Kodėl yra svarbus ES kibernetinis saugumas ir kokia to kaina?

Nuo pavogtų duomenų iki užblokuotų sistemų ligoninėse – kibernetinės atakos gali turėti stiprių pasekmių. Sužinokite daugiau apie kibernetinio saugumo svarbą.

Skaitmeninė ekonomikos ir visuomenės transformacija pastaraisiais metais sparčiai juda pirmyn, sukurdama naujų galimybių ir naujų iššūkių.

Pasitikėjimas skaitmeninėmis technologijomis


Sritys, kurios labai priklauso nuo tinklų ir informacinių sistemų ir kurioms gresia didžiausias kibernetinių atakų pavojus, yra transportas, energetika, sveikatos priežiūra, telekomunikacijos ir skaitmeninė infrastruktūra, bankai ir finansų rinkos, saugumas, demokratiniai procesai ir gynyba. Kibernetinis saugumas taip pat apima asmeninius įrenginius, operacines sistemas ir įrenginius, prijungtus prie interneto, pavyzdžiui, signalizacijos sistemas ir net naujus šaldytuvus.

Darbas nuotoliniu būdu, pirkimas internetu ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje sparčiai išaugo pandemijos metu. Nors šis augimas yra privalumas vartotojams bei priemonė gavinti ekonomikai po koronaviruso, kartu su naudomis išaugo ir kenksmingos kibernetinės veiklos.

22,3 mlrd.

numatomas daiktų interneto prietaisų naudojimas iki 2024 m.

Sąvokos

  • Kibernetinė ataka – bandymas pasisavinti ir piktnaudžiauti informacija, siekiant sutrikdyti ar sustabdyti kompiuterinių sistemų ir tinklų veiklą.
  • Kibernetinis saugumas – skaitmeninių sistemų informacijos ir komunikacijos saugumas, kurį privalo užtikrinti operacinės technologijos ir IT platformos.
  • Kibernetinė gynyba – kibernetinio saugumo ir grėsmių analizės ir strategijos, siekiant apsaugoti piliečius, institucijas ir vyriausybes nuo galimų grėsmių.

Kibernetinės grėsmės ES


Ekonominės kibernetinių nusikaltimų išlaidos


Saugi kibernetinė erdvė yra ES bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. 2022 m. gegužę paskelbto ES tyrimo duomenimis, 28 proc. Europos mažų ir vidutinių įmonių 2021 m. patyrė kibernetinius nusikaltimus.

Sužinokite daugiau apie tai, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltimų.

5,5 trln. eurų

Kibernetinės atakos yra viena iš sparčiausiai augančių nusikalstamumo formų visame pasaulyje. Komisija numato, kad metinės kibernetinio nusikalstamumo išlaidos pasaulio ekonomikai 2020 m. sudarys 5,5 trln. eurų, dvigubai daugiau, nei 2015 m.

Žala demokratijai


Žala, kurią sukelia kibernetinės atakos, yra ne tik finansinė ar ekonominė, bet pažeidžia ir demokratinį ES pagrindą bei kelia grėsmę visuomenės funkcionavimui. Pavyzdžiui, dezinformacijos kampanijos yra viena iš kibernetinio karo priemonių. ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2022 m. pranešime apie grėsmes minimi tikrais žmonėmis apsimetantys robotai, užplūstantys vyriausybines agentūras netikrais komentarais. Dirbtiniu intelektu ir klastotėmis pagrįstos dezinformacijos plitimas silpnina informacijos, žiniasklaidos ir žurnalistikos patikimumą ir pasitikėjimą jais.

Padariniai būtinosioms paslaugoms


Būtinosios paslaugos, tokios kaip transportas, energija, sveikata ir finansai, tapo vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių technologijų.

Nuo kibernetinių atakų ligoninėse iki bandymo paveikti energijos šaltinius ir vandens tiekimą – grėsmė kyla pagrindinėms ir būtinosioms paslaugoms.

Kibernetinės atakos gali apimti milijonus žmonių vienu metu – pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn. įvykus išpirkos reikalaujančių programišių įsilaužėlių atakai, kelioms valandoms buvo sustabdytos dauguma Airijos sveikatos priežiūros paslaugų, o tai sukėlė padarinių kelioms savaitėms.

ES veiksmai dėl kibernetinio saugumo


Verslai ir organizacijos ES skiria kur kas mažiau išteklių kibernetiniam saugumui, nei organizacijos ir verslai JAV. Siekdama užtikrinti, kad ligoninės, bankai ir energijos tiekėjai būtų saugūs, o mūsų demokratija ir institucijos gerai veiktų, ES turi investuoti į tvirtą pagrindinių paslaugų ir ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinį saugumą ir atnaujinti visoje ES galiojančius teisės aktus. 2022 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė TIS 2 direktyvą – išsamias taisykles, skirtas stiprinti atsparumui ES mastu. Tą patį mėnesį Europos Parlamento nariai priėmė įstatymus, kuriais siekiama padidinti ES finansų sektoriaus atsparumą kibernetinėms atakoms, taikant skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (DORA).

Lapkričio 22 d. Parlamentas galutinai patvirtino taisykles, gerinančias esminės ES infrastruktūros, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą, apsaugą. Teisės aktais sugriežtinami rizikos vertinimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai svarbiausiems veikėjams vienuolikoje pagrindinių sektorių.

Sužinokite daugiau apie tai, kaip ES formuoja skaitmeninį pasaulį: