| Europoje požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus yra labai skeptiškas, ne toks kaip Jungtinėse Valstijose, kur genetiškai modifikuotas (GM) maistas laikomas visiškai normaliu. Europos Sąjunga, atsiliepdama į visuomenės susirūpinimą, nusprendė griežtai reglamentuoti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimą. Pagrindinis Europos Parlamento indėlis rengiant šiuos teisės aktus – primygtinis aiškaus ženklinimo reikalavimas, kad Europos vartotojams būtų suteikta galimybė rinktis valgyti ar nevalgyti genetiškai modifikuotus produktus.
Genetiškai modifikuoti organizmai, ypač maistui skirtų javų genetinis modifikavimas, buvo svarbi įtemptų visuomenės diskusijų tema visoje Europos Sąjungoje. Gamintojai įrodinėja, kad genetiškai modifikuoti javai kelia nedidelę riziką ir gali turėti be galo daug privalumų. Gamtosaugininkai pastebi žinių ir rizikos suvokimo stoką, o vartotojai skundžiasi, kad GM produktai jiems buvo brukami, ženklinimo sistema nesuprantama ir trukdanti pasirinkti.
1998 m. įvedusi genetiškai modifikuoto maisto prekybos ir genetiškai modifikuotų javų naudojimo moratoriumą, ES atkreipė dėmesį į vartotojų susirūpinimą ir pateikė daug teisės aktų dėl GMO, pagrįstų atsargumo principu: kai abejoji, sakyk „ne“. Visus šiuos teisės aktus turėjo patvirtinti Europos Parlamentas.
Visų pirma, Komisija pateikė direktyvos projektą dėl prekybos GM maisto produktais parduotuvėse ir dėl ūkininkų perkeliamų į natūralią aplinką GM javų. Derybų su nacionalinėmis vyriausybėmis metu Parlamentui pavyko įrodyti, kad būtina registruoti visus Europoje bandomajam laikotarpiui leistus GMO ir pateikti visuomenei išsamią informaciją apie juos. Taigi, kai GMO naudojami komerciniam ūkininkavimui, apie jų auginimo vietas būtina pranešti valdžios institucijoms ir viešai paskelbti. Be to, šia direktyva, įsigaliojusia 2001 m., Europos Parlamento nariai paragino Komisiją išleisti specialų teisės aktą dėl GMO ženklinimo ir susekamumo bei JT Kartaginos biosaugos protokolo, aptariančio genetiškai modifikuotus organizmus.
Leiskime spręsti vartotojui
Komisija skubiai parengė teisės aktų dėl susekamumo ir ženklinimo projektą, tačiau Parlamentas nepritarė ženklinimo taisyklėms ir jas sugriežtino. EP nariai nepritarė Tarybos pageidavimui, kad tikslūs produkto genetiškai modifikuotų organizmų mišinių aprašymai būtų keičiami neaiškia gamintojo „vartojimo deklaracija“. EP nariai primygtinai reikalavo, kad produktai, kurių sudėtyje yra GMO, būtų apibūdinami kaip šios rūšies produktai etiketėje, taip pat bet kokiose ekspozicijose ar reklamose nurodant „Produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotas [organizmo pavadinimas]“. Šis reglamentas įsigaliojo 2003 m. lapkričio mėnesį.
Maisto ir gyvulių pašarų, kurių sudėtyje yra GMO, leidimo vartoti ir priežiūros procedūros aptartos kitame reglamente, įsigaliojusiame 2003 m. pabaigoje. Šį kartą Parlamentas priėmė svarbų pakeitimą, kuriuo GM javų auginimo apribojimais sudarė galimybę valstybėms narėms apsaugoti nuo užkrėtimo įprastus genetiškai nemodifikuotus ir natūralius javus. Komisija privalės valstybėms narėms rekomenduoti, kaip šiuos apribojimus taikyti praktikoje.
Be to, Komisija, įgyvendindama JT Kartagenos biosaugos protokolą, parengė reglamentą dėl GMO, kurio paskirtis padėti šalims įvertinti genetiškai modifikuotų organizmų vartojimo riziką ir privalumus. Šis reglamentas, priimtas 2003 m. birželio mėn., nustato bendrą perspėjimo ir informavimo apie GMO gabenimą į kitas šalis sistemą. Parlamentas sugriežtino šį reglamentą reikalavimu, kad visi eksportuotojai privalo gauti raštišką leidimą pirmą kartą per sieną gabenti bet kokį genetiškai modifikuotą organizmą, kurį numatyta išleisti į natūralią aplinką.
Visi nauji ES teisės aktai automatiškai nepanaikina GMO moratoriumo, kurį kai kurios valstybės narės siekia bet kokiu atveju išlaikyti, tačiau politiniu požiūriu palengvina moratoriumo nutraukimą. Regis, kai buvo rašomos šios eilutės, Europos Komisija, valstybėms narėms nesutarus dėl draudimo pratęsimo, leido pardavinėti GM kukurūzus.
|
