|
Europoje kasmet maždaug tukstantis darbuotoju mirtinai susižaloja krisdami iš aukšcio. Kiti žusta sprogimu metu. Dar kiti nukencia nuo triukšmo, vibracijos ir kancerogeniniu medžiagu, pavyzdžiui, asbesto. Europos Sajunga gali nustatyti minimalias normas, kad butu pagerinta darbuotoju sauga ir sveikata. Besibaigiancios kadencijos metu buvo priimtos kelios direktyvos šioje srityje ir Europos Parlamentui ne karta pavyko sustiprinti siulomas nuostatas darbuotoju naudai.
Net jei nelaimingu atsitikimu darbe skaicius tarp 1994 m. ir 1998 m. sumažejo maždaug 10 proc., ju vis dar ivyksta daug: apie 5 500 mirciu per metus ir 4,8 milijono nelaimingu atsitikimu, salygojusiu ilgesni nei 3 dienu nedarbinguma. Kelios naujos direktyvos papildo galiojancius Bendrijos teises aktus šioje srityje. Jose nustatytos minimalios normos, taciau valstybes nares gali savo nuožiura taikyti griežtesnes priemones.
Asbestas: saugokites sankciju!
Asmenys, kuriu aplinkoje yra asbesto, dešimt kartu dažniau nei kiti gyventojai suserga plauciu vežiu ir dvidešimt kartu dažniau suserga mezotelioma. Tam tikri tyrimai numato, kad per ateinancius 30 metu keliu tukstanciu darbuotoju sveikata neigiamai paveiks asbesto patekimo i organizma ilgalaikes pasekmes. 2002 m. Europoje priimtos naujos taisykles. Jos papildo ir sustiprina ankstesnes nuostatas, priimtas 1983 m., ir turi buti perkeltos i nacionalinius teises aktus iki 2006 m. balandžio men. Nuo tada bus draudžiami bet kokie darbai, del kuriu darbuotojas turi buti asbesto pluošto turincioje aplinkoje, išskyrus griovimo darbus ir asbesto šalinimo iš atlieku darbus.
Parlamento reikalavimu buvo gerokai sumažinti salycio su asbestu ribiniai dydžiai ir sustiprintos prevencines bei mokymo priemones. Žinodami, kad darbo salygos asbesto turincioje aplinkoje yra nepaprastai sunkios, nes reikia naudoti respiratoriu, EP nariai išsireikalavo, kad butu skirtas specialus poilsio laikas. Be to, Parlamentui pirma karta pavyko pasiekti, kad direktyvoje del darbuotoju saugos butu numatyta, kad šiu nuostatu pažeidejams valstybes nares taiko „veiksmingas, proporcingas nusižengimui ir atgrasancias nusižengti“ sankcijas.
Triukšmas: leistina riba - 87 decibelai
Triukšmas kenkia klausai ir bendrai darbuotoju sveikatos buklei. Triukšmas taip pat padidina nelaimingu atsitikimu rizika, nes kartais galima neišgirsti ispejamuju signalu ir mechaniniu problemu. Europos saugos ir sveikatos darbe agenturos tyrimai parode, kad 28 proc. ES darbuotoju dirba triukšmingoje aplinkoje ir del to jiems sunku susikalbeti. 2002 m. Parlamentas pritare direktyvai, kuri nustate 87 decibelu triukšmo ribini dydi kasdienineje aplinkoje ir kuris yra mažesnis nei buvo siulyta. Šioje direktyvoje taip pat numatyti tam tikri darbdavio isipareigojimai. EP nariai pasieke, kad darbuotojams butu atliekamas profilaktinis audiometrinis tyrimas ir taikoma individuali klausos apsauga ankstesneje stadijoje nei buvo numatyta Tarybos. Parlamentas taip pat itrauke nuostata, kurioje atsižvelgiama i muzikos ir pramogu sektoriaus ypatumus.
Kas ketvirta darbuotoja veikia vibracija
Leidžiant naujus Europos teises aktus paaiškejo, kad apie 24 proc. Europos Sajungos darbuotoju veikia vibracija. Gavybos imonese, pavyzdžiui, karjeruose, angliu kasyklose, statybose, transporto sektoriuje, žemes ukyje naudojamu irankiu ir mechanizmu mechanine vibracija gali buti sanariu pažeidimu, neurologiniu sutrikimu ir stuburo traumu priežastis. Šiuo klausimu 2002 m. priimta direktyva tures buti perkelta i nacionalinius teises aktus iki 2005 m. liepos menesio. Joje nustatyti plaštakas, rankas ir visa kuna veikiancios vibracijos ribiniai dydžiai. EP pavyko sumažinti leistinas ribas ir ivesti naujus ipareigojimus darbdaviams del darbuotoju informavimo ir ju sveikatos bukles stebejimo.
Sprogimu prevencijos gerinimas
1999 m. priimtoje naujojoje direktyvoje, kuri 2003 m. birželi turejo buti perkelta i nacionalinius teises aktus, nustatytos ir suderintos minimalios taisykles siekiant pagerinti darbuotoju, dirbanciu sprogioje aplinkoje, apsauga. Joje apibrežti pramoneje taikytini butiniausi apsaugos nuo sprogimo reikalavimai ir darbdaviu isipareigojimai del saugos, priežiuros, rizikos ivertinimo ir pavojingu zonu klasifikavimo. Pavyzdžiui, joje reikalaujama, kad pavojingose zonose butu Europos standarto ispejamasis ženklas. Parlamento prašymu Komisija turi parengti praktini vadova su pagrindinemis gairemis, i kuri valstybes nares turi itin atsižvelgti numatydamos savo politika toje srityje.
Per metus - 500 000 kritimu iš aukšcio
Kritimai iš aukšcio sudaro maždaug 10 proc. visu nelaimingu atsitikimu darbe. Europos Sajungoje per metus suskaiciuojama maždaug 500 000 kritimu iš aukšcio darbo vietose del netinkamai irengtu pastoliu ir netinkamo kopeciu naudojimo. Del to per metus sunkiai susižaloja apie 40 000 darbuotoju ir 1000 miršta. Del šios priežasties Parlamentas 2001 metais pritare direktyvai, kurioje nustatyti saugiausi šiu irenginiu naudojimo budai. Parlamento deka šioje direktyvoje, kuri iki 2004 m. liepos turi buti perkelta i nacionaline teise, sustiprintas rizikos vertinimas, darbuotoju mokymas ir padidintas kai kuriu irenginiu saugumo lygis.
Ginti ir laisvai samdomus darbuotojus
Teises aktai del saugos ir sveikatos darbe retai reglamentuoja laisvai samdomu darbuotoju darbo salygas, taciau jie dažnai dirba tokiose pat pavojingose salygose. Be to, nemažai laisvai samdomu darbuotoju dirba dideles rizikos sektoriuose - žemes ukyje, žvejyboje, statybose ir transporto sektoriuje, taciau dažnai neieina i egzistuojanciu teises aktu taikymo sriti. Del šios priežasties Europos Sajunga paskatino valstybes nares pacioms imtis reikiamu priemoniu laisvai samdomu darbuotoju situacijai pagerinti. EP nariai pasveikino šia iniciatyva, taciau apgailestavo, kad buvo nepakankamai pasiekta. Ju nuomone, sveikatos ir saugos darbe atžvilgiu neturi buti daromas skirtumas tarp etatiniu darbuotoju ir laisvai samdomu darbuotoju. Rekomendacijos valstybems narems buvo parengtos 2003 m. vasario men. Parlamentarai mano, kad jei per ketverius metus jos netures reikiamo poveikio, Sajungai teks imtis priverstiniu priemoniu.
Už globaline strategija
2002 m. spalio menesi priimtoje rezoliucijoje Parlamentas pritare minciai del bendros Bendrijos strategijos prisitaikant prie darbo ir visuomenes pokyciu bei iškele savo prioritetus. Nariai reikalauja, kad teises aktai del darbuotoju saugos ir sveikatos butu pradeti taikyti visoms darbuotoju kategorijoms, kurioms jie dar nera taikomi - kariškiams, laisvai samdomiems darbuotojams, namu ukio darbuotojams ir dirbantiesiems namuose. Jie reikalauja, kad butu pasiulyti nauji teises aktu projektai del darbo vietu ergonomijos, kroviniu kelimo rankomis, cheminiu ir biologiniu medžiagu keliamo pavojaus. Nariai taip pat prašo, kad butu dedama daugiau pastangu perkeliant ir taikant Bendrijos acquis naujose valstybese narese, kuriose situacija darbuotoju saugos ir sveikatos srityje nera patenkinama.
|
