Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Sauga jūroje
Uosto paslaugos
Oro transportas
Kompensacija keliaujantiems lėktuvais
Kelių sauga
Ekotaškai
Geležinkelis
Pašto paslaugos
Struktūriniai
ir sanglaudos fondai
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Sauga Europos keliuose

Nelaimingi įvykiai keliuose 15-oje senbuvių Europos Sąjungos valstybių kiekvienais metais nusineša daugiau nei 40 000 žmonių gyvybių, o daugiau nei 1,7 milijono asmenų – pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių ir vairuotojų – sužeidžiama. Tikėdamasis sumažinti šiuos skaičius, Europos Parlamentas patvirtino daugybę teisės aktų įvairiais klausimais – nuo automobilių priekio konstrukcijos iki sunkvežimių vairuotojų darbo valandų ir kelių tunelių saugos.

Nors pastarųjų metų automobilių konstrukcijos suteikia daugiau saugumo automobilyje esantiems asmenims, pėsčiųjų saugumas iš esmės nepadidėjo. Ir toliau Bendrijos keliuose, dažniausiai miestuose, nelaimingų įvykių metu kiekvienais metais žūsta 8000 pėsčiųjų ir dviratininkų, o dar 300 000 sužeidžiami. Net palyginti lėtai važiuojantis automobilis, partrenkęs pėstįjį ar dviratininką juos sunkiai arba mirtinai sužeidžia, ypač nukenčia vaikai.

2001 m. Komisija baigė derybas su Europos, Japonijos ir Korėjos automobilių gamintojais dėl savanoriško susitarimo, kurio tikslas – pakeisti automobilių ir lengvųjų sunkvežimių buferius bei variklio gaubtus taip, kad susidūrus su pėsčiaisiais ir kitais pažeidžiamais eismo dalyviais smūgis būtų kuo silpnesnis. ES nusprendė priimti privalomus teisės aktus grindžiamus šiio savanorišku susitarimu.

Naujo tipo transporto priemones reikės tikrinti dviejomis testų pakopomis. Pirmoji pakopa prasidės 2005 m. spalio 1 d., o antroji, kurios kriterijai griežtesni – 2010 m. rugsėjo 1 d. Testų tikslas – išmatuoti smūgio į asmens kojas arba galvą jėgą, kai trenkiama buferiu ar variklio gaubtu, o transporto priemonė juda 40 km/val. greičiu. Automobilių priekiai turės būti sukonstruoti taip, kad po smūgio nebūtų viršijami tam tikri ribiniai dydžiai. Naujų transporto priemonių, neatitinkančių šių kriterijų, nebus leista pardavinėti rinkoje pasibaigus dviejų pakopų testų terminams: pirmoji pakopa baigsis 2012 m. gruodžio 31 d., antroji - 2015 m. gruodžio 31 d.

Remdamas teisės aktų leidybą, Europos Parlamentas pabrėžė, kad tai reikėtų laikyti viena didesnės priemonių grupės dalimi. Šių priemonių reikia imtis visais lygmenimis – Bendrijos, pramonės ir nacionalinių institucijų, siekiant padidinti saugumą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Parlamento nariams griežtai pareikalavus direktyvoje teigiama, kad Komisija turėtų atsižvelgti į galimybę šias taisykles taikyti didesnėms transporto priemonėms, pvz., dideliems furgonams, autobusams ir mažiems sunkvežimiams.

Nebeužmigti prie vairo

Daugelis nelaimingų įvykių Europos keliuose įvyksta dėl per ilgai vairuojančių tolimųjų reisų sunkvežimių arba autobusų vairuotojų. Taisyklės, kurios taikomos visoje ES teritorijoje didžiausią galimą darbo valandų skaičių per darbo savaitę apribojančios iki 48 val., buvo priimtos 1993 m., tačiau jos leido daryti išimčių transporto pramonei. Tai pasikeis nuo 2005 m. kovo mėn., kai 6,5 milijono asmenų, dirbančių kelių transporto srityje, taip pat turės laikytis teisės aktų, ribojančių jų darbo valandas. Tai reiškia, kad autobusų ir sunkvežimių vairuotojai negalės dirbti daugiau nei šešias valandas iš eilės be pertraukos, o darbas naktį negalės viršyti 10 valandų per 24 valandas.

Europos Parlamentas sunkiai, bet sėkmingai kovojo dėl šių griežtų taisyklių taikymo savarankiškiems vairuotojams, kurie sudaro apie 40 proc. visų vairuotojų. Parlamento nariai baiminosi, kad šias taisykles taikant tik transporto kompanijose dirbantiems vairuotojams, darbuotojai masiškai pradėtų užsiiminėti privačia veikla. Tai pakenktų ES pastangoms užtikrinti vairuotojams didesnį komfortą darbo metu ir tuo pačiu pagerinti saugumą keliuose. Parlamento pastangomis nuo 2009 m. savarankiškiems vairuotojams bus taikomos tos pačios taisyklės kaip ir samdomiems vairuotojams.

Saugesni kelių tuneliai

Kadencijos pabaigoje Parlamentas priėmė paskutinę teisės aktų, užtikrinančių kelių saugą (šį kartą – kelių tuneliuose) dalį. Kai kurios didžiausios avarijos pastaraisiais metais įvyko ilguose kelių tuneliuose, pvz., Monblano ir Tauerno tuneliuose 1999 m. ir Gotardo tunelyje 2001 m. Šiais Alpes kertančiais tuneliais naudojasi daug sunkvežimių, kartais pervežančių ypač degius krovinius, todėl po susidūrimo arba sprogimo ugnis gali išplisti itin greitai.

Naujieji ES teisės aktai, kuriami apsisaugoti nuo tokių įvykių, nustato minimalius infrastruktūros, tunelių eksploatacijos, eismo srautų ir nelaimingų įvykių valdymo saugos reikalavimus visuose dabartiniuose ir būsimuose tuneliuose, ilgesniuose nei 500 m, kurie priklauso Transeuropiniam transporto tinklui. Tuneliai turės būti atnaujinti, kad atitiktų naujus konstrukcinius ir techninius standartus. Visos sunkius krovinius gabenančios transporto priemonės, autobusai ir turistiniai tarpmiestiniai autobusai, įvažiuojantys į tunelius, privalės turėti ugnies gesintuvus. Aiškesni ženklai ir kita papildoma informacija turėtų padėti žmonėms evakuotis iš tunelių įvykus nelaimei.

Parlamento nariai pritarė pagrindiniams pasiūlymams ir sugebėjo atlikti daug techninio pobūdžio pakeitimų evakuacijos maršrutų, vėdinimo sistemų, apšvietimo ir nuolydžio taisyklėse. Šie pakeitimai grindžiami nacionalinių ekspertų, daugiausia iš Alpių regiono – Austrijos, Šveicarijos ir Italijos, išvadomis. Parlamentas taip pat užtikrino, kad teisės aktuose labiau būtų atsižvelgta į neįgalių žmonių poreikius, pvz., projektuojant avarinius išėjimus. Naujos taisyklės bus įvedamos palaipsniui per 10 metų ir bus taikomos 512 kelių tunelių, daugiausia esančių Austrijoje ir Italijoje.

Tikimasi, kad šie skirtingi teisės aktai, kuriuos Europos Parlamentas padėjo užbaigti per pastaruosius penkerius metus, užtikrins didesnį visų Europos kelių dalyvių saugumą. Tačiau šioje srityje lieka dar daug darbų, ir Parlamento nariai, išrinkti į naująjį Parlamentą 2004 m. birželio mėn., turės nagrinėti nemažai siūlomų teisės aktų projektų, kurie šiuo metu rengiami kaip dalis ES tikslo iki 2010 m. perpus sumažinti aukų skaičių keliuose.



  
Pranešejai:
  
Sauga keliuose: pesciuju ir kitu pažeidžiamu eismo dalyviu apsauga: Herman Vermeer (ELDR, NL)
Darbo laiko organizavimas: neitraukti sektoriai ir veikla: Miet Smet (EPP-ED, B)
Transeuropinis transporto tinklas: minimalus tuneliu saugos reikalavimai: Reinhard Rack (EPP-ED, A)
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Sauga keliuose: pesciuju ir kitu pažeidžiamu eismo dalyviu apsauga
Darbo laiko organizavimas: neitraukti sektoriai ir veikla
Transeuropinis transporto tinklas: minimalus tuneliu saugos reikalavimai – Parlamento patvirtintas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004