Prekyba žmonėmis: ES kova su išnaudojimu

Sužinokite, kaip ES griežtina kovos su prekyba žmonėmis taisykles. Tai yra atsakas į žmonių išnaudojimo būdų pokyčius.

Iliustracijoje vaizduojama žmogaus ranka su etikete.
Prekyba žmonėmis

Kas yra prekyba žmonėmis

  • Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, gabenimas, perdavimas, slėpimas ar įtraukimas naudojant jėgą, apgaulę ar sukčiavimą, siekiant juos išnaudoti pasipelnymo tikslais.
Infografikas, kuriame paaiškinama, kad 2 iš 3 prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės.
Prekybos žmonėmis aukos

Prekybos žmonėmis kaina


Kiekvienais metais daugiau nei 7 tūkst. prekybos žmonėmis aukų registruojama ES. Vien 2022 m. užregistruotų aukų skaičius pasiekė 10 093. Tačiau realūs skaičiai tikėtina yra ženkliai didesni, nes daug aukų lieka neįvardytos. Dauguma aukų yra moterys ir mergaitės, bet dėl prievartinio darbo auga ir vyrų-aukų skaičius.


Prekybos žmonėmis rūšys


Tarp prekybos žmonėmis priežasčių yra šios:

  • Seksualinis išnaudojimas – dauguma aukų yra moterys ir vaikai.
  • Prievartinis darbas – dauguma aukų yra iš besivystančių šalių ir yra priverstos dirbti daug jėgų reikalaujančius darbus arba laikomos naminiais tarnais.
  • Prievartinė nusikalstama veikla – aukos verčiamos užsiimti neteisėta veikla. Dažnai joms taikomos kvotos ir jos gali sulaukti bausmės, jei jų neįvykdo.
  • Organų donorystė – aukos sulaukia nedidelės arba jokios kompensacijos bei rizikuoja savo sveikata.
Infografikas, rodantis prekybos žmonėmis aukų skaičiaus raidą Europos Sąjungoje 2013–2022 metais. 2022 metais 41,4 % aukų buvo seksualiai išnaudojamos, 41,1 % buvo priverstos dirbti ar teikti paslaugas, o 17,5 % susidūrė su organų pašalinimu ir kitomis išnaudojimo formomis.
Prekybos žmonėmis aukos ES pagal kategorijas

Prekybos žmonėmis priežastys

Pasak Jungtinių Tautų, nelygybė šalies viduje ir tarp atskirų šalių, vis griežtėjanti imigracijos ribojimo politika ir augantis pigaus darbo poreikis yra tarp pagrindinių priežasčių. Dėl skurdo, prievartos ir diskriminacijos asmenys tampa pažeidžiami prekybos žmonėmis. 

Ką daro ES?


Ką ES jau padarė

2011 m. Europos Parlamento (EP) nariai priėmė Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą, kuria siekiama apsaugoti ir remti aukas bei bausti prekiautojus žmonėmis. Ja siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir pripažįstama, kad moterys ir vyrai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis skirtingais tikslais, todėl pagalbos ir paramos priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į lytį.

Infografikas, rodantis, iš kur kilę prekybos žmonėmis aukos Europos Sąjungoje. 25,1 % aukų yra iš tos pačios ES šalies, kurioje pranešta apie atvejį, 11,8 % – iš kitų ES šalių, o 63,1 % – iš ES nepriklausančių šalių.
Iš kur yra kilę ES registruotos prekybos žmonėmis aukos?

ES planai

Pastaraisiais metais išnaudojimo formos keitėsi, o prekyba žmonėmis vis dažniau perkeliama į internetą. Nesena Rusijos invazija į Ukrainą iššaukė masinį moterų ir vaikų persikėlimą ir suteikė naujų galimybių nusikalstamoms organizacijoms.


Atsižvelgdama į tai, 2022 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija pasiūlė sugriežtinti taisykles, įtraukiant į jau egzistuojančią ES teisę šias nuostatas:

  • Priverstines santuokas ir neteisėtą įvaikinimą pripažinti nusikalstama veika.
  • Įtraukti prekybos žmonėmis nusikaltimus, kurie padaromi arba kuriems padaryti sudaromos palankesnės sąlygos naudojant informacines ir ryšių technologijas, įskaitant internetą ir socialinius tinklus.
  • Taikyti privalomas sankcijas už prekybos žmonėmis nusikaltimus, įskaitant draudimą nusikaltėliams gauti išmokas arba laikiną ar nuolatinį įstaigų, kuriose buvo padarytas prekybos žmonėmis nusikaltimas, uždarymą.
  • Sukurti oficialius nacionalinius nukreipimo mechanizmus, kuriais siekiama pagerinti ankstyvą aukų identifikavimą ir nukreipimą teikti pagalbą bei paramą aukoms.
  • Sąmoningo naudojimosi paslaugomis, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, pripažinti nusikalstama veika.
  • Padėti kasmetinį duomenų apie prekybą žmonėmis visoje ES rinkimą.

Europos Parlamento pozicija

Europos Parlamento nariai siekia pirmenybę suteikti veiksmingesnei prekybos žmonėmis aukų apsaugai. EP pozicija apima:

  • užtikrinti, kad aukos, kurioms reikalinga tarptautinė apsauga, gautų tinkamą paramą bei apsaugą ir kad būtų gerbiama jų teisė į prieglobstį;
  • užtikrinti, kad aukos nebūtų persekiojamos už nusikalstamas veikas, kurias jos buvo priverstos padaryti;
  • paramos aukoms užtikrinimas, taikant lyčių, negalios ir vaikų atžvilgiu jautrų bei tarpsektoriniu požiūriu pagrįstą požiūrį;
  • kovos su prekyba žmonėmis priemonių įtraukimas į  reagavimo į ekstremalias situacijas planus, kai įvyksta stichinės nelaimės, ekstremalios situacijos sveikatos apsaugos srityje ar migracijos krizės.


Be to, EP nariai siūlo, kad priversti moterį tapti surogatine motina naudojant jėgą, grasinimus ar prievartą turėtų būti laikoma nusikalstama veika. Pagal taisykles, tai suteiktų moterims nukentėjusiųjų teises, o kaltininkai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.


2024 m. balandį Parlamentas pritarė susitarimui, kurį pasiekė su Taryba 2024 m. sausį.


Europarlamentarai taip pat priėmė taisykles, kuriomis siekiama, kad į ES rinką nepatektų produktai, pagaminti naudojant priverstinį darbą. Reglamentu siekiama sukurti sistemą, pagal kurią būtų tiriama, ar įmonių tiekimo grandinėse nenaudojamas priverstinis darbas.


Nustačius, kad įmonės pažeidė šį principą, būtų konfiskuotas visas atitinkamų prekių importas ir eksportas prie ES sienų, o visos prekės, kurios jau pateko į ES rinką, turėtų būti pašalintos. EP nariai mano, kad šis draudimas panaikins finansines paskatas bendrovėms naudoti priverstinį darbą, taip pat apsaugos pranešėjus ir aukas. Parlamentas patvirtino naujus įstatymus dėl kovos su priverstiniu darbu 2024 m.


Daugiau informacijos: