Miškų naikinimo priežastys ir kaip ES jas sprendžia
Sužinokite, kokios priežastys skatina miškų naikinimą ir kokių priemonių imasi ES, kad ribotų produktų, pagamintų išnaikintų miškų teritorijose, importą.
Miškų nykimo lygis visame pasaulyje kelia nerimą. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 1990–2020 m. dėl miškų naikinimo buvo prarasta 420 milijonų hektarų miško – šis plotas dydžiu prilygsta visai ES.
Miškų naikinimas yra procesas, kurio metu jie naikinami tam, kad žemė galėtų būti panaudota kitai paskirčiai, o miškų nykimas yra laipsniškesnis procesas, susijęs su miškų gebėjimo duoti esminės naudos, pvz., medienos ar biologinės įvairovės, praradimu.
Šie procesai daugiausia vyksta trijose pagrindinėse Amazonės (Pietų Amerika), Kongo (Centrinės Afrikos) ir Pietryčių Azijos miškų teritorijose. Priešingas procesas vyksta ES, kur nuo 2000 iki 2021 m. miškų padaugėjo 5,3 proc.
Miškai sudaro 31 proc. pasaulio žemės paviršiaus ir yra didžioji dalis Žemės sausumos biologinės įvairovės. Jie taip pat veikia kaip anglies dioksido absorbentai, sugeriantys CO2 iš atmosferos ir yra gyvybiškai svarbus pajamų šaltinis maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų.
Kokios yra miškų naikinimo ir miškų nykimo priežastys?
Pramoninis žemės ūkis
Žemės ūkis yra pagrindinis miškų naikinimo veiksnys visuose regionuose, išskyrus Europą. Pagal JT maisto ir žemės ūkio organizaciją, dėl jo naikinama mažiausiai 50 proc. viso pasaulio miškų, daugiausia dėl aliejinių palmių ir sojų pupelių gamybos.
Gyvulių ganymas sudaro beveik 40 proc. viso pasaulio miškų naikinimo. Europoje miškų pavertimas pasėliais sudaro apie 15 proc. miškų naikinimo, o 20 proc. sudaro gyvulių ganymas.
Urbanizacija
Miestų ir infrastruktūros plėtra, įskaitant statybas ir kelių plėtrą, yra trečia pagal dydį pasaulinio miškų naikinimo priežastis, kuri sudaro šiek tiek daugiau nei 6 proc. viso miškų naikinimo. Tačiau tai yra pagrindinė miškų naikinimo Europoje priežastis.
Perteklinis medienos išteklių naudojimas
Kita žalinga veikla, susijusi su žmogaus veikla, apima perteklinį medienos naudojimą, įskaitant kurui, ir neteisėtą ar netvarią medienos ruošą.
Klimato kaita
Klimato kaita yra miškų naikinimo ir nykimo priežastis ir pasekmė. Ekstremalūs įvykiai, kuriuos ji sukelia, pavyzdžiui, gaisrai, sausros ir potvyniai, veikia miškus. Savo ruožtu miškų nykimas kenkia klimatui, nes miškai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant švarų orą, reguliuojant vandens ciklą, surenkant anglies dvideginį, užkertant kelią biologinės įvairovės nykimui ir dirvožemio erozijai.
ES vartojamos prekės, pagamintos išnaikintų miškų teritorijose
Didžioji dalis atogrąžų miškų, paverstų teritorijomis žemės ūkio reikmėms, yra skirta pasaulinei prekybai skirtų prekių gamybai. Pagal suvartojimą, ES yra atsakinga už maždaug 10 proc. viso pasaulio miškų naikinimo.
Remiantis Europos Komisijos poveikio vertinimu (IA), tai yra pagrindiniai produktai, kuriuos ES importuoja iš išnaikintų miškų:
- palmių aliejus – 34 proc.;
- sojos pupelės – 32,8 proc.;
- mediena – 8,6 proc.;
- kakava – 7,5 proc.;
- kava – 7 proc.;
- guma – 3,4 proc.;
- kukurūzai – 1,6 proc.
Naujasis ES reglamentas dėl produktų be miškų naikinimo
Miškų naikinimas ir miškų nykimas turi įtakos ES aplinkosaugos tikslams, pvz., kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimui, taip pat žmogaus teisėms, taikai ir saugumui. Štai kodėl ES stengiasi kovoti su pasauliniu miškų nykimu.
2021 m. liepos mėn. Komisija pristatė naująją ES miškininkystės strategiją iki 2030 m., kuria siekiama padidinti ES miškų kiekį ir kokybę bei skatinti jų, kaip anglies dvideginio absorbentų, vaidmenį.
2023 m. balandį Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo.
Iš pradžių taisyklės turėjo būti taikomos nuo 2024 m. gruodžio 30 d., tačiau 2024 m. lapkričio mėn. Parlamentas balsavo už tai, kad jų taikymas būtų atidėtas vieneriems metams. Dabar didžiosios įmonės turės pradėti laikytis taisyklių iki 2025 m. gruodžio 30 d., o labai mažos ir mažosios įmonės – iki 2026 m. birželio 30 d.
Kam taikomos naujos taisyklės?
Jos taikomos galvijams, kakavai, palmių aliejui, sojoms, medienai bei prekėms ir produktams, kurių gamybai jie naudojami, įskaitant odą, šokoladą ir baldus bei gyvūnų pašarą.
Įmonės taip pat turės patikrinti, ar šie produktai atitinka žmogaus teisių standartus ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos senųjų vietos gyventojų teisės.
Parlamentas išplėtė miško nykimo apibrėžimą, įtraukdamas pirminių miškų arba natūraliai atsinaujinančių miškų pavertimą plantaciniais miškais ar kita miškinga žeme.
Baudos
Pagal ES teisės aktą dėl miškų naikinimo, šalys yra skirstomos į žemos, standartinės ir didelės rizikos. Įmonės gali atlikti supaprastintus gaminių iš mažesnės rizikos šalių patikrinimus.
2024 m. lapkričio mėn. Parlamentas pasiūlė įvesti naują kategoriją šalių, kurios nekelia pavojaus ir kurios apibrėžiamos kaip šalys, kuriose miškų plotas nekinta arba didėja. Reikalavimai produktams iš tokių šalių bus ne tokie griežti.
Jei įmonės neatliks kontrolės, joms gali būti skirta iki 4 proc. visos metinės apyvartos ES bauda.
Taisyklių atnaujinimas turės būti oficialiai patvirtintas Parlamento ir Tarybos.
