Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metu akcentai

 
Europos Parlamentas
Rinkimai
i Europos Parlamenta
Europos Parlamento
struktura ir darbas
Bendro sprendimo
ir kitos proceduros
Biudžeto valdymo galios
Biudžeto kontrole
Demokratijos priežiura
EP nariu ir frakciju statutas
Laikinieji ir tyrimo komitetai
Kitos ES institucijos
ES reforma
Pletra
Pilieciu teises
Teises ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotoju apsauga
Transporto /
regionine politika
Žemes ukis / žuvininkyste
Ekonominiai ir pinigu reikalai
Užimtumo ir socialine politika / moteru teises
Vidaus rinka / pramone / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Pilieciai, balsuokite!

Nuo 1979 m. Europos Sajungos pilieciai patys renka savo atstovus i Europos Parlamenta. EP nariai renkami visuotiniu tiesioginiu balsavimu penkeriems metams pagal nevienoda, bet kai kurias bendras taisykles atitinkancia procedura.

Busimi Europos Parlamento rinkimai ivyks birželio menesio 10 - 13 d.

Dauguma iš dvidešimt penkiu valstybiu, t. y. Austrija, Belgija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancuzija, Slovakija, Slovenija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija balsuoti pasirinko birželio 13 d., sekmadieni.

Paprastai ketvirtadieniais balsuojancios Olandija ir Jungtine Karalyste pasirinko birželio 10 d. Airijos gyventojai eis balsuoti birželio 11 d. penktadieni, o Latvijoje ir Maltoje balsavimas vyks šeštadieni. Cekija ir Italija išsiskiria iš kitu, nes balsuoja dvi dienas. Vienoje iš ju balsavimas vyks birželio 11 - 12 d., kitoje - birželio 12 - 13 d.

Daugelyje valstybiu nariu rinkimai vyksta vienoje apygardoje, apimancioje visa valstybes teritorija, o septynios valstybes balsuoja keliose teritorinese apygardose: Airijoje yra 4 apygardos, Prancuzijoje - 8 (joje neseniai buvo pakeistas rinkimu istatymas), Italijoje - 5, Jungtineje Karalysteje - 11, Lenkijoje - 13 ir Vokietijoje - 16, kur sarašai gali buti sudaromi regionu ar nacionaliniu lygmeniu. Belgijoje yra 5 i tris - prancuzu, flamadu ir vokieciu - rinkimines sritis suskirstytos apygardos.

Balsavimas už kandidatu saraša ir proporcine rinkimu sistema

Daugelyje šaliu nebuvo nustatyta, koki minimalu balsu skaiciu turi surinkti kiekvienas oficialiai registruotas kandidatu sarašas. Vis delto Vokietijoje, Danijoje, Prancuzijoje (kiekvienos apygardos mastu), Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Cekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Vengrijoje mandatai skiriami ne mažiau kaip 5 proc. rinkeju balsu surinkusiems kandidatu sarašams. Austrijoje ir Švedijoje už saraša turi balsuoti ne mažiau kaip 4 proc., o Graikijoje - 3 proc. rinkeju.

Be to, kai kuriose valstybese (Austrijoje, Belgijoje, Cekijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Olandijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Slovenijoje, Švedijoje) leidžiama sujungti kandidatu sarašus ar pagal pirmenybinio balsavimo principa balsuoti už viena ar kelis kandidatus, o dar kitose šalyse taikoma partiju nustatytos kandidatu eiles sistema. Airijoje, Maltoje ir Šiaures Airijoje (3 iš 78 mandatu suteikiami Jungtinei Karalystei) mandatai skirstomi pagal paprastaja balsu perkelimo sistema.

Prieštaraujama dvigubam kandidatavimui

Nuo šiol Europos Parlamento nario mandatas yra nesuderinamas su nacionalinio parlamento nario mandatu. Tik Airijai ir Jungtinei Karalystei buvo padarytos išlygos.

Asmenys, norintys buti Europos Parlamento nariais, negali tureti kitu mandatu. Todel Europos Parlamento nariais negali buti valstybes Vyriausybes, Komisijos, Teisingumo Teismo ar Europos Bendriju pirmosios instancijos teismo nariai.

Balsavimo ir kandidatavimo salygos

Visi Europos Sajungos pilieciai, gyvenantys valstybeje nareje, iš kurios jie nera kile, turi teise balsuoti šioje valstybeje tokiomis paciomis, kaip ir šios valstybes pilieciai, salygomis. Dvidešimt penkiose valstybese gali balsuoti ne jaunesni kaip 18 metu asmenys. Taciau gyvenamoji vieta valstybese apibrežiama nevienodai.

Norintys kandidatuoti i rinkimus asmenys turi buti kurios nors valstybes nares pilieciai ir atitikti šios valstybes Rinkimu kodekse apibrežtus gyvenamosios vietos reikalavimus. Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Slovenijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje kandidatui turi buti sukake ne mažiau kaip 18 metu. Austrijoje kandidatai turi buti ne jaunesni kaip 19 metu, Airijoje, Belgijoje, Cekijoje, Estijoje, Jungtineje Karalysteje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje - 21 metu. Prancuzijos Rinkimu kodekse reikalaujama, kad kandidatui butu ne mažiau kaip 23 metai, Graikijoje Italijoje ir Kipre - 25 metai.

Skatinti lyciu lygybe

Kai kurios valstybes nares prieme istatymus, kuriu paskirtis - sudaryti vienodas galimybes moterims ir vyrams gauti rinkimu mandatus bei rinkimu igaliojimus. Kitose šalyse politines partijos ir toliau nustato savo taisykles.

Europos Parlamente šalia 568 vyru posedžiauja 220 moteru, o tai irodo, kad moteru skaicius Parlamente (28 proc.) yra didesnis už moteru skaiciu daugelio valstybiu nariu parlamentuose. Išskyrus Švedija, kur yra beveik pasiekta lyciu lygybe (45 proc.), tik Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Vokietijoje šis skaicius yra didesnis kaip 30 proc.



  
Balsavimo ir kandidatavimo salygos
  
  
Visi Europos Sajungos pilieciai, gyvenantys valstybeje nareje, iš kurios jie nera kile, turi teise balsuoti šioje valstybeje tokiomis paciomis, kaip ir šios valstybes pilieciai, salygomis. Dvidešimt p
  
  
Norintys kandidatuoti i rinkimus asmenys turi buti kurios nors valstybes nares pilieciai ir atitikti šios valstybes Rinkimu kodekse apibrežtus gyvenamosios vietos reikalavimus. Danijoje, Ispanijoje, L
  
  
Kai kurios valstybes nares prieme istatymus, kuriu paskirtis - sudaryti vienodas galimybes moterims ir vyrams gauti rinkimu mandatus bei rinkimu igaliojimus. Kitose šalyse politines partijos ir toliau
  
  
Europos Parlamente šalia 568 vyru posedžiauja 220 moteru, o tai irodo, kad moteru skaicius Parlamente (28 proc.) yra didesnis už moteru skaiciu daugelio valstybiu nariu parlamentuose. Išskyrus Švedija
  
  
  
  
  
  
  
  
  
  
  

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004