. teigia patyrusios fizinį smurtą, o 41 proc. – seksualinį smurtą) ir Vengrijoje (49 proc. teigia patyrusios fizinį smurtą, o 17 proc. – seksualinį smurtą).
Tyrime pažymima, kad lyginti šalis reikėtų atižvelgiant į tai, kad suvokimas, kokie veiksmai yra neteisingi, žmonių informuotumas bei įvairių rūšių smurto atpažinimas gali skirtis.
Europos Parlamento veiksmai, siekiant sustabdyti smurtą dėl lyties
ES kovos su smurtu prieš moteris taisyklės
2024 m. balandį Parlamentas priėmė pirmąsias ES kovos su smurtu prieš moteris taisykles. Tikslas – užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti aukas, ypač moteris ir smurto šeimoje aukas. Direktyva raginama sugriežtinti įstatymus dėl smurto internete, teikti geresnę pagalbą nukentėjusiesiems, užkirsti kelią išžaginimams ir gerinti supratimą apie sutikimą turėti lytinių santykių.
Naujosiose taisyklėse taip pat draudžiamas moterų lyties organų žalojimas ir priverstinės santuokos bei pateikiamos konkrečios internete padarytų nusikaltimų gairės. Į taisykles taip pat bus įtrauktas ilgesnis sunkinančių aplinkybių sąrašas, taikomas tiems nusikaltimams, už kuriuos skiriamos griežtesnės bausmės, pavyzdžiui, nusikaltimai prieš visuomenės veikėjus, žurnalistus ar žmogaus teisių gynėjus.
Taisyklėse numatoma, kad pirmenybė turėtų būti teikiama aukų saugumui ir gerovei, be kita ko, suteikiant galimybę gauti apgyvendinimo vietą. Sveikatos priežiūra turėtų būti prieinama, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas.
Naujosios taisyklės įsigalios dvidešimt dienų po jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, o valstybės narės turės trejus metus jas įgyvendinti.
Teisė į abortą
2024 m. balandį priimtoje rezoliucijoje EP nariai ragina Tarybą į ES pagrindinių teisių chartiją įtraukti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą bei teisę į saugų ir teisėtą abortą – tokį reikalavimą jie išsakė jau ne kartą. Tekste valstybės narės raginamos visiškai dekriminalizuoti abortus pagal 2022 m. PSO gaires. EP nariai ragina Komisiją užtikrinti, kad organizacijos, kovojančios prieš lyčių lygybę ir moterų teises, įskaitant reprodukcines teises, negautų ES finansavimo.
Apsauga nuo partnerių smurto
Maždaug 18 proc. moterų visoje ES per savo gyvenimą patyrė partnerio fizinį smurtą, grasinimus ar seksualinį smurtą, rodo ES 2024 m. smurto dėl lyties tyrimas. Psichologinį smurtą patyrė apie 32 proc. moterų.
Apklausoje pažymima, kad dėl glaudžių aukos ir smurtautojo ryšių aukoms gali būti sudėtinga kreiptis pagalbos, taip pat pranešti apie incidentus policijai.
2021 m. spalį Parlamentas paragino imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti aukas bylsoe dėl globos, kur smurtas yra įtariamas. Šių bylų tyrimai turėtų būti vykdomi specialistų, vaikams draugiškoje aplinkoje. EP nariai taip pat ragina ES šalis padėti aukoms įgauti finansinę nepriklausomybę, taip suteikiant šansą nutraukti smurtu grįstus santykius.
ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos
Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos yra tarptautinis susitarimas, kuriame teisiškai apibrėžiamas smurtas prieš moteris ir nustatoma išsami teisinių ir politinių priemonių sistema, skirta tokio smurto prevencijai, paramai aukoms ir kaltininkų baudimui.
Nors konvenciją pasirašė visos ES šalys, kai kurios jos neratifikavo.
Europos Parlamentas pritarė ES prisijungimui prie konvencijos ir ne kartą ragino visas ES šalis užbaigti ratifikavimo procesą.
2023 m. gegužę Parlamentas pritarė ES prisijungimui prie konvencijos. 2023 m. spalio 1 d. Stambulo konvencija įsigaliojo Europos Sąjungai.
Moterų lyties organų žalojimo stabdymas
Parlamentas priėmė ne vieną įstatymą ir rezoliuciją, padedančius stabdyti moterų lytinių organų žalojimą (MLOŽ) visame pasaulyje. Nors ši praktika yra neteisėta ES, o kai kurios šalys narės baudžia net ir tuo atveju, jei tai yra vykdoma už šalies ribų, manoma, kad apie 600 tūkst. Europoje gyvenančių moterų patyrė lytinių organų žalojimą, o dar 180 tūkst. mergaičių trylikoje ES šalių yra didelės rizikos grupėje.
2019 m. „The Restorers“ – penkių studentų grupė iš Kenijos, sukūrusi mobiliąją programėlę, padedančią jaunoms moterims, kenčiančioms nuo moters lyties organų žalojimo praktikos, ieškoti pagalbos ir prieglobsčio, pranešti apie šią žalingą praktiką valstybės institucijoms, buvo įtraukta į EP Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkų sąrašą.
Skaitykite daugiau apie moterų teises:
- Laiko juosta: moterų teisių raida ES (videoreportažas)
- Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra – misija įmanoma
- Kaip panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą? (videoreportažas)
- Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai ES
- Moterys Europos Parlamente (infografikas)
- Moterų vaidmuo kuriant taiką
