| Mirčių kelyje priežastys yra ne tik avarijos. Automobilių tarša taip pat žudo, tik kur kas klastingiau, ir gali būti tūkstančių mirčių Europos Sąjungoje priežastimi kiekvienais metais. Ką jau bekalbėti apie jos poveikį šiltnamio reiškiniui... Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigos Sąjunga ėmėsi mažinti taršą ir Europos Parlamentui ne kartą pavyko priversti priimti griežtas taisykles, siekiant sumažinti kenksmingą degalų poveikį ir skatinti kurti mažiau teršiančius automobilius.
Jau praėjusios kadencijos metu Europos Parlamentas turėjo didelės įtakos daugeliui 1998 metais pagal programą „Auto-Oil“ priimtų priemonių, kuriomis siekiama mažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį. Svarbiausias EP narių tikslas buvo pasiekti, kad degalų kokybės standartai ir ribiniai išmetamų teršalų kiekiai būtų privalomi. Mainais už privalomą apribojimų pobūdį deputatai sutiko su vyriausybių siūlomais ne tokiais griežtais skaičiais, su sąlyga, kad kai kurie aspektai bus peržiūrėti kitos kadencijos metu, atsižvelgiant į jų poveikį.
Švaresni degalai
Šios kadencijos Parlamentui pirmiausia teko priimti naujas taisykles, reglamentuojančias degalų kokybę. Parlamentas pasiekė, kad nuo 2009 metų benzine ir dyzeliniame kure beveik nebūtų sieros. Dar 1998 metais EP deputatai priėmė sprendimą, kad iki 2005 metų degaluose sieros būtų iki 50 ppm, taip mažinant aplinkos taršą sieros dvideginiu. Naujoje direktyvoje dar griežčiau reikalaujama nuo 2009 m., tai yra dvejais metais anksčiau nei buvo siūlyta Komisijos, sumažinti sieros kiekį degaluose iki 10 ppm. Besieriai degalai rinkoje atsiras ne vėliau kaip 2005 metų sausio 1 dieną ir turėtų joje įsivyrauti iki 2009 metų sausio 1 dienos. Naudojant šiuos degalus, galima naudoti ištobulintas katalizės technologijas ir sumažinti dalelių išmetimą. Po 2005 metų sausio 1 d. nebeturėtų būti parduodamas benzinas su švinu.
Parlamentui pavyko pasiekti, kad ši nauja direktyva būtų taikoma ne tik kelių transporto priemonėms, bet ir kitoms mašinoms – buldozeriams, miško ir žemės ūkio traktoriams, kurie šiandien neretai labai teršia, tačiau ilgainiui jiems turės būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitoms transporto priemonėms. Parlamentas pasirūpino, kad valstybėms narėms būtų pasiūlyta priimti mokestines priemones, skatinančias naudoti švaresnius degalus.
Mažiau teršiančios transporto priemonės
Kitomis dviejomis siūlomomis direktyvomis, dėl kurių buvo sudarytas susitarimas, buvo siekiama sumažinti variklinių transporto priemonių ir lengvųjų krovininių automobilių išmetamųjų dujų kiekį. Parlamento pastangomis buvo priimti griežtesni nei trečiosiose šalyse taikomi privalomi standartai. Be to, šie standartai taikomi ne tik naujoms transporto priemonėms, nes į direktyvos taikymo sritį įėjo visi veikiantys benzininiai ir dyzeliniai varikliai. Taip pat buvo sustiprintos ilgalaikiškumą užtikrinančios priemonės (diagnostinės sistemos).
Parlamentas pabrėžė būtinybę įrengti „kabinos diagnostines“ sistemas (OBD – angl. on board diagnostic), skirtas tikrinti taršą kontroliuojančių įrenginių veikimo laiką. Parlamento reikalavimu nuo 2005 metų taršą kontroliuojantys įrenginiai turėtų veikti ne mažiau kaip 100 000 km arba penkerius metus. Į susitarimą įtraukta Parlamento pataisa dėl išbandymo procedūros po „šalto variklio užvedimo“ įdiegimo.
Turėtų būti sudarytas savanoriškas susitarimas su automobilių pramonės atstovais dėl anglies dvideginio išmetimo sumažinimo. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad deryboms nepavykus, Komisija numatytų privalomų teisės aktų įvedimą.
Trečioji direktyva dėl kovos su lengvųjų automobilių tarša taikoma lengviesiems krovininiams automobiliams, naudojamiems miestuose, kuriuose ypač svarbu pagerinti oro kokybę. Daugelį „keleivių vežimo“ direktyvos nuostatų buvo galima taikyti ir lengviesiems krovininiams automobiliams. Tačiau nemažai parametrų reikėjo pakeisti, nes jų varikliai suprojektuoti skirtingai.
Ateityje Komisija negalės pateikti jokio pasiūlymo, pakeičiančio 2005 m. nustatytus privalomus parametrus. Parametrai galės tik būti „pritaikyti“, atsižvelgiant į techninę pažangą ar aprūpinimo nafta situaciją.
Dviratės ir triratės transporto priemonės
Nors dviratės ir triratės transporto priemonės sudaro tik 2 - 3 proc. transporto priemonių Europoje, jų išmetami teršalai sudaro 15 proc. transporto priemonių išmetamų teršalų. Nuo 2006 metų motociklai, kaip ir automobiliai, turėtų būti „švaresni“. Parlamentui ir Tarybai teko derėtis, kad 2002 m. kovo mėnesį susitartų dėl įvairių griežtų priemonių. Kaip ir dėl automobilių, Parlamentui pavyko pasiekti svarbiausią tikslą - nustatyti privalomas leistinas teršalų išmetimo ribas, nuo 2006 metų taikytinas dviratėms ir triratėms transporto priemonėms. EP narių dėka buvo nustatyti griežti reikalavimai, susiję su išmetamų teršalų kontrolės prietaisais. Šie prietaisai turi sklandžiai veikti ne mažiau kaip 30 000 km.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimas
Transporto priemonės teršia ne tik važiuodamos. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės visoje Europos Sąjungoje kasmet sudaro devynis milijonus tonų atliekų! Žinoma, beveik trys ketvirtadaliai atliekų perdirbamos kaip metalo laužas. Lieka aplinkai pavojingas plastikas, guma, alyvos ir sunkieji metalai. Beveik 10 proc. pavojingų atliekų Europos Sąjungoje sudaro automobilių atliekos. Ką daryti? Jau 1992 metais Europos Parlamentas paprašė Komisijos pateikti teisės akto pasiūlymą. Toks pasiūlymas buvo Parlamentui pateiktas 1997 metais ir priimtas 2000 metais po taikinimo procedūros su Taryba.
Susitarimas buvo pasiektas tik po sunkių derybų. Iš pat pradžių EP deputatai užsibrėžė ambicingus tikslus dėl atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo. Jie norėjo, kad būtų nenaudojami sunkieji metalai, kad direktyva nebūtų taikoma senovinėms transporto priemonėms ir kad perdirbimo išlaidas padengtų gamintojas, o ne paskutinis transporto priemonės savininkas. Sunkiose derybose su Taryba Europos Parlamentas visais šiais klausimais pasiekė savo tikslus. Vienas iš jų - po 2002 m. liepos 1 d. į rinką pateiktos transporto priemonės pristatymas į apdorojimo įmonę paskutiniajam jos savininkui nieko nekainuoja. Iki 2007 metų gamintojai turi įvykdyti savo įsipareigojimus dėl senesnių automobilių.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. transporto priemonių gamyboje draudžiama naudoti tokius sunkiuosius metalus kaip šviną, gyvsidabrį, kadmį ir šešiavalentį chromą. Nuo 2006 m. sausio 1 d. (EP nariai norėjo nuo 2005 m., bet sutiko, kad būtų duoti dar vieneri metai prisitaikyti sektoriui ), ne mažiau kaip 85 proc. transporto priemonės svorio turi būti pakartotinai panaudota ir 80 proc. pakartotinai panaudota ar perdirbta. Nuo 2015 metų šis apribojimas padidėja iki 95 ir 85 proc. Parlamento pageidavimu ši direktyva netaikoma senovinėms transporto priemonėms, t. y., transporto priemonėms, turinčioms istorinę vertę, vertingoms kolekcionieriams arba skirtoms muziejams.
|
