Maisto švaistymas Europoje: faktai, ES politika ir 2030 m. tikslai
Kasmet ES dėl maisto švaistymo patiria daugiau kaip 130 mlrd. eurų nuostolių ir nuo to kenčia milijonai namų ūkių. Sužinokite priežastis, poveikį ir ES veiksmus.
Manoma, kad apie 10 proc. ES vartotojams prieinamo maisto yra švaistoma, tačiau ES yra apie 40 mln. žmonių, kurie kas antrą dieną negali sau leisti kokybiško maisto.
Maisto švaistymo ir maisto nuostolių mažinimas yra du pagrindiniai ES tikslai, siekiant iki 2050 m. sukurti žiedinę ekonomiką.
Europos Sąjunga siekia užkirsti kelią maisto atliekų susidarymui ir sumažinti jų kiekį visoje Europoje. 2025 m. rugsėjį Europos Parlamentas patvirtino naujus privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus ES šalims iki 2030 m.
Pagrindiniai faktai ir skaičiai Europoje
Kasmet Europos Sąjungoje išmetama apie 60 mln. tonų maisto. Tai yra apie 130 kg vienam gyventojui.
Namų ūkiuose susidaro daugiau nei pusė maisto atliekų ES (53 proc.). Apie 9 proc. atliekų (12 kg vienam gyventojui) susidaro pirminėje maisto gamyboje, pavyzdžiui, žemės ūkyje, o 18 proc. (23 kg vienam gyventojui) – perdirbimo ir gamybos sektoriuje.
Restoranai ir maitinimo paslaugos sudaro 12 proc. maisto atliekų (15 kg vienam gyventojui), o mažmeninė prekyba ir maisto platinimas - dar 8 proc. (10 kg vienam gyventojui).
Kodėl svarbu mažinti maisto švaistymą?
Daugelis žmonių mano, kad švaistyti maistą yra neetiška. Tačiau maisto švaistymas daro daug didesnę žalą aplinkai, ekonomikai ir visuomenei.
Žala aplinkai
Maisto švaistymas sudaro apie 16 proc. visų ES maisto sistemos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, maisto, kuris vėliau būna iššvaistomas, gamyba ir gabenimas sudaro 8 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažindami maisto švaistymą namų ūkiai ir įmonės galėtų sutaupyti pinigų.
Maisto švaistymas taip pat naudoja gamtinius išteklius, kurių ir taip trūksta. Pavyzdžiui, vanduo, sunaudojamas išmetamam maistui gaminti, sudaro 12 proc. viso ES maisto gamybai ir vartojimui sunaudojamo vandens.
Ekonominės sąnaudos
Maisto švaistymas taip pat yra ekonominė problema. Namų ūkiai moka už maistą, kurio niekada nesuvartoja, o ūkininkai ir įmonės praranda pinigus kiekviename maisto tiekimo grandinės etape, nes tam tikra maisto dalis atsiduria tarp šiukšlių.
Apskaičiuota, kad su maisto švaistymu susijusios išlaidos sudaro apie 132 mlrd. eurų rinkos vertės.
Be to, Europos Komisijos poveikio vertinime cituojamuose tyrimuose apskaičiuota, kad su maisto atliekų surinkimu ir tvarkymu susijusios papildomos išlaidos sudaro apie 9,3 mlrd. eurų.
Socialiniai padariniai
Švaistant maistą yra švaistomi ištekliai, kurie galėtų būti panaudojami kitaip. Eurostato duomenimis, ES žmonės maistui išleidžia apie 13 proc. savo pajamų.
Išmetant, o ne dovanojant maistą, yra prarandama galimybė padėti tiems, kuriems yra sunku jo gauti.
Maisto švaistymo priežastys
Nepakankamas pirkinių ir valgio planavimas, „negražūs“ vaisiai ir daržovės, impulsyvus pirkimas dėl mažmeninės prekybos akcijų, netinkamas pakuotės dydis – tai tik keletas priežasčių, kodėl namų ūkiuose yra švaistomas maistas, kuris sudaro didžiąją dalį maisto atliekų.
Maisto produktų datos ženklinimas taip pat gali būti problema. ES maisto produktai ženklinami skirtingai. Ant tokių maisto produktų kaip makaronai, ryžiai, konservai, šaldyti maisto produktai ir užkandžiai esanti etiketė „geriausias iki“ reiškia, kad pasibaigus nurodytai datai maisto produktas gali prarasti dalį skonio ar šviežumo, tačiau jį vis tiek galima valgyti. Etiketė „tinka vartoti iki“ (ant mėsos, žuvies, salotų ar pieno) reiškia, kad po nurodytos datos maisto produkto vartoti negalima.
Kai kurie vartotojai gali supainioti maisto produktų datų etiketes ir išmesti maistą, kuris vis dar yra tinkamas vartoti. Europos Komisijos 2018 m. atliktas tyrimas rodo, kad geresnis etikečių supratimas gali padėti sumažinti maisto švaistymą iki 10 proc.
Standartizuotos porcijos ir pervertintas svečių skaičius yra vienos iš maisto švaistymo priežasčių restoranuose ir maitinimo įstaigose.
ES sprendimai dėl maisto atliekų mažinimo
Maisto švaistymo ir maisto nuostolių mažinimas yra du pagrindiniai ES tikslai siekiant iki 2050 m. sukurti žiedinę ekonomiką.
Privalomi mažinimo tikslai šalims
2023 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti ES atliekų pagrindų direktyvą, kad būtų labiau sumažintas maisto ir tekstilės atliekų kiekis. Pasiūlyme tarp pakeitimų siūlomi privalomi atliekų mažinimo tikslai nacionaliniu lygiu iki 2030 m. pabaigos. Maisto perdirbime ir gamyboje atliekų turėtų būti sumažinta 10 proc., o mažmeninėje prekyboje, restoranuose, maitinimo paslaugų ir namų ūkiuose – 30 proc.
2025 m. vasarį Europos Parlamentas ir ES vyriausybės pasiekė susitarimą dėl atnaujintų teisės aktų. Parlamentas juos priėmė 2025 m. rugsėjį.
„Mums pavyko užtikrinti, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti maisto atliekų mažinimo politiką ir kad tai neturėtų neigiamo poveikio žemės ūkio sektoriui“, – sakė Anna Zalewska (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija), pranešėja, atsakinga už teisės aktų valdymą Parlamente.
Aiškesnis datos ženklinimas
Europos Komisija atliko vartotojų tyrimus, siekdama nustatyti galimus naujus datų žymėjimo būdus, ir parengė skirtingus vartotojų profilius, susijusius su maisto švaistymu.
Maisto dovanojimo palengvinimas
Maisto dovanojimas yra dar vienas būdas sumažinti nereikalingą maisto švaistymą. ES maisto dovanojimo gairės buvo priimtos 2017 m., siekiant palengvinti saugaus, valgomo maisto perskirstymą tiems, kuriems jo reikia.
Derybose dėl Atliekų direktyvos atnaujinimo 2025 m. Europos Parlamento nariai užtikrino priemones, kurios palengvintų neparduoto ir saugaus žmonėms vartoti maisto dovanojimą.
Bendro maisto atliekų vertinimo metodo sukūrimas
2019 m. buvo priimta bendra ES metodika, skirta maisto švaistymui kiekviename maisto tiekimo grandinės etape išmatuoti. Bendra metodika palengvina maisto atliekų stebėjimą ir ataskaitų teikimą visoje ES.
