|
Europoje kasmet maždaug tūkstantis darbuotojų mirtinai susižaloja krisdami iš aukščio. Kiti žūsta sprogimų metu. Dar kiti nukenčia nuo triukšmo, vibracijos ir kancerogeninių medžiagų, pavyzdžiui, asbesto. Europos Sąjunga gali nustatyti minimalias normas, kad būtų pagerinta darbuotojų sauga ir sveikata. Besibaigiančios kadencijos metu buvo priimtos kelios direktyvos šioje srityje ir Europos Parlamentui ne kartą pavyko sustiprinti siūlomas nuostatas darbuotojų naudai.
Net jei nelaimingų atsitikimų darbe skaičius tarp 1994 m. ir 1998 m. sumažėjo maždaug 10 proc., jų vis dar įvyksta daug: apie 5 500 mirčių per metus ir 4,8 milijono nelaimingų atsitikimų, sąlygojusių ilgesnį nei 3 dienų nedarbingumą. Kelios naujos direktyvos papildo galiojančius Bendrijos teisės aktus šioje srityje. Jose nustatytos minimalios normos, tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra taikyti griežtesnes priemones.
Asbestas: saugokitės sankcijų!
Asmenys, kurių aplinkoje yra asbesto, dešimt kartų dažniau nei kiti gyventojai suserga plaučių vėžiu ir dvidešimt kartų dažniau suserga mezotelioma. Tam tikri tyrimai numato, kad per ateinančius 30 metų kelių tūkstančių darbuotojų sveikatą neigiamai paveiks asbesto patekimo į organizmą ilgalaikės pasekmės. 2002 m. Europoje priimtos naujos taisyklės. Jos papildo ir sustiprina ankstesnes nuostatas, priimtas 1983 m., ir turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus iki 2006 m. balandžio mėn. Nuo tada bus draudžiami bet kokie darbai, dėl kurių darbuotojas turi būti asbesto pluošto turinčioje aplinkoje, išskyrus griovimo darbus ir asbesto šalinimo iš atliekų darbus.
Parlamento reikalavimu buvo gerokai sumažinti sąlyčio su asbestu ribiniai dydžiai ir sustiprintos prevencinės bei mokymo priemonės. Žinodami, kad darbo sąlygos asbesto turinčioje aplinkoje yra nepaprastai sunkios, nes reikia naudoti respiratorių, EP nariai išsireikalavo, kad būtų skirtas specialus poilsio laikas. Be to, Parlamentui pirmą kartą pavyko pasiekti, kad direktyvoje dėl darbuotojų saugos būtų numatyta, kad šių nuostatų pažeidėjams valstybės narės taiko „veiksmingas, proporcingas nusižengimui ir atgrasančias nusižengti“ sankcijas.
Triukšmas: leistina riba - 87 decibelai
Triukšmas kenkia klausai ir bendrai darbuotojų sveikatos būklei. Triukšmas taip pat padidina nelaimingų atsitikimų riziką, nes kartais galima neišgirsti įspėjamųjų signalų ir mechaninių problemų. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros tyrimai parodė, kad 28 proc. ES darbuotojų dirba triukšmingoje aplinkoje ir dėl to jiems sunku susikalbėti. 2002 m. Parlamentas pritarė direktyvai, kuri nustatė 87 decibelų triukšmo ribinį dydį kasdieninėje aplinkoje ir kuris yra mažesnis nei buvo siūlyta. Šioje direktyvoje taip pat numatyti tam tikri darbdavio įsipareigojimai. EP nariai pasiekė, kad darbuotojams būtų atliekamas profilaktinis audiometrinis tyrimas ir taikoma individuali klausos apsauga ankstesnėje stadijoje nei buvo numatyta Tarybos. Parlamentas taip pat įtraukė nuostatą, kurioje atsižvelgiama į muzikos ir pramogų sektoriaus ypatumus.
Kas ketvirtą darbuotoją veikia vibracija
Leidžiant naujus Europos teisės aktus paaiškėjo, kad apie 24 proc. Europos Sąjungos darbuotojų veikia vibracija. Gavybos įmonėse, pavyzdžiui, karjeruose, anglių kasyklose, statybose, transporto sektoriuje, žemės ūkyje naudojamų įrankių ir mechanizmų mechaninė vibracija gali būti sąnarių pažeidimų, neurologinių sutrikimų ir stuburo traumų priežastis. Šiuo klausimu 2002 m. priimta direktyva turės būti perkelta į nacionalinius teisės aktus iki 2005 m. liepos mėnesio. Joje nustatyti plaštakas, rankas ir visą kūną veikiančios vibracijos ribiniai dydžiai. EP pavyko sumažinti leistinas ribas ir įvesti naujus įpareigojimus darbdaviams dėl darbuotojų informavimo ir jų sveikatos būklės stebėjimo.
Sprogimų prevencijos gerinimas
1999 m. priimtoje naujojoje direktyvoje, kuri 2003 m. birželį turėjo būti perkelta į nacionalinius teisės aktus, nustatytos ir suderintos minimalios taisyklės siekiant pagerinti darbuotojų, dirbančių sprogioje aplinkoje, apsaugą. Joje apibrėžti pramonėje taikytini būtiniausi apsaugos nuo sprogimo reikalavimai ir darbdavių įsipareigojimai dėl saugos, priežiūros, rizikos įvertinimo ir pavojingų zonų klasifikavimo. Pavyzdžiui, joje reikalaujama, kad pavojingose zonose būtų Europos standarto įspėjamasis ženklas. Parlamento prašymu Komisija turi parengti praktinį vadovą su pagrindinėmis gairėmis, į kurį valstybės narės turi itin atsižvelgti numatydamos savo politiką toje srityje.
Per metus - 500 000 kritimų iš aukščio
Kritimai iš aukščio sudaro maždaug 10 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe. Europos Sąjungoje per metus suskaičiuojama maždaug 500 000 kritimų iš aukščio darbo vietose dėl netinkamai įrengtų pastolių ir netinkamo kopėčių naudojimo. Dėl to per metus sunkiai susižaloja apie 40 000 darbuotojų ir 1000 miršta. Dėl šios priežasties Parlamentas 2001 metais pritarė direktyvai, kurioje nustatyti saugiausi šių įrenginių naudojimo būdai. Parlamento dėka šioje direktyvoje, kuri iki 2004 m. liepos turi būti perkelta į nacionalinę teisę, sustiprintas rizikos vertinimas, darbuotojų mokymas ir padidintas kai kurių įrenginių saugumo lygis.
Ginti ir laisvai samdomus darbuotojus
Teisės aktai dėl saugos ir sveikatos darbe retai reglamentuoja laisvai samdomų darbuotojų darbo sąlygas, tačiau jie dažnai dirba tokiose pat pavojingose sąlygose. Be to, nemažai laisvai samdomų darbuotojų dirba didelės rizikos sektoriuose - žemės ūkyje, žvejyboje, statybose ir transporto sektoriuje, tačiau dažnai neįeina į egzistuojančių teisės aktų taikymo sritį. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga paskatino valstybes nares pačioms imtis reikiamų priemonių laisvai samdomų darbuotojų situacijai pagerinti. EP nariai pasveikino šią iniciatyvą, tačiau apgailestavo, kad buvo nepakankamai pasiekta. Jų nuomone, sveikatos ir saugos darbe atžvilgiu neturi būti daromas skirtumas tarp etatinių darbuotojų ir laisvai samdomų darbuotojų. Rekomendacijos valstybėms narėms buvo parengtos 2003 m. vasario mėn. Parlamentarai mano, kad jei per ketverius metus jos neturės reikiamo poveikio, Sąjungai teks imtis priverstinių priemonių.
Už globalinę strategiją
2002 m. spalio mėnesį priimtoje rezoliucijoje Parlamentas pritarė minčiai dėl bendros Bendrijos strategijos prisitaikant prie darbo ir visuomenės pokyčių bei iškėlė savo prioritetus. Nariai reikalauja, kad teisės aktai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būtų pradėti taikyti visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms jie dar nėra taikomi - kariškiams, laisvai samdomiems darbuotojams, namų ūkio darbuotojams ir dirbantiesiems namuose. Jie reikalauja, kad būtų pasiūlyti nauji teisės aktų projektai dėl darbo vietų ergonomijos, krovinių kėlimo rankomis, cheminių ir biologinių medžiagų keliamo pavojaus. Nariai taip pat prašo, kad būtų dedama daugiau pastangų perkeliant ir taikant Bendrijos acquis naujose valstybėse narėse, kuriose situacija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nėra patenkinama.
|
