Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Prieglobstis
Imigracija
Kova prieš organizuotą nusikalstamumą
Kova prieš terorizmą
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE

> Report - di Lello - 7/11/2002


Bendrai kovoti su organizuotu nusikalstamumu

Atvėrus sienas, Europos Sąjungoje pagyvėjo prekyba, pramonė ir piliečių laisvas judėjimas. Todėl ES visomis priemonėmis siekia užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, siekiančiam pasipelnyti iš ES laisvių. Nusikaltėlių gaujos atrado naujus būdus kaip plauti pinigus, prekiauti organais bei išvengti pelnytos bausmės. ES nuomone, toks naudojimasis laisvėmis peržengia ribas.

Europos Sąjungoje yra du teisės aktai, laikomi esminėmis kovos su pinigų plovimu priemonėmis. Vienas jų, jau perkeltas į nacionalinę teisę, yra skirtas kovoti su piktnaudžiavimu finansų sektoriuje. Kitas turi skatinti muitinių bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias nelegaliems finansiniams sandėriams.

Siekdama apsaugoti finansų sistemą nuo nelegalių sandėrių, ES sugriežtino nuo 1991 m. galiojančios direktyvos, skirtos kovoti su pinigų plovimu, esmines nuostatas: naujos teisinės nuostatos yra skirtos kovoti su visais pinigų plovimo būdais (pvz., terorizmo finansavimu), o ne tik su pinigų plovimu, kuris susijęs su narkotikų prekyba. Naujoje direktyvoje, kitaip nei senojoje, atsakomybė už klientus, įtariamus savo veikloje naudojant nešvarius pinigus, tenka daugiau asmenų, t. y. nekilnojamo turto agentams, notarams arba prabangos gaminių prekeiviams. Taikinimo procedūra buvo sutarta, kad jie savo nuožiūra gali informuoti savo klientus apie duomenų perdavimą atitinkamoms tarnyboms.

Parlamento nariai taip pat pritarė taikinimo procedūra priimtam sprendimui, pasiektam sprendžiant itin ginčytiną klausimą dėl advokatų profesinės paslapties saugojimo. Teisininkų profesinė paslaptis bus saugoma ir toliau, išskyrus tuos atvejus, kai jiems yra aišku, kad jų patarimai gali būti panaudoti pinigų plovimo operacijose.

Nešvarius pinigus konfiskuoti jau muitinėje

Ši jau įsigaliojusi švarių pinigų direktyva yra glaudžiai susijusi su kito teisės akto, skirto kovoti su pinigų plovimu, projektu, kuris turi papildyti direktyvą punktu apie glaudesnį ES išorinių sienų muitinės tarnybų bendradarbiavimą. Vien tik didesnio skaidrumo finansų sektoriuje neužtenka, kad būtų užkirstas kelias kasdien į ES įvežti ir iš jos išvežti dideles neaiškios kilmės pinigų sumas bei vertybes. Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatyta, kad asmenys, atvykstantys į ES pasienio zoną ir išvykstantys iš jos bei vežantys grynųjų pinigų (15 000 eurų ir daugiau), privalo juos raštiškai deklaruoti.

Tačiau Europos Parlamento nariams to nepakanka: jie argumentuoja, kad vien tik privalomas deklaravimas neišspręs problemos, nes ir toliau išlieka galimybė nepateikti jokios deklaracijos, pateikti ją klaidingą arba pinigus per sieną pervežti mažesnėmis sumomis. Parlamentarai siekia ES valstybėms narėms suteikti alternatyvą deklaravimo sistemai, t. y. taikyti tokią procedūrą: asmuo, vežantis didesnę nei 15000 eurų grynųjų pinigų sumą, muitininkui pareikalavus, privalo įrodyti šių pinigų kilmę bei nurodyti jų paskirtį. Šią procedūrą būtų galima taikyti, jei naujasis teisės aktas būtų priimtas kaip direktyva, o ne reglamentas.

Parlamento nariai siekia, kad konfiskuotus pinigus būtų galima negrąžinti ne ilgiau kaip tris darbo dienas, o ES valstybėse, kuriose tai leidžia nacionalinė teisė, terminą būtų galima pratęsti vienam mėnesiui, bet tik vieną kartą. Muitinės tarnybų duomenys turėtų būti kaupiami Europos policijos biuro (Europol) duomenų bazėje ir naudojami tik kovai su pinigų plovimu.

Europos Sąjunga Tarybos nutarimu paragino valstybes nares pagerinti keitimąsi informacija tarp ES šalių finansinės informacijos centrų, stebinčių įtartinas bei neįprastas pinigines perlaidas. Įtariant, jog bandoma plauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, informacijos centrai privalo turėti galimybę greičiau imtis priemonių.

Užkirsti kelią prekybai žmogaus organais ir audiniais

Prekyba žmogaus audiniais ir organais yra viena iš prekybos žmonėmis formų. Nusikalstamoms grupuotėms ji atneša didžiulį pelną tarptautiniu mastu. ES paskelbė ryžtingai kovosianti su šiuo sunkiu žmogaus teisių ir orumo pažeidimu. Numatytoje bendroje rezoliucijoje bus siekiama įpareigoti ES valstybes bausti už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmogaus organais ir audiniais. Prie šių nusikaltimų priskiriamas ne tik kūno dalių įgijimas ir prekyba jomis, bet ir bendrininkavimas jas transportuojant, importuojant, eksportuojant bei saugant.

Neteisėta veika bus laikomas profesionalių prekeivių primygtinis reikalavimas arba spaudimas asmenims, pavyzdžiui, parduoti inkstą, pasinaudojant sunkia aukos materialine padėtimi ir siūlant už organą nemažus pinigus, šantažuojant arba paimant mirusiojo organus, nors velionis, būdamas gyvas, nebuvo davęs sutikimo dovanoti organus.

Europos Parlamentas savo poziciją dėl bendros rezoliucijos dėl kovos su organų ir audinių prekyba projekto išreiškė nedviprasmiškai, tardamas aiškų ,,taip“. Tiesa, Europos Parlamento nariai ne tok pritarė, bet ir pareikalavo keleto esminių pakeitimų. Jie siekia, kad nuoroda apie riziką, kurią visuomenės sveikatai kelia nelegali organų prekyba, būtų įteisinta raštiškai. Parlamento nariai tai grindžia nuomone, jog, pavyzdžiui, asmuo, kuriam buvo daromas psichinis ar materialinis spaudimas, ar kurio organai ir audiniai buvo paimti panaudojus jėgą, negalės suteikti teisingos informacijos apie ligas, kuriomis jis serga. Tokiu atveju šių organų gavėjas labai rizikuoja savo sveikata ir gali net mirti.

Kad žmogaus organų ir audinių transplantacija neįgautų neigiamo pobūdžio, Parlamento nariai reikalauja, kad teisės akte visur būtų minima nelegali prekyba žmogaus organais ir audiniais, kuri neuri nieko bendro su teisėta transplantacijos sistema. Tiesa, nelegali prekyba mafijos struktūroms taps nepelninga tik tada, kai žmogaus organų ir audinių poreikį bus įmanoma patenkinti legaliai. Todėl Parlamento nariai siekia, kad vis daugiau žmonių sutiktų po mirties būti organų donorais. Šiam tikslui įgyvendinti jie reikalauja rengti visą Europą apimančias informacines kampanijas šia tema. Taip pat Europarlamentarai siekia, kad Europos Sąjungos valstybės narės, po planuojamo nutarimo, kurį dar galutinai turės patvirtinti Taryba, vėliausiai iki 2004 m. pabaigos priimtų atitinkamus nacionalinius potvarkius.

Europos arešto orderis: pagreitinti ir supaprastinti jo išdavimą

Europos arešto orderis, išduodamas nuo 2004 m. pradžios, skirtas supaprastinti ir pagreitinti asmenų, įtariamų nusikaltimais, arba nusikaltėlių (pinigų plovėjų, prekeivių žmonėmis ir jų organais ar teroristų), perdavimą iš vienos ES valstybės kitai. Anksčiau bylos tęsdavosi nemažai metų, nes pavienės ES valstybės dažnai tarpusavyje nepripažindavo viena kitos teisėtvarkos institucijų sprendimų, perdavimo procesai užsitęsdavo bei tapdavo kompleksiški. Bet dabar politika yra suvienodinta visoje Sąjungoje.

Arešto orderis, įsigaliojus ES nutarimui, yra išduodamas nusikaltimą padariusiems asmenims, kuriems pagal galiojančius įstatymus yra paskirta bent 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bei asmenims, kurie įtariami padarę nusikaltimą, už kurį įstatyme numatytas įkalinimas ilgiau nei vieneriems metams. Europos arešto orderis išduodamas 32 nusikaltimų atvejais, įskaitant terorizmą ir prekybą žmonėmis, įkaitų ėmimą ir ginkluotą užpuolimą, žaginimą ir tautinės neapykantos kurstymą. Daugelyje ES valstybių teisinės institucijos yra įpareigotos pripažinti kitos valstybės narės Europos arešto orderius, atlikti tik minimalų jų patikrinimą ir po suėmimo perduoti ieškomąjį ne vėliau kaip per 90 dienų.

2004 m. sausio 1 d. Airija, Belgija, Danija, Ispanija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė jau buvo perkėlusios šį bendrą sprendimą į savo nacionalinius teisės aktus, o iš naujųjų narių kol kas tai padarė tik Vengrija. Galutinė data naujosioms valstybėms buvo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. įstojimo į Europos Sąjungą data.



  
Pranešejai:
  
Užkirsti kelia naudoti finansine sistema pinigu plovimui: Konrad Schweiger (EPP-ED, D)
Keitimasis informacija tarp valstybiu nariu finansines informacijos centru: Konrad Schweiger (EPP-ED, D)
Muitiniu bendradarbiavimas kovoje su pinigu plovimu: Konrad Schweiger (EPP-ED, D)
Prekybos žmogaus organais ir audiniais prevencija ir kontrole: Robert J. E. Evans (PES, UK)
Europos arešto orderio ir asmens išdavimo proceduros taikymas tarp valstybiu nariu: Graham Watson (ELDR, UK)
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Užkirsti kelia naudoti finansine sistema pinigu plovimui
Keitimasis informacija tarp valstybiu nariu finansines informacijos centru
Muitiniu bendradarbiavimas kovoje su pinigu plovimu – nebaigta procedura
Prekybos žmogaus organais ir audiniais prevencija ir kontrole – nebaigta procedura
Europos arešto orderio ir asmens išdavimo proceduros taikymas tarp valstybiu nariu

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004