Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Sauga jūroje
Uosto paslaugos
Oro transportas
Kompensacija keliaujantiems lėktuvais
Kelių sauga
Ekotaškai
Geležinkelis
Pašto paslaugos
Struktūriniai
ir sanglaudos fondai
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Geležinkelių transportas kelyje į šviesesnę ateitį

Europos geležinkelių transporto perspektyva tapo šviesesnė dėl neseniai priimtų teisės aktų, leidžiančių Europos geležinkelių bendrovėms dirbti už ES ribų, taip stiprinant konkurenciją ir gerinant paslaugas. Tai pirmiausia paveiks prekių gabenimą, vėliau - paslaugas keleiviams. Europos Parlamentas aktyviai pritarė stipresnės konkurencijos atsiradimui geležinkelių paslaugų srityje nes, deputatų nuomone, geresnės geležinkelio paslaugos skatins transporto srautų nukreipimą nuo antžeminio ir oro transporto.

Teikiant prekių ir keleivių gabenimo paslaugas yra svarių priežasčių geležinkelių transportą skatinti labiau nei antžeminį ir oro transportą. Taip būtų galima sumažinti kelių ir oro erdvės apkrovimą bei išsaugoti aplinką, nes geležinkelių transportas aplinką teršia mažiau nei kitos transporto rūšys. Kaip bebūtų, Europos geležinkeliai jau kurį laiką užleidžia pozicijas antžeminiam ir oro transportui. 1970 - 1998 m. Europoje traukiniais gabenamų prekių rinkos dalis sumažėjo nuo 21,1 proc. iki 8,4 proc. Mažėjant pervežimams geležinkeliais Europoje, JAV jie didėjo. Ten šiuo metu geležinkelių transportu pervežama 40 proc. visų krovinių. Todėl neatrodo, kad geležinkelių transporto nuosmukis yra neišvengiamas.

Nėra lengva padidinti geležinkelių srautus Europos rinkoje, suskirstytoje į nacionalinius tinklus. Kliūtis sudaro skirtingų geležinkelio sistemų techninis nesuderinamumas ir kai kurių vyriausybių nenoras atverti savo geležinkelio operatorius išorinei konkurencijai. Europos Bendrija padarė pažangą palaipsniui remdama didesnį geležinkelio operatorių prisijungimą prie tinklų visoje žemyno teritorijoje. Liberalizacijos mastai buvo pristatyti dar dešimtajame dešimtmetyje, o 2001 m. ir 2003 m. buvo priimti du teisės aktų paketai.

Pirmieji žingsniai - konkurencija tarptautinėje krovinių pervežimo rinkoje

Pirmas teisės aktų paketas dėl geležinkelių transporto buvo priimtas 2001 m. ir padėjo žengti žingsnį tarptautinės krovinių pervežimo rinkos liberalizavimo link. Nacionalinių vyriausybių susitikimo Ministrų Taryboje metu buvo siekiama apriboti Transeuropinio krovinių vežimo geležinkeliais tinklo (TERFN), kurį sudarė tik pagrindiniai terminalai ir uostai, liberalizavimą. Tačiau, Parlamentui reikalaujant, ministrai sutiko liberalizavimą riboti TERFN tik iki 2008 m. kovo 15 d., nuo tada geležinkelių bendrovės, norinčios valdyti tarptautinių krovinių pervežimo paslaugas, galės įsijungti į bendrą Europos tinklą.

Šis teisės aktų paketas suderino gausybę skirtingų nacionalinių licencijų suteikimo geležinkelių bendrovėms taisyklių, paskirstydamas prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių bendrovėms išduodamus saugos pažymėjimus. Be standartinių taisyklių, kurių būtų laikomasi visoje Europoje, neribojamas prisijungimas prie rinkos yra neįmanomas.

Liberalizuoti pervežimai vidaus rinkoje ir ankstesnės tarptautinių krovinių pervežimų liberalizavimo datos

Geležinkelių transporto šalininkai pirmo teisės aktų paketo pasiekimus laikė kukliais. Geležinkelių srities vystymasis reikalavo dar skubesnio liberalizavimo. Pavyzdžiui, atsirado nauji susivienijimai tarp Italijos, Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų operatorių, kurie valdė tarptautinius kanalus, ypač besidriekiančius per Alpes. Komisija argumentavo, kad pirmas teisės aktų paketas paskatino rinkos dinamiką, suteikė naujų vilčių ekspeditoriams, operatoriams ir investuotojams. Taip pat šiuos lūkesčius skatino Parlamento kvietimas visiškai atverti pervežimų rinką per paskutinį teisinių derybų raundą 2000 metais.

Todėl 2002 m. Komisija, siekdama kuo greičiau liberalizuoti krovinių pervežimą, pateikė antrą teisės aktų paketą. Kai kurios vyriausybės, ypač Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo, vėl priešinosi greitesniam liberalizavimui. Pirmiausia reikėjo nustatyti naują tarptautinių krovinių pervežimo liberalizavimo pradžios datą. Pirmasis teisės aktų paketas numatė, kad liberalizavimas bus pradėtas 2008 metais, tačiau vėliau Europos Parlamento reikalavimu buvo nustatyta tiksli data - 2006 m. sausio 1 d. Parlamentarai taip pat siekė, kad vidinės krovinių pervežimo paslaugos būtų liberalizuotos nuo 2006 m. Tačiau nacionalinėms vyriausybėms pareikalavus, kad liberalizavimas prasidėtų 2008 m., Parlamento nariai nustatė kompromisinę datą - 2007 m. sausio 1 dieną.

Kitas žingsnis - keleivių pervežimo paslaugos?

Keleivių pervežimo paslaugos - dar aktualesnė sritis nei prekių gabenimas, nes kai kurios vyriausybės kategoriškai nesutinka atverti savo keleivių pervežimo tinklų konkurencingoms geležinkelių bendrovėms iš užsienio.

Antru teisės aktų paketu dėl tarptautinio keleivių pervežimo buvo pasiektas neaiškus kompromisinis variantas, kuriuo liberalizavimą siekiama pradėti 2010 m., t. y. jis nesuteikia jokių konkrečių garantijų. Tačiau šios problemos sprendimo negalima atidėti, ir Komisija šiuo metu rengiamame trečiame teisės aktų pakete siūlo nustatyti 2010 m. terminą šios kategorijos pervežimams liberalizuoti.

Keleivių pervežimas vidaus rinkoje yra paskutinė nacionalinių geležinkelių bendrovių „tvirtovė“, ir kai kurios vyriausybės norėtų kuo vėliau liberalizuoti šią rinką. Dar negreitai bus sulaukta pasiūlymų atverti ją konkurencijai visoje Europos Sąjungoje.

Sauga ir sąveika

Be visuomenę itin dominančių liberalizavimo terminų, antrame teisės aktų, susijusių su geležinkeliais pakete, kaip ir pirmame, buvo numatytos techninės ir saugos priemonės.

Nacionalinės saugos taisyklės bus suderintos, todėl Parlamentas siekė įtikinti vyriausybes, kad jos kiek įmanoma sumažintų naujų nacionalinių saugos taisyklių įvedimą. Traukinių avarijos gali įvykti dėl bendravimo problemų, tad Parlamento nariai reikalavo, kad personalas, užtikrinantis saugumą, turėtų atitinkamą supratimą apie signalus ir kalbas, naudojamas linijoje darbo metu. Sąveika, kurios tikslas - nustatyti optimalų techninio suderinimo lygį, buvo kita šio teisės aktų paketo sritis. EP deputatų dėka traukiniuose bus privaloma įmontuoti įrašinėjančius įrenginius - „juodąsias dėžes“, panašias į naudojamas lėktuvuose ir laivuose, kurios bus pritaikytos suderintam duomenų rinkimui bei apdorojimui.

Galiausiai buvo įkurta Europos geležinkelių agentūra (ERA) saugai ir sąveikai prižiūrėti. Agentūros valdybą sudarys kiekvienos ES valstybės ir Europos Komisijos atstovai. Parlamento nariams pareikalavus, darbdaviams ir darbuotojams taip pat bus atstovaujama ir valdyboje, ir darbo grupėse, nagrinėjančiose darbo sąlygas, sveikatos apsaugą ir saugą.

Dirbti kartu su rinkos jėgomis - jei tai padės pasiekti geresnių rezultatų

Pastaraisiais su geležinkeliais susijusiais ES teisės aktais nesiekiama plėsti geležinkelių rinkos dalį kovojant prieš rinkos jėgas, bet naudojantis šiomis jėgomis paversti geležinkelius konkurencinga sritimi. Liberalizavimas nebūtinai reiškia privatizavimą, nes ir valstybinės, ir privačios geležinkelių bendrovės galės konkuruoti atvertose rinkose.

Galiausiai įdomu palyginti Europos Parlamento pozicijas pašto paslaugų ir geležinkelio pramonės liberalizavimo srityse. Dėl pašto paslaugų EP deputatai prieštaravo tam, ką jie laikė perdėtu liberalizavimu, ir sėkmingai kovojo dėl universaliųjų paslaugų, tokių kaip pašto pristatymas į kaimo vietoves, visiems klientams prieinamomis kainomis išsaugojimo. Geležinkelių atveju, Parlamentas labiau nei nacionalinės vyriausybės siekė liberalizavimo, manydamas, kad bet kokius trūkumus atsvers efektyvesnių geležinkelių paslaugų nauda visuomenei.



  
Pranešejai:
  
Pirmas teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliu pletra: Georg Jarzembowski (EPP-ED, D)
Pirmas teises aktu paketas - licencijos geležinkeliu bendrovems: Johannes Swoboda (PES, A)
Pirmas teises aktu paketas - geležinkeliu transportas: infrastrukturos apimtis ir mokesciu surinkimas, saugos pažymejimai: Johannes Swoboda (PES, A)
Antras teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliu pletra: Georg Jarzembowski (EPP-ED, D)
Antras teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliai: sauga, licenciju išdavimas, mokesciu surinkimas, pažymejimai: Dirk Sterckx (ELDR, B)
Antras teises aktu paketas - Transeuropines geležinkeliu sistemos saveika: Sylviane Ainardi (GUE/NGL, F)
Antras teises aktu paketas - Europos geležinkeliu agentura: Gilles Savary (PES, F)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Pirmas teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliu pletra
Pirmas teises aktu paketas - licencijos geležinkeliu bendrovems
Pirmas teises aktu paketas - geležinkeliu transportas: infrastrukturos apimtis ir mokesciu surinkimas, saugos pažymejimai
Antras teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliu pletra - nebaigta procedura
Antras teises aktu paketas - Bendrijos geležinkeliai: sauga, licenciju išdavimas, mokesciu surinkimas, pažymejimai - nebaigta procedura
Antras teises aktu paketas - Transeuropines geležinkeliu sistemos saveika - nebaigta procedura
Antras teises aktu paketas - Europos geležinkeliu agentura - nebaigta procedura

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004