| Europa pirmauja pasaulyje kovoje su visuotiniu atšilimu. Nuo 2005 m. sausio mėn. ES turės pačią pažangiausią visuotinai taikomą pardavimo sistemą, skirtą dujų, sukeliančių šiltnamio reiškinį, emisijų normoms. Ši sistema bus labiau pažengusi už 2008 m. planuojamą įdiegti Kioto protokolo siūlomą schemą. Naujasis planas, kurį kuriant daug prisidėjo Europos Parlamentas, turėtų padėti ES įvykdyti bendrus Kioto protokolo įsipareigojimus iki 2012 m. sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išsiskyrimą 8 proc., lyginant su 1990 m. lygiu.
Daugelis ES valstybių narių abejoja, ar pavyks įvykdyti Kioto protokolo reikalavimus. Naujoji visai ES skirta emisijų pardavimo sistema padės išspręsti problemą atpiginant emisijų mažinimą. Be to, ji padės nukreipti Europos įmones reikiama linkme dar iki 2008 m., kai bus pradėta įgyvendinti visuotinė Kioto schema.
Nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d. daugiau nei 10 tūkst. Europos įmonių galės parduoti ir pirkti leidimus išskirti anglies dvideginį. Nacionaliniai valdžios organai įmonėms nustatys emisijų normas, ir tos įmonės, kurios sugebės pasiekti mažesnius emisijų rodiklius, galės parduoti savo laisvas kvotas. Kitaip tariant, gamyklos, viršysiančios numatytas ribas, galės iš kitų Europos įmonių, kurios sugebėjo sumažinti savo emisijas, nusipirkti „teršėjo teises“.
ES, sukurdama minėtą normų pirkimo-pardavimo rinką, tikisi paskatinti emisijų sumažinimą. Pelnas, gaunamas iš emisijų normų pardavimo, gali paskatinti įmones kurti ir naudoti ekologiškas technologijas. Visą ES apimanti schema (priešingai nei pavienės nacionalinės sistemos) taip pat gali užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams šioje pramonėje. Ši schema ES taip pat gali padėti sumažinti Kioto protokolo reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas 1,3 milijono eurų per metus iki 2010 m. arba tai sudarytų 35 proc. visų išlaidų.
Sistema įsigalios dviem etapais: bandomasis etapas bus nuo 2005 m. iki 2007m., o antrasis - nuo 2008 m. iki 2012 m. ES valstybės narės turi sudaryti savo nacionalinius planus iki 2004 m. kovo mėn.
Privalomoji schema
Kai kurių valstybių vyriausybės norėjo, kad ši sistema būtų pasirenkama savo noru, tačiau Europos Parlamentas parėmė Komisijos nuomonę, kad sistema būtų privaloma visoje ES tiek aplinkosaugos sumetimais, tiek siekiant išvengti galimų netolygumų rinkoje.
Vyriausybės reikalavo išimčių, kad ištisos pramonės šakos būtų atleistos nuo sistemos taikymo. Tačiau Parlamentas primygtinai pareikalavo ribotos išimčių sistemos, kuri būtų taikoma tik pavieniams fabrikams ir gamykloms. Jis teigė, kad tiek daug išimčių pakenktų pačiai sistemai.
Iš pradžių ši schema buvo skirta tik taršai anglies dioksidu ir tik energetikos, juodųjų metalų, popieriaus bei rūdos pramonės šakoms, išskiriančioms maždaug 46 proc. visų anglies dioksido emisijų. Vėliau Komisija, remdamasi pažangos ataskaita, turėjo nuspręsti, ar į schemą įtraukti ir kitas dujų rūšis bei pramonės šakas. Tačiau EP nariai pasistengė, kad valstybės narės galėtų savanoriškai apsispręsti, ar įtraukti ir daugiau pramonės šakų. Be to, Komisijos pažangos ataskaita akcentuos, ar reikėtų įtraukti ir cheminių medžiagų, aliuminio bei transporto pramones. Galiausiai Parlamento dėka kiekviena valstybė narė šiuo metu gali savarankiškai nuspręsti, kokias šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas nuo įtraukti į schemą nuo 2008 m.
Teršėjas moka
Taip pat buvo sudėtinga nuspręsti, kaip nacionaliniai valdžios organai turėtų paskirstyti emisijų kvotas. Komisija pasiūlė, kad kvotos įmonėms būtų nustatomos pagal jų daugiamečius emisijų rodiklius. Tačiau EP nariai manė, kad tai gali sumenkinti „teršėjas moka“ principą. Be to, tai galėjo būti neobjektyvu naujų į rinką ateinančių įmonių atžvilgiu ir savaime galėjo sukelti rinkos netolygumus. Jie pasiūlė mišrią sistemą, kai dauguma leidimų išduodami nemokamai, bet dalis jų parduodama aukcionuose. Pavyko pasiekti kompromisą, kad vyriausybės nuo 2005 m. sausio 1d. aukcionuose galės parduoti 5 proc. trejus metus galiojančių leidimų, o antrajame etape – 10 proc. tokių leidimų. Po 2012 m. gali būti leista parduoti aukcionuose daugiau leidimų.
Parlamentas reikalavo, kad pavienės valstybės negalėtų išduoti neribotą kiekį emisijų leidimų. Dabar kiekvienos ES valstybės narės reikalaujama mažinti paskirtas kvotas, o bendras jų skaičius turėtų atitikti individualius Kioto protokolo įsipareigojimus.
Kioto protokolas leidžia pramoninėms valstybėms naudoti „lanksčius mechanizmus“, padedančius mažinti emisijų rodiklius. Pavyzdžiui, galima investuoti į šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų mažinimo projektus arba besivystančioms valstybėms perduoti ekologiškas technologijas. Tačiau Parlamentui primygtinai pareikalavus direktyvoje aiškiai pabrėžiama „vidaus“ priemonių svarba.
Kioto protokolas
XX amžiuje vidutinė temperatūra Europoje pakilo maždaug vienu laipsniu ir ši tendencija žada išlikti, o galbūt net ir pablogėti per artimiausius šimtą metų. Žinoma, klimato pokyčiai vyksta ir dėl natūralių reiškinių, tokių kaip saulės aktyvumo svyravimai. Tačiau žmonės yra iš dalies atsakingi už klimato pokyčius, nes dėl jų veiklos atsirandanti tarša atmosferoje sulaiko šilumą, o tai sukuria šiltnamio reiškinį. Didžiausias šio reiškinio kaltininkas yra anglies dvideginis (CO2), kurį pagamina pramonė, transportas ir šildymo sistemos, bet aplinkai kenksmingos ir kitos dujų rūšys, tokios kaip metanas, azoto suboksidas ir anglies fluoridai.
Europos Sąjungoje gyvena 5 proc. pasaulio gyventojų, tačiau ji pagamina 15 proc. visų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų. ES, atsižvelgdama į šią situaciją, atliko konstruktyvų vaidmenį derybose dėl Kioto protokolo. 1997 m. tarptautinė bendrija sutarė dėl šio protokolo, skirto stiprinti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų pamatinę konvenciją dėl klimato pokyčių. Protokole numatyti privalomieji uždaviniai dėl šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijos mažinimo.
Aptartoji šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijų pardavimo sistema, veiksianti tarp valstybių narių, yra dalis platesnio veiksmų plano, siekiančio skatinti švarią ir atsinaujinančią energiją bei ilgalaikėje perspektyvoje padėti ES infrastruktūrai pasirengti klimato pokyčių padariniams.
|
