Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Prieglobstis
Imigracija
Kova prieš organizuotą nusikalstamumą
Kova prieš terorizmą
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Parlamento nariai reikalauja humaniškiau elgtis su pabėgėliais

Žmonės gali palikti savo valstybę dėl įvairių priežasčių: gelbėdamiesi nuo persekiojimo, karo ar bado, arba tiesiog ieškodami geresnio gyvenimo. ES, kaip stabilus klestintis pasaulio regionas, ypač patraukli pabėgėliams. ES vyriausybės, suvokusios, kad pavieniui negali išspręsti pabėgėlių problemos, pradėjo kurti bendrą prieglobsčio suteikimo ir elgesio su pabėgėliais politiką. Europos Parlamentas sutinka, jog reikia stengtis tolygiau paskirstyti pabėgėlius valstybėse narėse, bet siekia užtikrinti, kad su jais būtų humaniškai elgiamasi.

Pastaraisiais metais Europą užplūdo prieglobsčio prašytojai iš Bosnijos, Kosovo ir Afganistano. Per pirmus šešis 2003 m. mėnesius daugiausia prašymų suteikti prieglobstį gavo Jungtinė Karalystė (33 133), Vokietija (26 512) ir Prancūzija (24 378). Portugalija sulaukė mažiausiai prašymų (62). Palyginti daugiausia prašymų gavo Austrija (vienas prašymas teko 555 gyventojams) ir Švedija (vienas - 629 gyventojams). Mažiausiai prašymų pateikta Ispanijai (vienas -15 356 gyventojams) ir Portugalijai (vienas - 162 936 gyventojams).

Europos vyriausybės pamažu suvokė, kad šią problemą reikia spręsti bendrai. ES teisėkūra iš dalies apima prieglobsčio teikimo procedūras, pabėgėlio apibrėžimą ir atvykusių prieglobsčio prašytojų priėmimą. Nenuostabu, kad prašymų suteikti prieglobstį pasiskirstymas valstybėse narėse yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, bet taip pat nagrinėjami kiti svarbūs klausimai - dėl prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apgyvendinimo, aprūpinimo darbu ir socialinių garantijų jiems suteikimo.

Remiantis Amsterdamo sutartimi, bendra ES prieglobsčio politika turėtų būti patvirtinta iki 2004 m., tačiau procesas vyksta lėtai, nes nacionalinės vyriausybės nenoriai atsisako savo galių šioje srityje. Parlamento nariai neturi sprendžiamojo balso svarstant ES prieglobsčio teisės aktus, tačiau pagal sutartį 2004 m. situacija turėtų pasikeisti.

Bendros prieglobsčio suteikimo procedūros

Bendroji prieglobsčio politika visose valstybėse narėse bus veiksminga tik tuomet, jei prašymai suteikti prieglobstį bus nagrinėjami taikant standartines procedūras. 1999 m. Europos Komisijai pirmą kartą atsiuntus savo idėjas šiuo klausimu, Parlamentas nedelsdamas pateikė pasiūlymų, siekdamas paveikti teisės aktų rengimą vos jam prasidėjus.

2001 m. Komisijai galutinai pateikus teisės aktų prieglobsčio srityje projektus, Parlamentas paragino priimti daug pakeitimų. Parlamento nariai siekė užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Ženevos konvencijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos. Jie norėjo, kad nacionalinėms vyriausybėms būtų palikta teisė taikyti palankesnes nei Komisijos siūlytas normas. Jie taip pat ragino numatyti platesnį prieglobsčio procedūrų taikymą ir suteikti prieglobsčio prašytojams geresnę teisinę pagalbą, reikiamą informaciją ir asmeninį pokalbį, kaip procedūros dalį. Be to, Parlamentas reikalavo nustatyti mažiau pagrindų sulaikyti prieglobsčio prašytojus ir numatyti griežtesnius ,,saugios šalies", į kurią prašytojas galėtų būti priverstas sugrįžti, kriterijus. Taip pat Parlamento nariai nurodė, kad valstybės pareigūnams turėtų būti sudėtingiau atmesti prašymą suteikti prieglobstį motyvuojant ,,akivaizdžiu nepagrįstumu".

Komisija, atsižvelgdama į Parlamento ir nacionalinių vyriausybių pasiūlymus, pateikė naują projektą, kuris suteikia pabėgėliams didesnių procedūrinių garantijų. Vis dėlto, šie teisės aktai vis dar nėra priimti.

Kas laikomas pabėgėliu?

Žinoma, svarbu nustatyti procedūras, bet dar svarbiau aiškiai apibrėžti, kas yra ir kas nėra laikomas pabėgėliu. Tačiau nereikia pamiršti dar vienos kategorijos - asmenų, kurie pagal Ženevos konvenciją nėra politiniai pabėgėliai, tačiau negali grįžti į savo šalį dėl jiems gresiančių pavojų. Siekiant padėti šiems žmonėms sukurta ,,papildomos apsaugos" koncepcija.

2002 m. spalio mėn. Parlamentas pateikė savo galutinį sprendimą dėl minimalių standartų taikymo suteikiant pabėgėlio ir papildomos apsaugos statusą direktyvos projekto. Parlamento nariai reikalavo suteikti prieglobsčio prašytojams didesnių garantijų ir galimybių integruotis į juos priimančių valstybių visuomenę. Jie taip pat tvirtino, kad ES valstybės neturėtų atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą asmenims, kuriuos jau globoja JT institucijos ir organizacijos, vien dėl to, kad šie asmenys jau naudojasi JT pagalba ir apsauga (išskyrus pabėgėlius, globojamus JTPVK (Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro), nes ši organizacija pasirengusi teikti tokią globą). Be to, Parlamentas išreiškė nuomonę, kad vertinant pabėgėlių persekiojimo baimės pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į pabėgėlio lytį, lytinę tapatybę, lytinę orientaciją ir sveikatos būklę (pvz., sergantis AIDS).

Parlamento nariai daug dėmesio skyrė papildomai apsaugai aptarti. Jie teigė, jog ši apsauga turėtų būti suteikta ne tik asmenims, kuriems gresia kankinimas, bet ir tiems, kuriems gresia mirties bausmė ar lytinis suluošinimas. Asmenims, kurie naudojasi papildoma apsauga, leidimas laikinai gyventi valstybėje turėtų būti suteiktas kaip ir pabėgėliams - ne mažiau kaip penkeriems metams. Valstybės pareigūnai, svarstydami leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą, turėtų atsižvelgti į susiklosčiusius asmens ryšius su priėmusia valstybe. Taip pat nėra reikalo nustatyti asmenims, besinaudojantiems papildoma apsauga visiškai kitokias normas nei pabėgėliams suteikiant teisę dirbti, mokytis priimančiosios valstybės kalbos, lankyti profesinio rengimo kursus ar naudotis vaikų priežiūros ir paramos programomis. Taryba vis dar svarsto pasiūlytą projektą ir Parlamento pateiktus jo pakeitimus.

Prieglobsčio prašytojų priėmimas

2002 m. balandžio mėn. Parlamento nariai pateikė nemažai rekomendacijų dėl direktyvos, nustatančios būtinus standartus ir minimalias normas, taikomas priimant prieglobsčio prašytojus, projekto. Taryba pritarė Parlamento pasiūlymui numatyti, kad direktyva netaikytina, jei prieštarauja palankesnėms valstybėje narėje galiojančioms normoms. EP nariai taip pat pasiūlė nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams būtų garantuojama galimybė naudotis priimančios valstybės švietimo sistema per 21 darbo dieną nuo prašymo pateikimo datos, tačiau Taryba nutarė nustatyti trijų mėnesių laikotarpį. Be to, Taryba priėmė Parlamento pasiūlymą numatyti priimančios valstybės pareigą garantuoti nepilnamečiams prieglobsčio prašytojų vaikams ir nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams galimybę naudotis jos švietimo sistema tomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams. 2003 m. sausio mėn. Taryba priėmė šią direktyvą.

 



  
Pranešejai:
  
Prieglobscio prašytoju priemimas: Jorge Salvador Hernández Mollar (EPP-ED, E)
Pabegelio statuso suteikimas treciuju šaliu pilieciams ir asmenims be pilietybes: Jean Lambert (Greens/EFA, UK)
Bendri proceduru standartai: Ingo Schmitt (EPP-ED, D)
Pabegelio statuso suteikimas ir panaikinimas: Graham R. Watson (ELDR, UK)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Prieglobscio prašytoju priemimas
Pabegelio statuso suteikimas treciuju šaliu pilieciams ir asmenims be pilietybes - EP priimtas tekstas
Bendri proceduru standartai - EP priimtas tekstas
Pabegelio statuso suteikimas ir panaikinimas - EP priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004