2025 m. Sacharovo premijos finalininkai

Susipažinkite su 2025 m. Europos Parlamento Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkais.

2025 m. Sacharovo premijos finalininkai

• Įkalinti žurnalistai, kovojantys už Jūsų ir mūsų laisvę, Andrzej Poczobut iš Baltarusijos ir Mzia Amaglobeli iš Sakartvelo.
• Žurnalistai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai Palestinoje ir visose konfliktų zonose, kuriems atstovauja Palestinos spaudos asociacija, Palestinos Raudonojo Pusmėnulio draugija (PRCS) ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra (UNRWA).
• Serbijos studentai

Kasmet Parlamentas skiria Sacharovo premiją, kad pagerbtų asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises ir pagrindines laisves, saugančias mažumų teises, kovojančias už pagarbą tarptautinei teisei, demokratiją ir teisinę valstybę. 2024 m. Sacharovo premijos laureatais tapo Venesuelos opozicijos lyderiai.

Kandidatūras teikia politinės frakcijos arba ne mažiau kaip 40 Europos Parlamento narių. Tada EP Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetai balsuoja dėl trijų finalininkų sąrašo. Galutinį sprendimą dėl laureato priima Parlamento frakcijų vadovai ir Parlamento pirmininkė.

2025 m. Sacharovo premijos finalininkai

Įkalinti žurnalistai Andrzej Poczobut iš Baltarusijos ir Mzia Amaglobeli iš Sakartvelo

Andrzej Poczobut yra žurnalistas, eseistas ir tinklaraštininkas, priklausantis lenkų mažumai Baltarusijoje, žinomas dėl savo kritikos Aleksandro Lukašenkos režimui ir tapęs simboline figūra kovoje už laisvę ir demokratiją šalyje. Andrzej Poczobut ne kartą buvo suimtas valdžios institucijų. Sulaikytas 2021 m., jis buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti pataisos įstaigoje. Kartais jis buvo laikomas vienutėje be tinkamos medicininės priežiūros. Dabartinė jo būklė nežinoma, o jo šeimai neleidžiama jį lankyti. Parlamentas paragino jį nedelsiant paleisti.

Mzia Amaglobeli yra Sakartvelo žurnalistė ir internetinės žiniasklaidos priemonių vadovė, 2025 m. ji buvo sulaikyta už dalyvavimą antivyriausybiniame proteste ir įkalinta dvejiems metams dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.

Pirmoji politinė kalinė moteris nuo Sakartvelo nepriklausomybės paskelbimo ir kovotoja už žodžio laisvę tapo Sakartvelo protesto judėjimo už demokratiją simboliu.

A. Poczobut ir M. Amaglobeli bendrai nominavo Europos liaudies partijos frakcija, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija, Rasa Juknevičienė (ELP, Lietuva) ir dar 60 kitų EP narių.

Žurnalistai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai Palestinoje ir visose konfliktų zonose

Socialistų ir demokratų frakcija ir Kairiųjų frakcija pasiūlė žurnalistus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus konfliktų zonose, kuriems atstovauja Palestinos spaudos asociacija, Palestinos Raudonojo Pusmėnulio draugija (PRCS) ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra (UNRWA). Gazos ruožas įvardijamas kaip mirtiniausias žurnalistikai regionas pasaulyje, kuriame žuvo daug palestiniečių žurnalistų. Konflikto metu daug nuostolių patyrė ir humanitarinės pagalbos darbuotojai – nuo mirtinų išpuolių nukentėjo tokios organizacijos kaip Pasaulio centrinė virtuvė, PRCS ir UNRWA. Šie asmenys savo darbu ir aukomis užtikrina tarptautinį informuotumą apie kritinę žmogaus teisių padėtį Gazoje.

Serbijos studentai

Frakcija „Renew Europe“ pasiūlė Serbijos studentus, kurie 2024 m. lapkričio 1 d. inicijavo nacionalinius protestus po geležinkelio stoties stoginės griūties Novi Sade (Serbija). Ši tragedija, per kurią žuvo 16 žmonių, buvo siejama su įtariama sistemine korupcija ir infrastruktūros nepriežiūra. Ji išprovokavo tylius protestus visoje šalyje, kurių metu buvo reikalaujama atsakomybės.

Judėjimas peržengė ideologinio ir politinio susiskaldymo ribas ir dabar apima akademinį personalą ir studentus, ūkininkus, menininkus, žurnalistus, taksi vairuotojus, inžinierius ir kt. Jo kulminacija įvyko 2025 m. kovo 15 d., kai Belgrade į demonstraciją susirinko daugiau nei 350 tūkst. žmonių.

Kiti nominantai

Boualem Sansal

Prancūzų ir alžyriečių rašytoją Boualem Sansal pasiūlė frakcija „Patriotai už Europą“. Buvęs Alžyro pramonės ministerijos aukšto rango pareigūnas, išėjęs į pensiją jis pradėjo rašyti romanus. Jis yra gavęs keletą literatūrinių apdovanojimų ir yra žinomas dėl islamizmo ir Alžyro vyriausybės kritikos.

2024 m. lapkritį, po interviu Prancūzijos žiniasklaidai, Boualem Sansal buvo suimtas Alžyre už „nacionalinės vienybės ardymą“. 2025 m. kovą jis buvo nuteistas penkerius metus kalėti, nepaisant susirūpinimo sveikata ir nedalyvaujant jo prancūzų advokatui. Vėliau nuosprendis buvo patvirtintas apeliacine tvarka. Europos Parlamentas ir Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja paragino jį nedelsiant paleisti.

Budapešto LGBTI asmenų eitynės „Pride“

Budapešto eitynes pasiūlė Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcija, taip pat Marc Angel (S&D, Liuksemburgas), Kim van Sparrentak (Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcija, Nyderlandai) ir dar 43 EP nariai. 2025 m. Budapešto LGBTI asmenų eitynės „Pride“, vykusios nepaisant vyriausybės paskelbto draudimo, sulaukė didžiausio dalyvių skaičiaus per visą renginio istoriją ir tapo septintomis pagal dydį „Pride“ eitynėmis Europoje.

Nepaisant galimo policijos įsikišimo, baudų ir įkalinimo pavojaus, eitynėse buvo pabrėžiama susirinkimų ir saviraiškos laisvė. Šis renginys suvaidino svarbų vaidmenį skatinant demokratines vertybes ir pilietines laisves Vengrijoje.

Charlie Kirk

Charlie Kirk, kurį nominavo Suverenių tautų Europos frakcija, buvo JAV pilietinis aktyvistas ir viešasis kalbėtojas, vienas iš organizacijos „Turning Point USA“ (TPUSA), įkurtos 2012 m. siekiant įtraukti studentus ir jaunus rinkėjus, įkūrėjų ir generalinis direktorius. Jam vadovaujant, TPUSA atliko svarbų vaidmenį jaunimo politiniame dalyvavime ir debatuose dėl žodžio laisvės universitetų miesteliuose.

2025 m. rugsėjo 10 d. Charlie Kirk buvo nušautas per renginį po atviru dangumi Jutos slėnio universitete. Šis nužudymas buvo plačiai pasmerktas ir išryškino susirūpinimą dėl grėsmių žodžio laisvei.

Apie premiją

Kasmetinė Sacharovo premija už minties laisvę skiriama nuo 1988 m. asmenims ir organizacijoms, ginančioms demokratiją, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Ji pavadinta sovietų fiziko ir politinio disidento Andrejaus Sacharovo garbei, o jos piniginis prizas – 50 tūkst. eurų.

Laiko juosta

• Spalio 22 d. frakcijų vadovai ir Parlamento pirmininkė Roberta Metsola priima sprendimą dėl 2025 m. laureato.
• Gruodžio 16 d.: Sacharovo premijos įteikimo ceremonija Strasbūre.