Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Sauga jūroje
Uosto paslaugos
Oro transportas
Kompensacija keliaujantiems lėktuvais
Kelių sauga
Ekotaškai
Geležinkelis
Pašto paslaugos
Struktūriniai
ir sanglaudos fondai
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Regioninė politika – raktas į ES ateitį?

Apytikriai trečdalis ES biudžeto lėšų tenka regioninei politikai, taip ją priskiriant prie svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių. Paramos regionams pagrindas – „ekonominės ir socialinės sanglaudos“ idėja, pagal kurią biudžeto lėšos turi būti skiriamos neturtingesniems Sąjungos regionams, kad sumažintų jų išsivystymo skirtumus. Europos Parlamentas visada tvirtai rėmė šią politiką ir laikė ją Europos integracijos pagrindu. Tačiau plečiantis Europos Sąjungai, regioninė politika susidūrė su dideliais iššūkiais.

Nauji keliai, tiltai ir geležinkelio linijos yra labai svarbūs vystant Sąjungos atokias kaimiškas vietoves. Taip pat reikia investuoti į smunkančios pramonės rajonus ir skatinti naujas pramonės šakas bei darbuotojų perkvalifikavimą. Vargingesnių regionų rėmimas atneša daug naudos: parengia juos prisidėti prie ekonomikos bei stabdo migraciją iš kaimo ir gyventojų skaičiaus miestuose augimą. Kaip Europos Sąjunga gali suteikti reikiamą paramą?

Šiuo metu ES turi keturis struktūrinius fondus (socialinės, žemės ūkio, regionų plėtros ir žuvininkystės politikos), teikiančius paramą vargingiausiems regionams. Fondai priskiriami iki 2006 m. pabaigos numatytai strategijai, turinčiai tris pagrindinius tikslus. Pirmasis tikslas – atsižvelgiant į fondo lėšų kiekį investuoti į mažiau išsivysčiusius regionus, kuriuose vienam gyventojui tenka mažiau nei 75 proc. vidutinio Europos Sąjungos BVP (šiuo metu – apie 50 regionų, kuriuose gyvena 22 proc. Sąjungos gyventojų). Antrasis tikslas – remti nuo tradicinės pramonės smukimo nukentėjusių sričių restruktūrizaciją: pramoninius, žemės ūkio, miesto ar žuvininkystės regionus, kuriuose gyvena 18 proc. ES gyventojų. Trečiasis tikslas – modernizuoti mokymo sistemas ir skatinti užimtumą. Struktūrinių fondų lėšomis buvo finansuojama grupė projektų: didelis naujas tiltas per Tagus upę Lisabonoje, naujas tarptautinis oro uostas netoli Atėnų, geležinkelio linija Helsinkis–Sankt Peterburgas ir Mančesterio artimojo susisiekimo geležinkelio projektas.

Ir struktūrinių fondų, ir 1993 m. įkurto Sanglaudos fondo tikslas - remti aplinkos apsaugos ir transporto projektus valstybėse narėse, kuriose vienam gyventojui tenka mažiau nei 90 proc. vidutinio BVP (Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija). 1999 m. buvo sukurtas Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas (ISPA), kuris turėjo padėti ES narėmis siekiančioms tapti Rytų Europos valstybėms (tarp jų Bulgarijai bei Rumunijai) pasirengti narystei ir pagerinti savo aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrą. Dešimt naujų valstybių narių, tarp jų Kipras bei Malta, nuo 2004 m. sausio mėn. 1 d. (likus keturiems mėnesiams iki jų narystės Europos Sąjungoje) taip pat gali būti remiamos iš struktūrinių bei Sanglaudos fondų.

Parlamento galios regioninės politikos srityje

Parlamentui nuolatos suteikiama naujų galių šioje srityje: po 1993 m. Mastrichto sutarties Parlamento turi pritarti bendroms struktūrinų fondų veiklos taisyklėms. Tai reiškia, kad Europos Parlamento nariai gali pritarti arba atmesti pasiūlytas taisykles, tačiau jie negali siūlyti pakeitimų. 1999 m. Amsterdamo sutartis praplėtė Parlamento galias. Specialūs individualių fondų veiklą reglamentuojantys teisės aktai turi būti priimami bendro sprendimo procedūra. Parlamentas gali derėtis su Taryba dėl to, kokios srities projektai gali būti fondų kompetencijoje. Komisija kas trejus metus turi pranešti Parlamentui apie pažangą siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, o Parlamentas pateikia metines ataskaitas apie įvairius fondus. Taigi, Europos Parlamentas naudojasi savo galiomis formuodamas šią itin svarbią politikos sritį.

Europos Parlamento nariai pritaria išaugusioms regioninės pagalbos išlaidoms

Parlamentas visada palaikė finansinio solidarumo su mažiau išsivysčiusiais ir atokiais ES regionais principą, kaip atsvarą didėjančiai ekonominei veiklai, užimtumo ir populiacijos koncentracijai labiausiai klestinčiuose, centriniuose ir urbanizuotuose regionuose. Europos Parlamento nariai mano, kad regioninė pagalba turi likti viena svarbiausių ES politikų ir nepritaria siekiams ją „renacionalizuoti“. Deputatai ne kartą pareiškė, jog turi būti skiriama pakankamai lėšų struktūriniams fondams bei padidinta parama regionams, teikdami, jog „drąsūs politiniai sprendimai“ dėl ES biudžeto turi būti priimti galvojant apie plėtrą. Šią nuomonę palaikė Komisija, neseniai atskleidusi savo planus dėl sanglaudos politikos išsiplėtusioje Sąjungoje: 2007 – 2013 m. numatyta padidinti lėšas regionams 30 procentų. Komisija ryžtingai siekia nugalėti kai kurių valstybių narių, manančių, kad reikia sustabdyti paramą regionams, pasipriešinimą. Tai gali būti aštriausias būsimų diskusijų dėl kito ES biudžeto klausimas.

Pastaraisiais metais Parlamentas akcentavo įvairias problemas, susijusias su ekonomine ir socialine sanglauda. Europos Parlamento nariai pabrėžė nuolatinius valstybių narių skirtumus ir sėkmės stoką mažinant nedarbo lygį. Jie reikalavo geresnės koordinacijos tarp struktūrinių fondų ir kitų Bendrijos politikų bei priemonių – Europos užimtumo strategijos ir Sanglaudos fondo. Deputatai reikalavo ypatingo dėmesio atokiausiems regionams, saloms ir žemės ūkio bei kalnų sritims. Parlamentas taip pat nori, kad didėtų naujovių, žmogiškųjų išteklių ir technologijų bei lyčių lygybės (pavyzdžiui, kuriant specialias moterų užimtumo programas) svarba.

Didžiųjų transporto koridorių – transeuropinio transporto tinklo arba TENS, sujungiančio ES valstybes tarpusavyje ir su jų kaimynėmis, plėtra visada buvo itin svarbi regioninės politikos sritis. Tačiau Europos Parlamento nariai nuolat primygtinai reikalavo daugiau investuoti į geležinkelių projektus, kad ES ne tik žodžiais siektų darnios transporto infrastruktūros. Parlamentarai mano, jog reikia itin stengtis plėtoti europinį greitojo geležinkelio tinklą, kad po ES plėtros būtų pakankamai naujų transporto kelių.

Teoriškai ES lėšų iš struktūrinių fondų gaunančios valstybės taip pat privalo prisidėti prie projektų finansavimo. Europos Parlamento nariai atkreipė dėmesį į tai, kad šio principo ne visada paisoma ir kad nėra numatyta sankcijų nusižengusioms valstybėms narėms. Galiausiai, jie pareikalavo geresnio finansinio ir bendro fondų valdymo bei manė, kad Komisija turi pagerinti projektų kokybę ir labai atidžiai stebėti jų valdymą, kartu dažniau tikrinti pasiektus rezultatus vietoje ir vertinti projektų poveikį.

ES plėtra

Parlamentas, kaip ir Komisija, rūpinasi, kaip užtikrinti nuolatinę paramą regionams, kurie dabar ją gauna pagal struktūrinių fondų pirmą tikslą, tačiau po plėtros, prisijungus naujoms daugiausia vargingesnėms valstybėms narėms jie patirs „statistikos efektą“, t. y., pakils virš numatytos ribos paramai gauti – 75 proc. BVP vienam gyventojui ES. Tai paveiks apytikriai 18 regionų, daugiausia Ispanijoje, Graikijoje, Rytų Vokietijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Daugelyje Europos Parlamento Regioninės politikos komiteto pranešimų teigiama, kad plėtra neturi būti nuostolinga dabartinių ES valstybių narių vargingiesiems regionams. Reikalinga pusiausvyra tarp naujųjų valstybių narių poreikių ir tinkamų pereinamojo laikotarpio priemonių dabartiniuose ES varginguose regionuose. Viename pranešime buvo siūloma atsižvelgti ne tik į BVP kriterijų, bet ir į kitus rodiklius, ypač į nedarbo lygį. Todėl Europos Parlamento nariai pritaria Komisijos planams suteikti laikiną paramą dabar pagal pirmą tikslą remiamiems regionams. Laikina parama būtų nutraukta po ES plėtros.

Europos Parlamentas tiki, kad regioninės politikos vaidmuo Sąjungoje po plėtros taps dar svarbesnis. Tai bus viena iš svarbiausių strategijų kovojant su disbalansu ir didinant mažiau išsivysčiusių regionų vystymąsi bei integraciją. Regioninė politika bus svarbi padedant didesnei bei įvairesnei Europos Sąjungai tapti darnia ir pasauliniu mastu konkurencinga bendrija.



  
Pranešejai:
  
Ekonomine ir socialine sanglauda: Pirmasis pranešimas: Elisabeth Schroedter (Greens/EFA, D)
Ekonomine ir socialine sanglauda: Antrasis pranešimas: Francesco Musotto (EPP-ED, I)
Ekonomine ir socialine sanglauda: Antrasis tarpinis pranešimas: Emmanouil Mastorakis (PES, GR)
Strukturiniai fondai: 1999 m. metine ataskaita: Camilo Nogueira Román (Greens/EFA, E)
Strukturiniai fondai: 1999 m. metine ataskaita: Sérgio Marques (EPP-ED, P)
Strukturiniai fondai, Sanglaudos fondas ir Pasirengimo narystei strukturines politikos instrumentas (ISPA): 2000 m. metine ataskaita: Maurizio Turco (IND, I)
Strukturiniai fondai: 2001 m. metine ataskaita: Helmuth Markov (EUL/NGL, D)
Sanglaudos fondas: 2001 m. metine ataskaita: Dana Rosemary Scallon (EPP-ED, IRL)
ISPA: 2001 m. metine ataskaita: Adriana Poli Bortone (UEN, I)
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Ekonomine ir socialine sanglauda: Pirmasis pranešimas – Parlamento priimtas tekstas
Ekonomine ir socialine sanglauda: Antrasis pranešimas – Parlamento priimtas tekstas
Ekonomine ir socialine sanglauda: Antrasis tarpinis pranešimas – Parlamento priimtas tekstas
Strukturiniai fondai: 1999 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas
Sanglaudos fondas: 1999 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas
Strukturiniai fondai, Sanglaudos fondas ir Pasirengimo narystei strukturines politikos instrumentas (ISPA): 2000 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas
Strukturiniai fondai: 2001 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas
Sanglaudos fondas: 2001 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas
ISPA: 2001 m. metine ataskaita – Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004