ES parama Ukrainai

ES siekė paremti Kijevą ir užmegzti glaudesnius ryšius dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. Skaitykite daugiau apie ES paramą šiai šaliai.

Nuo pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos 1991 m., Ukraina siekė eiti savo keliu, kartu užmezgant glaudesnius ryšius su likusia Europa.

Rusijos agresija prieš Ukrainą

Ukrainos santykiai su Rusija išlieka įtempti dėl pastarosios siekio išlaikyti šalį savo įtakos zonoje. 2014 m. Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo Krymą. Ji taip pat vykdo hibridinį karą prieš šalį, įskaitant ekonominį spaudimą ir dezinformacijos atakas.

Likus keliems mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, europarlamentarai išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl šalies karinės grėsmės ir ragino koordinuoti ES atsaką.

2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje EP Pirmininkų sueiga griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir pažymėjo, kad ši agresija yra neteisėta ir nepagrįsta. Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni šalis, kurios teritorinis integralumas yra nediskutuotinas, akcentavo europarlamentarai.


Kodėl ES ir Europos Parlamentas remia Ukrainą


Neteisėta ir neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą yra ne tik ataka prieš šalies teritorinį vientisumą, bet ir kelia rimtą pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui. Tai taip pat yra ataka prieš pagrindines ES vertybes, tokias kaip laisvė ir demokratija.

Peržiūrėkite mūsų laiko juostas ir sužinokite, kaip Europos Parlamentas remia Ukrainą 2024 m. ir apie Europos Parlamento paramą Ukrainai 2023 m. ir 2022 m.

Ukrainos narystės ES perspektyva

2014 m. buvo ratifikuota ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis. Ji leido sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES 2022 m. vasarį. Parlamentas palaikė jos prašymą ir paragino ES šalis suteikti Ukrainai kandidatės statusą (tai įvyko 2022 m. birželį), o vėliau pradėti derybas dėl narystės, kurios oficialiai buvo pradėtos 2023 m. gruodį.

Norėdama įstoti į ES, Ukraina, kaip ir kitos šalys kandidatės, turi turėti stabilias institucijas, garantuojančias demokratiją ir teisės viršenybę; veikiančią rinkos ekonomiką; ir gebėjimą prisiimti ir vykdyti narystės ES įsipareigojimus.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip vyksta šis procesas, skaitykite, kaip šalys prisijungia prie ES.

ES yra pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė, kuriai 2022 m. teko daugiau kaip 55 proc. šalies tarptautinės prekybos.

Vizos

2017 m. balandį Europos Parlamentas suteikė galimybę Ukrainos piliečiams trumpam laikui atvykti į ES be vizų.

Biometrinius pasus turintys Ukrainos piliečiai gali viešėti ES be vizų turizmo ar verslo tikslais ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Bevizis režimas galioja visose ES valstybėse išskyrus Airiją. Jis nesuteikia galimybės įsidarbinti.

Kita parama

ES egzistuoja įvairių iniciatyvų, skirtų remti Ukrainos ekonomiką, padėti jai pereiti prie ekologiškumo ir padėti šaliai reformuotis. 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, ES rėmė Ukrainą teikdama šaliai finansinę bei materialinę pagalbą, smerkdama Rusijos agresiją ir skirdama sankcijas atsakingiems asmenims

2022 m. Parlamentas patvirtino keletą paskolų Ukrainai ir parėmė priemones, skirtas padėti šalims, priimančioms Ukrainos pabėgėlius.

2022 m. spalį europarlamentarai paragino stipriai padidinti karinę pagalbą Ukrainai.

2023 m. Parlamentas ragino NATO pakviesti Ukrainą prisijungti prie aljanso, siūlė skubiai paspartinti amunicijos gamybą, ragino įsteigti specialų tribunolą, kuris baustų Rusiją už nusikaltimus, taip pat siūlė ir daug kitų priemonių šaliai paremti.

2024 m. vasarį europarlamentarai pasiekė susitarimą su ES šalimis dėl ilgalaikio ES biudžeto peržiūros, siekiant užtikrinti stabilų finansavimą Ukrainai.

Iki 2027 m. pabaigos ES suteiks Ukrainai 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.

Pabėgėliai

Siekdama padėti milijonams iš šalies bėgančių ukrainiečių, ES pirmą kartą suaktyvino Laikinosios apsaugos direktyvą, kad pabėgėliams nedelsiant būtų suteikta laikinoji apsauga ES.

Parlamentas pritarė pasiūlymams padėti šalims, kurios rūpinasi Ukrainos pabėgėliais.

Sacharovo premija

Parlamentas 2022 m. Sacharovo premiją skyrė drąsiems Ukrainos žmonėms. EP pirmininkė Roberta Metsola ceremonijoje kalbėjo apie Ukrainos žmonių drąsą ir pasiaukojimą: „Ukrainos žmonės kariauja ne tik savo nepriklausomybės karą, jie kariauja ir už vertybes. Šios vertybės yra mūsų gyvenimo Europos Sąjungoje pamatas, ir šias vertybes turėjome prabangos ilgai ir kiekvieną dieną laikyti savaime suprantamomis.“

EP pirmininkė taip pat išreiškė tvirtą ES paramą Ukrainos kovai su Rusijos agresija: „Europa pasiuntė aiškią žinią: mes esame su Ukraina, mes neužmerksime akių“.

EP delegacija Ukrainoje
EP delegacija Ukrainoje