Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Užimtumo strategija
Darbuotojų apsauga
Lygybė darbe
Darbuotojų sauga ir sveikata
Moterų sveikata
Darbo valandos
Socialinės apsaugos sistemos
Moterys ir visuomenė
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Geriau apsaugoti darbuotojai įmonės bankroto atveju

Kiekvienais metais tūkstančiai darbuotojų praranda darbą, nes bankrutuoja įmonės, kuriose jie dirba. Tad labai svarbu, kad darbuotojai tokiais atvejais žinotų apie jiems priklausančias kompensacijas. Siekiant reguliuoti darbo rinką, kurią vis dažniau paveikia įmonių bankrotai, reikėjo pakeisti 1980 m. priimtą direktyvą dėl samdomų darbuotojų apsaugos darbdavio nemokumo atveju. Europos Parlamentas sustiprino Europos Komisijos pasiūlytas nuostatas.

Per pastaruosius 20 metų darbo rinkoje įvyko žymių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pasikeitė tarptautinė pramonės ir paslaugų sektoriaus padėtis, išaugo darbo jėgos mobilumas, daug įmonių reorganizuojamos ir pertvarkomos. Įmonių bankrotai ir juos lydintys darbuotojų atleidimai iš darbo jau tapo viena iš aktualiausių ekonominių ir socialinių naujienų temų. Visi Europos Sąjungos piliečiai girdėjo kalbant apie socialines dramas Métal Europe, Air liberté ar Sabena įmonėse.

Tikėtina, kad prieš Sąjungos plėtrą įmonių perkėlimo tendencija dar labiau sustiprės. Todėl reikia dar labiau pagerinti nuo įmonių perkėlimo nukentėjusių darbuotojų apsaugą.

Apsauga visiems darbuotojams

Nuo 1980 m. galioja EB direktyva, numatanti darbuotojų apsaugą įmonės bankroto atveju. Tačiau laikui bėgant ji nebeatitiko sparčiai kintančio ekonominio gyvenimo, kuris tampa vis labiau tarptautiniu, bei pamažu atsiradusių skirtingų darbuotojų teisinių statusų. Tad 2002 m. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti šią direktyvą, kad kuo daugiau darbuotojų būtų užtikrintas minimalus apsaugos lygis, jei jų darbdavys taptų nemokus. Komisija pripažino būtinybę derinti valstybių narių teisės nuostatas šioje srityje bei skatinti nacionalinių administracijų bendradarbiavimą.

Europos Parlamentas pateikė daug pasiūlymų, kuriais siekiama sustiprinti šio teisės akto darbuotojams teikiamą naudą ir pasiekė, kad jis būtų taikomas beveik visoms samdomų darbuotojų kategorijoms. Nuo šiol šis Bendrijos teisės aktas numato apsaugą ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, darbuotojams, kurie dirba pagal terminuotą darbo sutartį, ir laikinai dirbantiems. Šiuos nuostatos netaikomos tik fizinio asmens namų ūkyje įdarbintiems asmenims ir žvejams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo atskaičiuojamų žvejybinės veiklos sąnaudų.

Parlamento nariai taip pat reikalavo išplėsti nemokumo procedūrų sąvoką, kad būtų užtikrinta geresnė nukentėjusiųjų nuo bankroto apsauga. Parlamento prašymu direktyva skatina valstybes nares taikyti samdomų darbuotojų apsaugą reglamentuojančias nuostatas ir kitiems nacionalinėje teisėje numatytiems nemokumo atvejams. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu, nuo priverstinio įmonės uždarymo nukentėję darbuotojai galės gauti kompensaciją iš atitinkamos valstybės narės garantinės institucijos už neapmokėtus ieškinius.

1980 m. direktyva įpareigojo valstybes nares įsteigti kiekvienoje valstybėje tarnybą, kuri garantuotų darbuotojams ieškinių, atsiradusių dėl įmonės nemokumo, apmokėjimą. 2002 m. įvesti pakeitimai patikslina šių tarnybų funkcijas. Direktyvoje numatyta, kad jei tarptautinė įmonė, vykdanti savo veiklą bent dviejose valstybėse narėse, tampa nemoki, darbuotojų ieškinius turi apmokėti tos šalies, kurioje jie dirbo, nacionalinė garantinė institucija.

Išmokos negali būti sulyginamos nepalankesnėmis sąlygomis

Parlamentas pritarė sumanymui, kad valstybės narės nustatytų maksimalų nacionalinių garantinių institucijų išmokų dydį. Tačiau nariai pasiekė, kad ši nuostata nesukeltų išmokų sulyginimo nepalankesnėmis sąlygomis, nes tai būtų nepriimtina socialiniu požiūriu.

Vienas iš svarbių Parlamento reikalavimų buvo praplėsti direktyvoje vartojamą ,,darbuotojo“ sąvoką, kad ji reikštų daugiau nei tik ,,samdomą darbuotoją“. Reikia prisiminti, pavyzdžiui, nepriklausomų profesijų darbuotojus, kurie dirba darbdavio naudai arba turi tik vieną klientą, arba darbuotojus, dirbančius pagal specialistų rengimo sutartį (gydytojus, padėjėjus ir t.t.). Parlamentas kelis kartus pareikalavo sustiprinti netipiškų darbuotojų (laisvai samdomų darbuotojų, dirbančių namuose arba dirbančių pagal kelias sutartis ir t.t.) apsaugą.

Parlamento nariai labai apgailestavo, kad valstybės narės nepritarė šioms nuostatoms. ,,Darbuotojo“ sąvoka apibrėžiama pagal nacionalinę teisę. Parlamentas vis tik pritarė šiai direktyvai, kad ji būtų kuo sparčiau įgyvendinta. Tačiau Parlamentas įsipareigojo ir toliau tęsti diskusijas dėl netipiškų darbuotojų Europoje problemos. Europos Komisija atliko studiją apie šiuos darbuotojus ir kartu su Europos Parlamentu surengė viešą svarstymą šia tema naujoms nuostatoms numatyti.

Valstybės narės turi įgyvendinti naująją direktyvą iki 2005 m. spalio 8 d. 2010 m. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą bei taikymą valstybėse narėse.



  
Pranešejai:
  
Samdomu darbuotoju apsauga darbdavio nemokumo atveju – Theodorus J.J. Bouwman (Greens/EFA, NL)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Samdomu darbuotoju apsauga darbdavio nemokumo atveju

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004