Būsto krizė: kodėl kyla kainos ir ką ES daro šiuo klausimu?
Kylančios būsto ir nuomos kainos kelia didelį susirūpinimą daugeliui europiečių. Susipažinkite su svarbiausiais faktais ir sužinokite, ką ES daro šiuo klausimu.
Europoje vis sunkiau rasti įperkamą, deramą ir saugų gyvenamąjį būstą. Daugeliui žmonių nuoma didėja greičiau nei atlyginimai. Įsigyti pirmąjį būstą atrodo nepasiekiama svajonė. Jauni suaugusieji neskuba išsikraustyti iš tėvų namų, šeimoms sunku rasti didesnius namus, o darbuotojai kartais priversti gyventi toli nuo savo darbo vietų. Būsto išlaidos apsunkina kasdienį žmonių gyvenimą ir ilgalaikį planavimą.
Šiame straipsnyje paaiškinamos būsto krizės Europoje priežastys ir pateikiami pagrindiniai statistiniai duomenys. Jame taip pat apžvelgiami praktiniai sprendimai, kuriuos šiuo metu rengia Europos Komisija ir Europos Parlamentas, siekdami užtikrinti, kad žmonės visoje Europoje turėtų galimybę gauti deramą, tvarų ir įperkamą būstą.
Ar Europa iš tiesų išgyvena būsto krizę?
Būsto įperkamumas: pagrindiniai statistiniai duomenys
Norint sužinoti, ar būsto išlaidos (nuoma ar hipotekos įmokos) per didelės, reikia įvertinti būsto kainos ir pajamų santykį. Jei išlaidos būstui viršija 40 proc. disponuojamųjų pajamų, tai rodo, kad namų ūkiai susiduria su būsto problemomis.
ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 2024 m. būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų beveik 10 proc. namų ūkių ES miestuose ir 6,3 proc. namų ūkių ES kaimo vietovėse.
Tačiau būsto problema yra daugialypė. Jai būdingos skirtingos tendencijos ir dinamika kiekvienoje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, daugiau kaip ketvirtadalio miestuose gyvenančių graikų (29 proc.) būsto išlaidos viršijo 40 proc. jų pajamų, tuo tarpu su tokia pačia problema susidūrė tik 2,6 proc. miestuose gyvenančių kipriečių.
2024 m. apie 35,5 proc. namų ūkių pajamų Graikijoje buvo panaudota būsto išlaidoms padengti – tai didžiausia dalis ES.
Didėjančios būsto kainos ir nuomos mokesčiai
2015–2024 m. būsto kainos ES vidutiniškai padidėjo 53 proc. Didžiausias padidėjimas užfiksuotas Vengrijoje (+ 209,5 proc.), Lietuvoje (+ 135 proc.) ir Portugalijoje (+ 124,4 proc.).
Nuoma ES taip pat pabrango. Nuo 2010 m. iki 2025 m. pirmojo ketvirčio nuomos kainos vidutiniškai padidėjo 27,8 proc. Nuomos kainos padidėjo visose ES šalyse, išskyrus Graikiją (- 11 proc.). Labiausiai jos padidėjo Estijoje (+ 220 proc.), Lietuvoje (+ 184 proc.), Vengrijoje (+ 124 proc.) ir Airijoje (+ 115 proc.).
Kodėl Europoje kilo būsto krizė?
ES institucijos pažymi, kad ribota pasiūla yra vienas iš pagrindinių būsto krizės veiksnių. Kainos paprastai kyla, kai trūksta naujų būstų paklausai patenkinti.
Europos investicijų bankas (EIB) apskaičiavo, kad 2025 m. ES reikės 2,25 mln. papildomų būstų. Šis skaičius maždaug 50 proc. viršija faktiškai statomų namų skaičių.
Kodėl trūksta būstų?
Finansų krizės ir COVID-19 pandemijos vaidmuo
Dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės labai sumažėjo investicijos į naujus būstus. Dėl COVID-19 pandemijos gyvenamųjų namų statyba dar labiau sulėtėjo, nes sutriko leidimų išdavimo procesai, buvo vėluojama pristatyti medžiagas ir atsirado darbo jėgos trūkumas.
Didėjanti būsto paklausa miestuose
Miestų teikiamos darbo ir studijų galimybės toliau pritraukia žmones, todėl dideliuose ir vidutinio dydžio miestuose gyventojų vis daugėja. Tuo tarpu daugelyje kaimo vietovių gyventojų nuolat mažėja.
Dėl šio disbalanso didėja atotrūkis tarp sparčiai augančios būsto paklausos bei miestų perpildymo ir tuštėjančių namų kaimo vietovėse.
Socialinių būstų trūkumas
Be to, pastaraisiais metais socialinio būsto pasiūla miestų centruose atsiliko nuo gyventojų skaičiaus augimo. 2021 m. visoje ES buvo apie 14 mln. socialinių būstų, kurie sudarė tik 8 proc. visų būstų (sumažėjo, palyginti su 11 proc. 2010 m.).
Trumpalaikė nuoma
Pakrančių miestuose ir turistų lankomose vietose būsto trūkumą iš dalies galima paaiškinti padidėjusiais trumpalaikės nuomos mastais. Pastaraisiais metais šiai rinkai smarkiai išaugus, dalis namų ir butų tapo neprieinami potencialiems ilgalaikiams gyventojams.
2024 m. per keturias dideles interneto platformas („Airbnb“, „Booking“, „Expedia Group“ ir „Tripadvisor“) ES iš viso užsakyta 854,1 mln. nakvynių. Palyginti su 2023 m. (719,0 mln. nakvynių), šis skaičius padidėjo 18,8 proc. ir pasiekė naują rekordinį lygį.
Kokį poveikį krizė daro europiečiams?
Būsto trūkumas ir nevienodos galimybės jį įsigyti ES yra giliai įsišakniję ir pasireiškia įvairiais būdais.
Būsto trūkumas, perpildyti namai, per didelė išlaidų našta
Parlamento tyrimų duomenimis, labiausiai nuo būsto krizės nukenčia mažas pajamas gaunančios šeimos: daugiau kaip 27 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių patiria didžiausią išlaidų naštą ir susiduria su labai prastomis būsto sąlygomis.
Tinkama gyvenamoji erdvė apibrėžiama kaip bent vienas kambarys vienai suaugusiųjų porai, vienam suaugusiam asmeniui, dviem 12–17 metų vaikams, vienam vyresniam nei 12 metų vaikui arba dviem jaunesniems nei 12 metų vaikams. Tačiau 17 proc. europiečių tokių sąlygų neturi ir gyvena perpildytuose būstuose.
Migrantų ir etninių mažumų padėtis dar prastesnė: daugiau kaip 33 proc. ne ES piliečių gyvena perpildytuose būstuose (palyginti su maždaug 14 proc. ES piliečių), o 19 proc. patiria pernelyg didelę išlaidų būstui naštą (palyginti su maždaug 8 proc. ES piliečių).
Tinkamo būsto trūksta ir asmenims su negalia – mažiau nei 29 proc. jų teigia, kad jų namai atitinka jų poreikius. Ši grupė patiria didesnę išlaidų našą nei kitos gyventojų grupės.
Kokį poveikį būsto rinka daro jaunimui
Didėjančios būsto išlaidos, kurias patiria milijonai ES piliečių, ypač skaudžiai paliečia jaunimą. 2023 m. visoje ES vidutinis tėvų namus paliekančių jaunuolių amžius buvo 26 metai, tačiau kai kuriose valstybėse narėse beveik 70 proc. 18–34 metų amžiaus jaunų suaugusiųjų neturėjo kitos išeities kaip toliau gyventi su tėvais.
Toks delsimas palikti tėvų namus didina kartų nelygybę, verčia jaunąją kartą atidėti svarbius gyvenimo sprendimus, tokius kaip šeimos kūrimas, savarankiškas gyvenimas ar persikėlimas dėl profesinių priežasčių.
Kaip įveikti būsto krizę: ES veiksmai
Nors už būsto politiką pirmiausia atsakingos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, bendros pagrindinės priežastys ryškėja visose ES šalyse. Todėl reikia laikytis daugiapakopio valdymo požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvienos nacionalinės būsto rinkos ypatumus.
Įperkamas būstas – svarbus ES politinės darbotvarkės klausimas
Todėl po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen būstą įvardijo kaip vieną iš naujos kadencijos ES socialinių prioritetų ir paskyrė Daną Jørgenseną pirmuoju už būstą atsakingu ES Komisijos nariu.
2025 m. Europos Parlamentas įsteigė specialųjį komitetą, kuris analizuos pagrindines būsto krizės priežastis ir siūlys, kaip ES galėtų padėti ją įveikti.
Didesnis ES įperkamo būsto finansavimas
2025 m. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas paskelbė veiksmų planą, pagal kurį per ateinančius dvejus metus bus investuota apie 10 mlrd. EUR, siekiant finansuoti naujų būstų projektus, esamų būstų renovaciją, taip pat statybinių medžiagų ir statybos mokslinius tyrimus ir inovacijas.
Be to, 2025 m. Europos Parlamentas patvirtino naujas ES sanglaudos ir socialinio finansavimo taisykles. Pagal jas lėšas būtų galima skirti esamo būstų ūkio atnaujinimui ir investicijoms į naujas statybas, ypatingą dėmesį skiriant socialiniam būstui. EP nariai taip pat paragino ES šalis „bent dvigubai“ padidinti savo finansavimą įperkamam būstui.
Rengiama daugiau ES sprendimų
Galiausiai tiek 2025 m. gruodžio mėn. pristatytame Komisijos „Įperkamo būsto plane“, tiek 2026 m. kovo mėn. Europos Parlamento pasiūlymuose nustatyti praktiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama sugriežtinti būsto standartus, išplėsti Europos statybos ir renovacijos pajėgumus ir skirti finansinę paramą labiausiai nuo krizės nukentėjusiems asmenims.
Tikimasi, kad 2026 m. šie prioritetai virs veiksmais, pateikus naujų pasiūlymų ir teisės aktų, kuriais būtų siekiama:
- sumažinti trumpalaikės nuomos poveikį,
- paspartinti ir supaprastinti statybos ir renovacijos leidimų išdavimą,
- skatinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas,
- spręsti darbo jėgos trūkumo statybos sektoriuje problemą ir
- didinti našumą ir inovacijas statybos sektoriuje.
