Nuo to laiko, kai pasirašytos 1970 m. ir 1975 m. Biudžetinės sutartys, Parlamento vaidmuo biudžeto procese palaipsniui didėjo. 2009 m. pagal Lisabonos sutartį Parlamentui suteiktos tokios pat kaip Tarybos teisės priimti sprendimus dėl viso ES biudžeto.

Teisinis pagrindas

Tikslai

Biudžetinių įgaliojimų vykdymas apima metinių ES išlaidų ir joms padengti reikalingų pajamų bendros sumos nustatymą bei paskirstymą, taip pat biudžeto vykdymo kontrolę. Pati biudžeto procedūra apima biudžeto parengimą ir priėmimą (išsamesnė informacija apie ES pajamas pateikiama 1.4.1, išsamesnė informacija apie išlaidas 1.4.2, išsamesnė informacija apie daugiametę finansinę programą 1.4.3, išsamesnė informacija apie biudžeto vykdymą 1.4.4 ir išsamesnė informacija apie biudžeto kontrolę 1.4.5).

Aprašymas

A. Pagrindiniai faktai

Europos Parlamentas kartu su Taryba sudaro biudžeto valdymo instituciją. Iki 1970 m. su biudžetu susiję įgaliojimai buvo suteikti vien Tarybai, o Parlamentas atliko tik konsultacinį vaidmenį. 1970 m. balandžio 22 d. ir 1975 m. liepos 22 d. Sutartimis išplėsti Parlamento biudžetiniai įgaliojimai:

  • 1970 m. Sutartyje buvo išsaugota Tarybos teisė tarti lemiamą žodį dėl privalomųjų išlaidų, susijusių su Sutartyje numatytais įsipareigojimais arba pagal šią Sutartį priimtais teisės aktais, tačiau Parlamentui suteiktas galutinis žodis dėl neprivalomųjų išlaidų, kurios iš pradžių sudarė 8 proc. biudžeto;
  • 1975 m. Sutartyje Parlamentui buvo suteikta teisė atmesti visą biudžetą.

Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo per biudžeto procedūrą ir Taryba, ir Parlamentas surengdavo du svarstymus ir šios procedūros pabaigoje Parlamentas galėjo priimti biudžetą arba jį visą atmesti.

Vėlesnėse Sutartyse esminių pakeitimų nebuvo numatyta, tačiau Lisabonos sutartyje buvo įtvirtinti dideli pokyčiai. Joje numatyta paprastesnė ir skaidresnė biudžeto procedūra (bendro sprendimo procedūra biudžeto srityje). Pakeitimai iš esmės susiję su privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų skirtumo panaikinimu. Sudaroma galimybė taikyti tą pačią procedūrą vienodomis sąlygomis svarstant visas išlaidas. Procedūra dar labiau supaprastinama ir kiekvienoje institucijoje vyksta tik vienas svarstymas, per kurį remiamasi Komisijos pateiktu biudžeto projektu.

B. Procedūros etapai

SESV 314 straipsnyje nustatomi etapai ir terminai, taikytini vykdant biudžeto procedūrą. Vis dėlto pagal dabartinę praktiką, kiekvienais metais prieš prasidedant biudžeto procedūrai, institucijos susitaria dėl pragmatiško tvarkaraščio.

1. Pirmasis etapas: Komisija pateikia biudžeto projektą

Parlamentas ir Taryba nustato gaires, susijusias su biudžeto prioritetais. Komisija parengia biudžeto projektą ir (ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį, bet vadovaujantis pragmatišku tvarkaraščiu – iki balandžio mėn. pabaigos ar gegužės mėn. pradžios) pateikia jį Tarybai ir Parlamentui. Komisija, siekdama atsižvelgti į naujas aplinkybes, gali iš dalies keisti biudžeto projektą tolesniu etapu, tačiau ne vėliau, negu sukviečiamas Taikinimo komitetas (žr. toliau).

2. Antrasis etapas: Taryba priima poziciją dėl biudžeto projekto

Taryba priima savo poziciją dėl biudžeto projekto ir perduoda ją Parlamentui (pagal SESV 314 straipsnio 3 dalį ji turi būti pateikta ne vėliau kaip spalio 1 d., tačiau pagal pragmatišką tvarkaraštį ji išsiunčiama iki liepos mėn. pabaigos). Taryba privalo išsamiai informuoti Parlamentą apie savo pozicijos priėmimo motyvus.

3. Trečiasis etapas: svarstymas Parlamente

Parlamentas turi pateikti atsakymą per 42 dienas. Per šį laikotarpį jis gali patvirtinti Tarybos poziciją arba atsisakyti priimti sprendimą – tokiu atveju biudžetas laikomas galutinai patvirtintu, arba Parlamentas gali pasiūlyti pakeitimus, jei jie priimti jo narių balsų dauguma – tokiu atveju iš dalies pakeistas projektas grąžinamas ir Tarybai, ir Komisijai. Pastaruoju atveju Parlamento pirmininkas, Tarybos pirmininkui pritarus, privalo nedelsdamas sušaukti Taikinimo komiteto posėdį.

4. Ketvirtasis etapas: Taikinimo komiteto posėdis ir biudžeto priėmimas

Taikinimo komitetas (jį sudaro vienodas skaičius Tarybos ir Parlamento atstovų) turi per 21 dieną nuo jo sukvietimo datos susitarti dėl bendro projekto. Taikinimo komiteto sprendimui priimti būtina kvalifikuota Tarybos narių ar jų atstovų balsų dauguma ir Parlamento atstovų balsų dauguma. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto darbe ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas.

Jei Taikinimo komitetas per minėtą 21 dienos laikotarpį nepasiekia susitarimo dėl bendro projekto, Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą. Jeigu per nustatytą laikotarpį Taikinimo komitetas dėl bendro projekto susitaria, Parlamentas ir Taryba per 14 dienų nuo to susitarimo datos turi patvirtinti bendrą projektą. Toliau pateikiamoje lentelėje apibendrinamos galimos pasekmės pasibaigus šiam 14 dienų laikotarpiui.

Taikinimo komiteto bendro projekto patvirtinimo procesas

Pozicijos dėl bendro projekto Parlamentas Taryba Rezultatas
+ = patvirtinta
– = atmesta
Sprendimo nėra = nepriimtas joks sprendimas
+ + Bendras projektas priimtas
Galimas grįžimas prie Parlamento pozicijos[1]
Sprendimo nėra Bendras projektas priimtas
Sprendimo nėra + Bendras projektas priimtas
Komisija teikia naują biudžeto projektą
Sprendimo nėra Bendras projektas priimtas
+ Komisija teikia naują biudžeto projektą
Komisija teikia naują biudžeto projektą
Sprendimo nėra Komisija teikia naują biudžeto projektą

5. Papildomi ir taisomieji biudžetai

Neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių atveju (laikantis Finansinių taisyklių 44 straipsnio) Komisija gali siūlyti taisomųjų biudžetų projektus, pagal kuriuos būtų keičiamas priimtas einamųjų metų biudžetas. Taisomiesiems biudžetams galioja bendrajam biudžetui taikomos taisyklės.

Europos Parlamento vaidmuo

A. Pagal SESV 314 straipsnį suteikiamos galios

1970 m. Parlamentas įgijo lemiamo žodžio teisę dėl neprivalomųjų išlaidų. Neprivalomųjų išlaidų dalis nuo 8 proc. 1970 m. išaugo iki daugiau kaip 60 proc. 2010 m. biudžete ir šie metai buvo paskutiniai, kuriais išlaidos buvo skirstomos į privalomąsias ir neprivalomąsias. Panaikinus šį neprivalomųjų ir privalomųjų išlaidų diferencijavimą, dabar Parlamentas kartu su Taryba sprendžia dėl visų biudžeto išlaidų. Iš tiesų, galima manyti, kad Parlamento pozicija yra netgi stipresnė už Tarybos, nes Taryba niekada negali patvirtinti biudžeto, jeigu jam prieštarauja Parlamentas, o Parlamentas tam tikromis aplinkybėmis gali tarti paskutinį žodį ir patvirtinti biudžetą prieš Tarybos valią (žr. pirmiau pateiktą B.4. dalį). Vis dėlto tai mažai tikėtinas atvejis ir galima teigti, kad apskritai naujoji biudžeto procedūra grindžiama tikra (nors ir specifine) bendro sprendimo procedūra, kurios metu Parlamentas ir Taryba vienodomis teisėmis priima sprendimus dėl visų Sąjungos išlaidų. Nuo 1975 m., kai Parlamentas įgijo teisę atmesti visą biudžetą, jis tai yra padaręs du kartus (1979 m. gruodžio mėn. ir 1984 m. gruodžio mėn.). Galiojant naujoms Lisabonos sutartyje nustatytoms taisyklėms, Taikinimo komitetas nepasiekė susitarimo tris kartus (dėl 2011 m., 2013 m. ir 2015 m. biudžetų). Visais trimis atvejais galiausiai buvo priimtas naujas biudžeto projektas, kurį pateikė Komisija, atsižvelgdama į taikinimo metu beveik pasiektą kompromisinį susitarimą.

Dėl 2023 m. biudžeto Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą iki taikinimo laikotarpio termino, 2022 m. lapkričio 14 d. Lapkričio mėn. 22 d. Taryba priėmė galutinį susitarimą dėl biudžeto, o Parlamentas jį priėmė kitą dieną plenariniame posėdyje, ir Parlamento pirmininkas pasirašė galutinį tekstą.

Kaip susitarė Parlamentas ir Taryba, 2023 m. biudžeto bendras įsipareigojimų asignavimų lygis siekia 186,6 mlrd. EUR, o mokėjimų asignavimų – 168,6 mlrd. EUR.

Parlamentas kovojo už didesnę 2023 m. ES biudžeto paramą – daugiau kaip 1 mlrd. EUR nei pirminiame Komisijos pasiūlyme – ir ją užtikrino, kad būtų šalinamos karo Ukrainoje pasekmės bei sprendžiami energetikos, klimato srities ir atsigavimo po pandemijos klausimai.

B. Tarpinstituciniai susitarimai dėl biudžetinės drausmės (TIS) ir daugiametės finansinės programos (DFP) (1.4.3)

Kadangi ne kartą buvo ginčijamasi dėl teisinio biudžeto vykdymo pagrindo, 1982 m. institucijos priėmė bendrą deklaraciją, kurioje taip pat buvo nustatytos priemonės, skirtos sklandesnei biudžeto procedūros baigčiai užtikrinti. Po šios deklaracijos buvo patvirtinti keli tarpinstituciniai susitarimai, apimantys 1988–1992 m., 1993–1999 m., 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpius. 2021–2027 m. tarpinstitucinis susitarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio mėn. Šie vienas po kito priimti susitarimai tapo tarpinstituciniu orientaciniu pagrindu metinėms biudžeto sudarymo procedūroms ir labai pagerino biudžeto procedūros veikimą.

Dabartiniu TIS siekiama garantuoti biudžetinę drausmę, pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą. Juo taip pat siekiama užtikrinti bendradarbiavimą ir parengti veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių, kurių pakaktų Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 nustatytos ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšoms grąžinti, nustatymo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu.

Nors DFP nepakeičia metinės biudžeto procedūros, tarpinstituciniuose susitarimuose numatyta tam tikra bendro sprendimo procedūra biudžeto srityje, kuri suteikia Parlamentui galimybę įtvirtinti savo, kaip visavertės biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį, konsoliduoti savo, kaip institucijos, patikimumą ir orientuoti biudžetą pagal savo politinius prioritetus. Lisabonos sutartyje ir Finansiniame reglamente taip pat nustatyta, kad rengiant metinį biudžetą būtina laikytis DFP nustatytų viršutinių ribų, o rengiant DFP būtina laikytis sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytų viršutinių ribų.

C. Europos semestras

2010 m. rugsėjo 7 d. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pritarė, kad būtų pradėtas įgyvendinti Europos semestras – ekonominės politikos koordinavimo ciklas ES lygmeniu, kurio tikslas – pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tai yra kasmetinis šešių mėnesių laikotarpis, per kurį peržiūrima valstybių narių biudžeto ir struktūrinė politika siekiant nustatyti neatitikimus ir besiformuojantį disbalansą. Komisija, remdamasi analitinio ekonominio vertinimo rezultatais, valstybėms narėms pateikia politikos gaires ir (arba) rekomendacijas, susijusias su fiskalinėmis, makroekonominėmis ir struktūrinėmis reformomis. Europos semestro tikslas – sustiprinti koordinavimą, kol pagrindiniai sprendimai dėl biudžeto dar rengiami nacionaliniu lygmeniu. Parlamentas ne tik koordinuoja nacionalinius biudžetus, bet ir siekia išnaudoti nacionalinių ir ES biudžetų sąveiką ir stiprinti šios srities koordinavimą.

Daugiau informacijos rasite apsilankę Biudžeto komiteto interneto svetainėje.

 

[1]Taip būna, jei Parlamentas patvirtina kai kuriuos arba visus ankstesnius pakeitimus savo narių balsų dauguma ir trijų penktųjų balsavusiųjų dauguma. Jei Parlamentas nepasiekia reikalingos daugumos, priimama bendrame projekte išdėstyta sutarta pozicija.

Eleanor Remo James