Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Atsakomybė už aplinkai padaryta žalą
Oro tarša
Šiltnamio reiškinį
sukeliančios dujos
Automobilinių degalų programa II
Elektroninės atliekos
Pakuočių atliekos
Maisto sauga
GMO
Tabakas
Triukšmas
Kosmetika
Žmogaus audiniai ir ląstelės
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Skanaus!

Dioksinas vištienoje, hormonai jautienoje, karvių pasiutligė, snukio ir nagų liga - vienas po kito pastaraisiais metais sekę skandalai labai padidino maisto kokybės ir saugos svarbą Europos vartotojams. Šiems skandalams nėra sienų, todėl augo visuomenės spaudimas visai Europai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams ir būtų pagerinti bendri ženklinimo ir kontrolės standartai. ES į tai atsakė gausybe maisto saugą reglamentuojančių teisės aktų. Europos Parlamento nariai aktyviai parėmė daugelį šių sprendimų, pavyzdžiui, uždraudė naudoti hormonus gyvulininkystėje, sugriežtino maisto priedų ir mėsos produktų ženklinimą reglamentuojančias taisykles.

Dabar mūsų valgoma mėsa dėl pasterizacijos ir aukštesnių higienos standartų yra mažiau pavojinga nei anksčiau, tačiau intensyvaus ūkininkavimo metodai kelia kitokius pavojus sveikatai. Be to, vis daugiau žmonių kenčia nuo alergijos maistui. ES ėmėsi plataus masto priemonių padidinti sveikatos ir higienos standartus visoje maisto grandinėje. Maisto sauga buvo paskelbta vienu svarbiausių politikos prioritetų dabartinės Europos Komisijos kadencijos pradžioje. Europos Parlamento nariai aktyviai dalyvavo priimant daugelį teisės aktų, kadangi bendro sprendimo procedūra reikalauja Europos Parlamento pritarimo ES maisto saugos teisės aktams.

Daugybė rūpesčių – nuo karvių pasiutligės iki antibiotikų ir hormonų

Po galvijų spongiforminės encelopatijos (GSE), žinomos kaip karvių pasiutligės, protrūkio dešimtajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad avys buvo infekuotos per GSE užkrėstus pašarus. Tai paskatino Komisiją siūlyti griežčiau kontroliuoti visų rūšių užkrečiamąją spongiforminę encelopatiją (USE) visuose gyvuliuose ir gyvuliniuose produktuose. Parlamentas į teisės aktus įtraukė reikalavimą greitai atlikti diagnostinius testus, įtariant USE atvejus. Jis taip pat parėmė visišką draudimą šerti gyvulius mėsos ir kaulų pašarais (pagamintais iš gyvulių skerdenų). Nuo 2001 m. liepos šie teisės aktai galioja visoms valstybėms narėms.

Kita problema yra intenstyviojoje gyvulininkystėje naudojami antibiotikai. Juos naudoti ligų kontrolei leidžiama, tačiau jais stimuliuoti augimą - draudžiama. Be to, intensyvus antibiotikų naudojimas medicinoje ir ūkininkystėje leidžia atsirasti labai atspariems "supervirusams". Todėl Europos Parlamento nariai 2001 m. pritarė naujoms ES gairėms dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje, nors į jas siekė įtraukti ir veterinariją bei augalų sveikatą.

Visuomenę taip pat neramina hormonai ir panašios medžiagos mėsoje. Šie produktai daugiausia naudojami gyvulių augimui skatinti, tačiau gali patekti ir į maisto grandinę, sukeldami ypatingus pavojus brendimo laikotarpio nepasiekusių vaikų vystymuisi, imunitetui, nervų sistemai. Kadangi Europa importuoja labai daug maisto, bet koks panašių medžiagų draudimas turi atitikti pasaulines prekybos taisykles, todėl 2000 m. ES buvo priversta peržiūrėti savo teisės aktus šioje srityje. Komisija pasiūlė pratęsti draudimą naudoti kai kurias medžiagas gyvulininkystėje, kol nėra išsamesnės mokslinės informacijos. Parlamentas ryžtingai parėmė šią poziciją ir sėkmingai išreikalavo dar griežtesnių estradiolio 17 beta naudojimo apribojimų dėl jo kancerogeninio poveikio.

Alergija maistui – vis didesnė problema

Apie 8% vaikų ir 3% suaugusiųjų yra alergiški maistui ir šie skaičiai nuolat auga. Alergija gali sukelti įvairiausių pasekmių - nuo lengvų iki mirtinų. Yra paplitusios alergijos karvės pienui, vaisiams, žemės riešutams, sojos pupelėms, kviečiams ir kitiems grūdams. Jei maisto produktų etiketėse neišvardinamos visos sudedamosios dalys ir priedai, kenčiantieji nuo alergijos negali žinoti, ar jiems saugu valgyti šį maistą. Mišrios sudėtinės dalys gali būti ypatinga problema, jei nenurodomi visi jų komponentai.

2003 m. Parlamentas pritarė maisto ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų papildymui, reikalaujančiam aiškiau išvardinti mišrių sudėtinių dalių komponentus. Dėl Europos Parlamento narių spaudimo informacija ant maisto etikečių bus išsamesnė: išimtys reikalavimui išvardinti visus komponentus bus taikomos tik jei sudedamoji dalis sudaro mažiau nei 2 procentus gatavo produkto, o salierai ir garstyčios buvo įtraukti į alergiją sukeliančių medžiagų, kurias būtina nurodyti etiketėse, sarašą.

Griežtesnis ženklinimas ir kontrolė

Geresnis ženklinimas ir kontrolė yra svarbūs įvairiais maisto saugos aspektais. Pavyzdžiui, šiuo metu yra ypač svarbi galimybė atsekti produkto kilmę. Nuo 2000 m. rugsėjo paskerstų galvijų identifikavimo sistemą įvedęs ES teisės aktas nustatė griežtesnes jautienos ženklinimo taisykles. Vartotojas dabar turi galimybę pagal etiketę atsekti galvijus ir skerdyklas, iš kurių gauta mėsa. Europos Parlamento nariai pasiekė, kad gyvulio gimimo ir užauginimo vieta būtų aiškiai pažymėta etiketėje, o maltos jautienos ženklinimo taisyklės būtų griežtesnės, nei buvo siūloma iš pradžių.

2004 m. kovą Parlamentas priėmė reglamentą dėl maisto ir pašarų gyvuliams, įskaitant importą iš ES nepriklausančių valstybių, saugos, ženklinimo ir kontrolės. Europos Parlamento narių dėka inspektoriai galės daryti patikrinimus vietoje. Kontrolės metu jie taip pat turės atsižvelgti į gyvulių gerovę ir sveikatą. Vyriausybės turi įvesti efektyvias ir atgrasančias bausmes už įstatymų pažeidimus. Maisto inspekcijų konfidencialumo srityje Parlamentas sustiprino proceso skaidrumą, kad visuomenė galėtų greičiau gauti įstaigų turimą informaciją. Šie teisės aktai įsigalioja nuo 2006 m. sausio.

Tą patį mėnesį Parlamentas paskelbė savo sprendimą dėl teisės aktų rinkinio, kuris papildo ES technines taisykles dėl maisto higienos ir saugos inspekcijų. Siekiama sutvarkyti taisykles, ypač dėl mėsos, ir labiau grįsti jas mokslu bei rizikos suvokimu. Europos Parlamento nariai palankiai priėmė šiuos teisės aktus, tačiau siekia suteikti smulkiajam verslui daugiau lankstumo inspekcijų metu. Iš kitos pusės, jie yra įsitikinę, kad teisė skerdyklų darbuotojams patiems vykdyti kontrolę turi būti suteikta tik dviems mėsos kategorijoms: vištienai ir triušienai. Tačiau Parlamentas prieš parengdamas galutinį teisės aktų projektą tikriausiai turės dėl šių klausimų derėtis su Taryba ir Komisija.

Europos maisto saugos tarnyba

Europos maisto saugos politikos svarbiausia įstaiga nuo šiol yra 2003 m. įkurta Europos maisto saugos tarnyba. EMST turės teikti mokslinius ir techninius patarimus, kuriais būtų grindžiama ES politika ir maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat iš anksto įspėti apie sveikatai grėsmę keliantį maistą ir informuoti visuomenę maisto saugos klausimais.

Parlamentas nuo pat pradžių aktyviai rėmė šią įstaigą ir būtent Parlamento nariai pasiekė, kad jos pavadinime būtų minima sauga, taip pažymint šį jos veiklos aspektą. Parlamentas taip pat pasiekė, kad keturi iš keturiolikos Valdybos narių privalo turėti patirties vartotojų ir kitose su maistu susijusiose organizacijose. 2003 m. gruodį nuspręsta perkelti tarnybą iš jos laikinų patalpų Briuselyje į nuolatinę būstinę Parmoje (Italija).

N.B. Snukio ir nagų liga bei genetiškai modifikuoti organizmai aptariami kituose šios serijos pranešimuose. Apie snukio ir nagų ligą rašoma pranešime apie Europos Parlamento laikinuosius komitetus.



  
Pranešejai:
  
USE: Dagmar Roth-Behrendt (PES, D)
Atsargus antimikrobiniu medžiagu naudojimas: Didier Rod (Greens/EFA, F)
Hormonini ar tirostatini poveiki turincios medžiagos ir beta – agonistai: Karl Erik Olsson (ELDR, S)
Maisto produktu sudedamuju daliu nurodymas: Christa Klass (EPP-ED, D)
Jautienos ženklinimas, kilmes atsekimas: Mihail Papayannakis (GUE/NGL, GR)
Maisto sauga: oficiali pašaru ir maisto kontrole: Marit Paulsen (ELDR, S)
Maisto produktu higiena: Horst Schnellhardt (EPP-ED, D)
Gyvulines kilmes maisto gamyba ir rinkodara: Horst Schnellhardt (EPP-ED, D)
Žmoniu vartojimui skirtu gyvulines kilmes produktu oficiali kontrole: Horst Schnellhardt (EPP-ED, D)
Gyvulines kilmes maisto higienos taisykles: Horst Schnellhardt (EPP-ED, D)
Europos maisto saugos tarnyba: Phillip Whitehead (PES, UK)
Europos maisto saugos tarnybos interneto svetaine
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
USE
Atsargus antimikrobiniu medžiagu naudojimas
Hormonini ar tirostatini poveiki turincios medžiagos ir beta agonistai
Maisto produktu sudedamuju daliu nurodymas
Jautienos ženklinimas, kilmes nustatymas
Maisto sauga: oficiali pašaru ir maisto kontrole (procedura dar nebaigta)
Maisto produktu higiena (procedura dar nebaigta)
Gyvulines kilmes maisto gamyba ir rinkodara – Parlamento priimtas tekstas
Žmoniu vartojimui skirtu gyvulines kilmes produktu oficiali kontrole (procedura dar nebaigta)
Gyvulines kilmes maisto higienos taisykles (procedura dar nebaigta)
Europos maisto saugos tarnyba

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004