Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Užimtumo strategija
Darbuotojų apsauga
Lygybė darbe
Darbuotojų sauga ir sveikata
Moterų sveikata
Darbo valandos
Socialinės apsaugos sistemos
Moterys ir visuomenė
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Politika yra ir moterų reikalas

Daugiau nei pusė Europos rinkėjų yra ... moterys. Tačiau visoje Europos Sąjungoje dar yra nepakankamai moterų, užimančių vadovaujančias pareigas. Jau daugelio kadencijų metu Europos Parlamentas pasisako už aktyvesnį moterų dalyvavimą politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese. Artėjant 2004 m. Europos Parlamento rinkimams, nariai paragino partijas sudaryti moterims palankesnes sąlygas kandidatuoti į Europos Parlamentą. Jie taip pat sustiprino Bendrijos strategiją, kuria siekiama proporcingesnio moterų atstovavimo ekonomikos, socialinio gyvenimo ir kultūros srityse.

Europos Sąjungos vyriausybėse ir nacionaliniuose parlamentuose vidutiniškai dirba 25 proc. moterų. Šis procentas yra didžiausias Šiaurės Europos šalyse, kur lygybės politika turi seniausias savanoriškumu pagrįstas tradicijas: Švedijos parlamente 2003 m. buvo 43,5 proc. moterų, Danijoje - 38 proc., Suomijoje - 37,5 proc. Kitame skalės gale esančios Italijos parlamente yra tik 11,5 proc. išrinktų į parlamentą moterų ir Graikijoje - tik 8,7 proc. Vyriausybių sudėtyje esančių moterų taip pat yra daugiausia Švedijoje ir Suomijoje: Švedijoje - 52,6 proc. ir Suomijoje - 44 proc. moterų, tuo tarpu valstybių narių vyriausybėse dirbančių moterų yra vidutiniškai 23 proc.

Partijos raginamos priimti daugiau moterų

Europos Parlamente moterų skaičius yra didesnis už vidutinį moterų nacionaliniuose parlamentuose skaičių. Per pirmuosius visuotinius tiesioginius rinkimus 1979 m. 69 iš 410 vietų priklausė moterims - tai yra 16,8 proc. visų narių. Šis procentas išaugo iki 29,8% 1999 m. ir net iki 31% 2003 m., kai kadencijos metu kai kuriuos narius pakeitė moteriškos lyties atstovės. Tačiau tai dar ne viskas. 2001 m. Parlamentas siūlė, kad visose politikos srityse ir visuose Europos nacionaliniuose bei tarptautiniuose komitetuose abiems lytims atstovautų ne mažiau kaip 40 proc. kiekvienos lyties atstovų.

Vis dėlto, šį tikslą, atrodo, bus neįmanoma pasiekti po plėtros, nes dešimtyje naujų prie ES prisijungiančių šalių politine veikla užsiimančių moterų yra dar mažiau. Pavyzdžiui, dešimt naujų valstybių narių, kurioms buvo pasiūlyta nuo 2003 m. gegužės mėn. deleguoti savo stebėtojus į EP, atsiuntė tik 14% moterų. Šis skaičius aiškiai rodo ir perspėja, kad 25 valstybių Sąjungoje išrinktoje Asamblėjoje bus mažiau moterų. Todėl Europos Parlamentas 2003 m. lapkričio mėn. priimtoje rezoliucijoje ragina visas išplėstos Europos Sąjungos partijas įvesti kvotų vadinamąją „užtrauktuko” sistemą, pagal kurią sąrašuose būtų tiek pat vyrų kiek ir moterų. Jis taip pat ragina imtis lygiateisiškesnį atstovavimą skatinančių priemonių. Parlamento nuomone, 25 valstybių Europos rinkimų sąrašuose ne mažiau 30% renkamų asmenų turi būti moterys. Taip pat raginama frakcijas keisti savo vidinę struktūrą, kuri dažnai yra lygiateisio moterų atstovavimo kliūtis. Valstybes narės raginamos vykdyti atkreipiančias visuomenės dėmesį į šį klausimą kampanijas.

Parlamentas 2001 m. priimtoje rezoliucijoje dėl lygiateisiško moterų ir vyrų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese pabrėžė, kaip svarbu skatinti lygybės principą ne tik politiniame ar ekonominiame gyvenime, bet ir švietimo bei mokymo srityse, suteikiant lygias galimybes vyrams ir moterims. Jis taip pat pabrėžė, kad būtina pagerinti vaikų ir kitų šeimos globoje esančių asmenų priežiūros galimybes ir rūpintis, kad šeima nesudarytų moterims kliūčių siekti profesinės karjeros.

2002 m. Parlamentas kitoje rezoliucijoje taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo moterų skaičiaus socialinių partnerių valdymo institucijose. Nors moterys sudaro 42 proc. dirbančių asmenų ir 40 proc. profsąjungos narių, tačiau jų yra mažiau politinėse institucijose. Todėl socialiniai partneriai raginami imtis reikiamų veiksmų, kad realiai išaugtų socialiniame ir ekonominiame gyvenime dalyvaujančių moterų skaičius.

Lygybė - viena iš esminių vertybių

Net jei Konventas dėl Europos ateities, kuriame iš 105 Konvento narių 17 buvo moterys, yra labiau vyrų reikalas, vyrų ir moterų lygybė buvo paminėta Konstitucijos projekte kaip vienas iš esminių ES užsibrėžtų tikslų. Bet daugelio parlamentarų nuomone, to dar nepakanka. Todėl Parlamento atstovai ir toliau siekė per Tarpvyriausybinę konferenciją, kad šis principas taptų viena iš esminių vertybių (Konstitucijos projekto 2 straipsnis), o ne liktų vienu iš tikslų (3 straipsnis). Jiems tai pavyko padaryti Italijos pirmininkavimo metu, nes galutinės teksto versijos 2 straipsnyje kaip Europos Sąjungos vertybės minimi: pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas bei moterų ir vyrų lygybė.

Bendrijos strategija

2000 m. Europos Sąjunga penkeriems metams (2001 - 2005 m.) priėmė Bendrijos veiksmų programą, kurios tikslas - konkrečiai skatinti vyrų ir moterų lygybę. Parlamento prašymu Europos Komisija pasiūlė šią programą, kuriai finansuoti skirta 50 milijonų eurų suma penkeriems metams. Šia programa, kurioje nuo pat pradžių galėjo dalyvauti šalys kandidatės, siekiama skatinti ir skleisti vertybes bei veiksmus, kuriais yra pagrįsta moterų bei vyrų lygybė, padėti subjektams geriau suprasti ir kovoti su tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos reiškiniu ne tik ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime, bet ir žiniasklaidos, švietimo, sveikatos apsaugos ar sporto srityse. Siekiant šių tikslų, programa finansuoja kampanijas, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį šį klausimą, informacines kampanijas, veiklą tarp įvairių valstybių ir apsikeitimą patirtimi.

Parlamentas primygtinai reikalavo, kad jį kasmet informuotų apie šios programos eigą ir rezultatus, tokiu būdu atlikdamas „sarginio šuns” vaidmenį ir taip konkrečiai įgyvendindamas prisiimtus įsipareigojimus. Džiaugdamasis patvirtintais veiksmų prioritetais (2001 m. - vienodas atlyginimas, 2002 m. - sąveika tarp profesinio ir privataus gyvenimo, 2003 m. - moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese), Parlamentas taip pat paragino Komisiją siūlyti papildomas įstatymo galią turinčias priemones, kad būtų sumažintas skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų, kad būtų renkami patikimesni statistiniai duomenys ar kad būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų lygybės principą bei pagarbą moterų žmogaus teisėms, vykdant Sąjungos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politiką.



  
Pranešejai:
  
2004 m. rinkimai: Proporcingas moteru ir vyru atstovavimas Lone Dybkjær (ELDR, DK)
Proporcingas moteru ir vyru atstovavimas sprendimu priemimo procese Anna Karamanou (PES, GR)
Moteru atstovavimas tarp socialiniu partneriu Miet Smet (EPP-ED, B)
Lyciu lygybe - 2001 - 2005 m. programa: Marianne Eriksson (GUE/NGL, S)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
2004 m. rinkimai: proporcingas moteru ir vyru atstovavimas - Parlamento priimtas tekstas
Proporcingas moteru ir vyru atstovavimas sprendimu priemimo procese - Parlamento priimtas tekstas
Moteru atstovavimas tarp socialiniu partneriu - Parlamento priimtas tekstas
Lyciu lygybe - 2001 - 2005 m. programa

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004