Profesinis mokymas
Šioje faktų suvestinėje paaiškinamas ES vaidmuo profesinio rengimo ir mokymo srityje. Pagal subsidiarumo principą už profesinio rengimo ir mokymo politiką visų pirma yra atsakingos valstybės narės, o <strong>Europos Sąjungai tenka remiamasis vaidmuo</strong>. Tačiau kai kurie iššūkiai, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat įgūdžių trūkumą ir neatitiktį darbo rinkoje, yra bendri visose valstybėse narėse, todėl reikia imtis bendrų atsakomųjų veiksmų.
Teisinis pagrindas
- Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV): 9 straipsnyje teigiama, kad įgyvendindama politikos kryptis ES turi atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, poreikį užtikrinti aukštą švietimo ir mokymo lygį; 166 straipsnyje nustatyti ES įsipareigojimai, susiję su jos profesinio mokymo politikos, kuria turėtų būti remiamos valstybės narės ir gerbiama jų atsakomybė už profesinio mokymo turinį ir organizavimą, įgyvendinimu.
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į prieigą prie profesinio ir tęstinio mokymo.
- palengvinti prisitaikyti prie pramonės permainų, ypač vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui;
- tobulinti pradinį ir tolesnį profesinį mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją ir reintegraciją į darbo rinką;
- palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti instruktorių, apmokomų asmenų ir jaunimo judėjimą;
- skatinti švietimo ar mokymo įstaigų ir firmų bendradarbiavimą mokymo srityje;
- plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių mokymo sistemų klausimais.
- ugdyti įgūdžius kokybiškoms darbo vietoms ir gyvenimui pasitelkiant tvirtą švietimo pagrindą, laikantis įtraukaus mokymosi visą gyvenimą požiūrio;
- ugdyti ir perkvalifikuoti lanksčią darbo jėgą, kuri įvaldytų skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, visų pirma žemesnių ir vidutinių įgūdžių turinčius darbuotojus;
- skleisti įgūdžius užtikrinant laisvą asmenų judėjimą visoje ES;
- pritraukti, ugdyti ir išlaikyti talentus.
- Europos profesinio mokymo strategija (2026);
- darbuotojų įgūdžių garantijos išbandymas (2025);
- tikslinių ES įgūdžių akademijų diegimas, atlikus dabartinių akademijų peržiūrą (2026);
- įgūdžių perkeliamumo iniciatyva (2026);
- Europos profesinio rengimo ir mokymo diplomo išbandymas (2025–2026);
- pagrindinių įgūdžių veiksmų planas;
- STEM švietimo strateginis planas.
- patrauklumas ir įtraukumas – pasiekti, kad profesinis rengimas ir mokymas taptų patrauklesnis pasirinkimas jaunimui ir suaugusiesiems, ir užtikrinti prieigą visiems, įskaitant nepakankamai atstovaujamas ar nepalankioje padėtyje esančias grupes;
- aktualumas darbo rinkai – labiau suderinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais, spręsti įgūdžių trūkumo problemą ir padėti besimokantiems asmenims vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;
- judumas, bendradarbiavimas ir tarpvalstybinis aspektas – tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, besimokančių asmenų judumas ir bendrų ES priemonių, skirtų kvalifikacijų skaidrumui ir pripažinimui užtikrinti, naudojimas;
- kokybė, inovacijos ir atsparumas – mokymosi aplinkos gerinimas, mokymosi visą gyvenimą rėmimas, atsakingas besiformuojančių technologijų (pvz., dirbtinio intelekto) diegimas ir reagavimas į demografinius pokyčius.
- didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, taip pat patvirtinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus;
- skatinti vienodas galimybes gauti kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą ir baigti studijas, visų pirma palankių sąlygų neturinčioms grupėms, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas judumui mokymosi tikslais visiems ir prieinamumui asmenims su negalia;
- skatinti mokymąsi visą gyvenimą, ypač siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių, atsižvelgiant į verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti palankesnes sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą.
ES profesinio rengimo ir mokymo politikos tikslai
Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose žmonės ruošiami darbui ir ugdomi jų, kaip piliečių, įgūdžiai, kad jie galėtų išlikti pajėgiais įsidarbinti ir atitiktų ekonomikos poreikius. Atsakomybė už profesinį rengimą ir mokymą visų pirma tenka valstybėms narėms, o ES atlieka remiamąjį vaidmenį. Profesinis rengimas Bendrijos veiksmų sritimi buvo pripažintas 1957 m. Romos sutartimi, o mokymas ES kompetencijos sričiai oficialiai priskirtas 1992 m. Mastrichto sutartimi. Pagal SESV 166 straipsnį ES veiksmais profesinio mokymo srityje turėtų būti siekiama:
Laimėjimai ir pokyčiai
A. ES strategijos ir veiksmų planai
Nors ES kompetencija profesinio rengimo ir mokymo srityje yra ribota, keliomis ES strategijomis ir veiksmų planais siekiama gerinti profesinį rengimą ir mokymą bei įgūdžių ugdymą ES. 2017 m. priimtame Europos socialinių teisių ramstyje nustatyta 20 pagrindinių principų, kuriais grindžiama atnaujinta konvergencija užimtumo ir socialinėje srityse. Pagal pirmąjį principą kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje. 2021 m. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane išdėstytos konkrečios iniciatyvos, kaip įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, ir siūlomi pagrindiniai ES tikslai iki 2030 m., įskaitant tai, kad mokymuose kasmet dalyvautų bent 60 proc. visų suaugusiųjų. 2022 m. birželio 16 d. ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrai pristatė savo susijusius nacionalinius tikslus.
Europos švietimo erdvė yra bendra valstybių narių ir Europos Komisijos vizija dėl švietimo ir mokymo sektoriaus ateities. Jos pagrindinės bendradarbiavimo sritys apima profesinį rengimą ir mokymą, siekiant padidinti profesinio rengimo ir mokymo absolventų galimybes mokytis darbo vietoje ir didinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi procese.
2020 m. priimtame 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane nustatyti du strateginiai prioritetai ir 14 veiksmų, kuriais siekiama kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo ES. Juo siekiama remti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą prie skaitmeninio amžiaus ir didinti dalyvavimą skaitmeninių įgūdžių ugdyme. ES skaitmeninė transformacija grindžiama Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa, kurioje nustatyti konkretūs 2030 m. tikslai ir uždaviniai keturiose pagrindinėse srityse, įskaitant skaitmeninių įgūdžių turinčius gyventojus ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistus, siekiant tikslo, kad ES būtų 20 mln. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, užtikrinant lyčių konvergenciją, ir kad bent 80 proc. gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
Naujausia Europos įgūdžių darbotvarkė, kuri buvo priimta 2020 m. remiantis ankstesne 2016 m. darbotvarke, apima 12 su darbo vietoms reikalingais įgūdžiais susijusių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad teisė į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą būtų įgyvendinta visoje Europoje. 2024 m. priimtas Komisijos komunikatas „Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas ES. Veiksmų planas“ grindžiamas ES lygmeniu jau taikomomis politikos ir finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, Įgūdžių paktu. Imantis tolesnių veiksmų po 2024 m. sausio mėn. Val Diušeso aukščiausiojo lygio susitikimo su socialiniais partneriais, plane išdėstyti veiksmai penkiose srityse, kurie turi būti įgyvendinti ES, nacionaliniu ir socialinių partnerių lygmenimis, be kita ko, teikiant paramą įgūdžių ugdymui, mokymui ir švietimui.
2025 m. priimta Įgūdžių sąjunga yra visa apimanti strategija, kurią sudaro šios pagrindinės kryptys:
Pagrindiniai šios strategijos rezultatai:
Siekdama padėti rengti būsimą Europos profesinio rengimo ir mokymo strategiją, Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją, ragindama suinteresuotuosius subjektus, įskaitant įmones, valdžios institucijas, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir socialinius partnerius, prisidėti. Pateikti atsiliepimai šiuo metu peržiūrimi.
B. Tarybos rekomendacijos
Atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje, neprivalomose Tarybos rekomendacijose išdėstytas bendras požiūris ir principai, susiję su perspektyvia ir kokybiška profesinio rengimo ir mokymo sistema. 2020 m. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo nustatyti pagrindiniai principai, kuriais užtikrinama, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų lankstus, greitai prisitaikytų prie darbo rinkos poreikių ir suteiktų kokybiškų mokymosi galimybių visoms amžiaus grupėms. Ja pakeičiamos dvi 2009 m. priimtos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) ir dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET). Į 2020 m. Tarybos rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo įtraukta atnaujinta EQAVET sistema su kokybės rodikliais ir deskriptoriais, siekiant padėti valstybėms narėms gerinti savo profesinio rengimo ir mokymo sistemų kokybę. Rekomendacijoje Komisija taip pat raginama ištirti mikrokredencialų sąvoką ir naudojimą. Mikrokredencialas – tai įrašas apie mokymosi rezultatus, pasiektus po nedidelės apimties mokymosi kursų. Jis nepakeičia tradicinių kvalifikacijų, bet leidžia tikslingai ir lanksčiai įgyti įgūdžių, kad būtų patenkinti nauji ir atsirandantys poreikiai. 2022 m. birželio mėn. priimta Tarybos rekomendacija dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus siekiama palengvinti mikrokredencialų naudojimą. Tarybos rekomendacija dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų siekiama remti valstybių narių iniciatyvas, kad daugiau darbingo amžiaus suaugusiųjų galėtų dalyvauti mokymuose ir sumažinti įgūdžių spragas.
2017 m. lapkričio mėn. priimta Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo (absolventai – tai asmenys, baigę bet kokio lygio aukštąjį mokslą ar profesinį rengimą ir mokymą) siekiama sudaryti sąlygas politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams didinti absolventų įsidarbinimo galimybes, spręsti įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemas ir užtikrinti socialinę įtrauktį, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas būsimiems studentams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl galimų karjeros galimybių. Absolventų karjeros stebėjimas yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis kurti įgūdžių valdymo sistemas. 2024 m. gruodžio mėn. išvadose ES ministrai paragino stiprinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.
C. Bendradarbiavimas ir informuotumo didinimo veikla
Per 2002 m. pradėtą Kopenhagos procesą ES valstybės narės, ES šalys kandidatės, ES nepriklausančios Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys ir Europos socialiniai partneriai bendradarbiauja, kad pagerintų profesinio rengimo ir mokymo rezultatus, kokybę ir patrauklumą. Per daugelį metų šis bendradarbiavimas buvo plėtojamas ir buvo pateikta keletas deklaracijų. Dabartinė Herningo deklaracija, oficialiai priimta 2025 m. rugsėjo 12 d., grindžiama ankstesne 2020 m. Osnabriuko deklaracija, kuri yra bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje Europoje 2026–2030 m. orientacinė sistema.
Deklaracijoje išdėstyta atnaujinta profesinio rengimo ir mokymo visoje Europoje vizija, kurią sudaro keturi pagrindiniai ramsčiai:
Deklaracijai pritaria Europos lygmens profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų asociacijos ir profesinio rengimo ir mokymo studentų atstovai. 2022 m. Kopenhagos procese dalyvaujančios šalys pateikė Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo ir (arba) Osnabriuko deklaracijos nacionalinius įgyvendinimo planus. Nacionalinių įgyvendinimo planų stebėseną vykdo dvi ES profesinio mokymo agentūros – Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) ir Europos mokymo fondas (ETF) – bendradarbiaudamos su Europos Komisija. 2024 m. darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo veiksmų plane Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, kad 2025 m. būtų priimta nauja deklaracija dėl profesinio rengimo ir mokymo, kad būtų tęsiamas Kopenhagos procesas.
2013 m. įsteigtas Europos pameistrystės aljansas yra suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platforma, kuria siekiama gerinti pameistrystės kokybę, prieinamumą ir patrauklumą ir skatinti pameistrių judumą ES, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse ir ES šalyse kandidatėse, prisiimant nacionalinius įsipareigojimus ir savanoriškus suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus.
Pagal kitą bendradarbiavimo formą – 2016 m. sukurtus ir pagal programą „Erasmus+“ finansuojamus projektų aljansus – suinteresuotieji subjektai bendradarbiauja konkrečių sektorių partnerystėse, kad parengtų ir įgyvendintų strategijas, skirtas įgūdžių trūkumui šiuose sektoriuose šalinti. Jie kuria profesinius profilius, profesines programas ir kvalifikacijas, rengia ilgalaikį veiksmų planą ir skatina naudoti susijusias ES priemones. Pagal 2021–2027 m. programą „Erasmus+“ ši iniciatyva tęsiama pasitelkiant Inovacijų aljansus (2 dalis. Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansai).
2020 m. paskelbtu Įgūdžių paktu, kuris yra vienas iš pavyzdinių Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmų, remiamos viešosios ir privačiosios organizacijos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Įgūdžių sąjungos strategijoje Komisija paragino sustiprinti paktą, kad būtų sprendžiama iniciatyvų susiskaidymo problema ir gerinamos jų sąsajos, pavyzdžiui, ES įgūdžių akademijų, Europos pameistrystės aljansų, profesinės kompetencijos centrų ir Europos universitetų aljansų. Joje taip pat pakto nariai raginami bent padvigubinti savo įsipareigojimus iki 2030 m. pakelti 25 mln. darbuotojų kvalifikaciją. Pagal programą „Erasmus+“ finansuojami profesinės kompetencijos centrai suburia vietos partnerius, kad jie plėtotų įgūdžių ekosistemas, prisidėdami prie regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų.
Europos profesinio rengimo ir mokymo specialistų bendruomenės tikslas – stiprinti profesinio rengimo ir mokymo bendruomenę visoje ES, padedant specialistams, pavyzdžiui, bendrojo lavinimo ir profesijų mokytojams bei įmonių vidaus instruktoriams, gauti informacijos apie Europos lygmens politikos iniciatyvas ir bendradarbiauti tarpusavyje, daugiausia dėmesio skiriant mokymuisi internetu, žaliesiems įgūdžiams, socialinei įtraukčiai ir besimokančių asmenų judumui.
Europos įgūdžių metais (2023 m. gegužės mėn. – 2024 m. gegužės mėn.) buvo siekiama spręsti įgūdžių trūkumo problemą, skatinti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo mąstyseną ir padėti žmonėms įgyti kokybiškoms darbo vietoms tinkamų įgūdžių. Visoje Europoje įvyko daugiau kaip 2000 įgūdžių ugdymo renginių, kurie padėjo didinti informuotumą su įgūdžiais susijusiomis temomis.
D. ES agentūros
CEDEFOP yra viena iš daugiau kaip 30 ES decentralizuotų agentūrų. 1975 m. įsteigta ir nuo 1995 m. Graikijoje įsikūrusi organizacija remia profesinio rengimo ir mokymo, įgūdžių ir kvalifikacijų politikos skatinimą, plėtojimą ir įgyvendinimą ES. Ji gilina ir skleidžia žinias, teikia moksliniais tyrimais pagrįstus įrodymus ir teikia politikos formavimo paslaugas, taip pat sudaro palankesnes sąlygas ES ir nacionaliniams subjektams dalytis žiniomis. Ji parengė ES masto metodus, kaip suprasti ir numatyti ateitį, įgūdžių paklausą ir pasiūlą.
Kita decentralizuota ES agentūra, įsteigta 1994 m. Turine, padeda 29 šalims partnerėms (Pietryčių Europoje ir Turkijoje, Rytų Europoje, pietinėje ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Vidurinėje Azijoje) reformuoti ir tobulinti savo profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkos sistemas.
E. Finansavimas
ES remia profesinį rengimą ir mokymą daugiausia skirdama finansavimą iš „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 3.6.2 ir programos „Erasmus+“. Kelerius pirmuosius metus (iki 1970 m.) ESF+ lėšomis valstybėms narėms kompensuota 50 proc. sąnaudų, susijusių su profesiniu mokymu ir persikėlimo išmokomis, mokamomis ekonomikos restruktūrizavimo paveiktiems darbuotojams. Per šį laikotarpį parama buvo suteikta daugiau nei dviem milijonams žmonių. Nuo to laiko jo užduotys ir veiklos taisyklės buvo peržiūrėtos ir integruotos papildomos ES priemonės. Taip ESF+ tapo pagrindine ES priemone, kuria investuojama į žmones. Bendras ESF+ biudžetas dabartiniu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu yra beveik 99,3 mlrd. EUR. Konkretūs ESF+ tikslai yra šie:
Valstybės narės, kuriose yra didelė vidutinė nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo (15–29 m.) dalis, privalo išleisti 12,5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, jaunimo užimtumui, profesiniam rengimui ir mokymui, perėjimui iš mokyklos į darbo rinką, reintegracijai į švietimo ar mokymo sistemą ir antrai galimybei mokytis remti, visų pirma įgyvendinant programas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą.
2021–2027 m. programos „Erasmus+“ biudžetas yra 26,6 mlrd. EUR (palyginti su 14,7 mlrd. EUR ankstesniu laikotarpiu). Mokymosi visą gyvenimą priemonėmis remiamas žmonių švietimas, profesinis ir asmeninis tobulėjimas švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto srityse ir skatinamas judumas mokymosi tikslais. Dabartinėje programoje daugiausia dėmesio skiriama siekiui išplėsti jos pasiekiamumą asmenims su negalia, nepalankioje ekonominėje padėtyje esantiems ir (arba) mokymosi sunkumų turintiems asmenims, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Kasmet daugiau kaip 130 000 profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir pameistrių, taip pat 20 000 profesinio rengimo ir mokymo darbuotojų naudojasi „Erasmus+“ judumo galimybėmis. Pagal programą taip pat finansuojami profesinės kompetencijos centrai, inovacijų aljansai, bendradarbiavimo partnerystės, gebėjimų stiprinimo projektai su ES nepriklausančiomis šalimis ir į ateitį orientuoti profesinio mokymo srities projektai. 2024–2029 m. Komisijos politinėse gairėse Komisijos pirmininkė įsipareigojo stiprinti programą „Erasmus+“, be kita ko, profesinio mokymo srityje, ir didinti žmonių, gaunančių paramą pagal šią programos, skaičių.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas visada laikėsi nuomonės, kad reikia tobulinti profesinio rengimo ir mokymo sistemą bei įgūdžių ugdymą ir pritaikyti juos prie kintančios darbo rinkos. Savo 2020 m. rezoliucijoje dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo Parlamentas paragino modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo politiką, skirti daugiau išteklių profesinio rengimo ir mokymo programų skaitmeninimui ir užtikrinti, kad mokymasis darbo vietoje būtų vienas iš programos „Erasmus+“ prioritetų. Savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo jis priminė gyvybiškai svarbų profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo vaidmenį suteikiant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių taikant mokymosi visą gyvenimą požiūrį. Jis taip pat paragino Komisiją laikytis holistinio požiūrio į profesinį rengimą ir mokymą ir suaugusiųjų mokymąsi, kuris apimtų formalųjį, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą ir sudarytų sąlygas besimokantiesiems įgyti įvairių įgūdžių, kurie yra svarbūs skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Be to, jis paragino rasti tinkamus sprendimus ir tinkamą finansavimą siekiant veiksmingai įgyvendinti profesinį rengimą ir mokymą. Savo 2022 m. rezoliucijoje dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. Parlamentas palankiai įvertino Komisijos pasiūlymus sukurti europinį požiūrį į mikrokredencialus, individualias mokymosi paskyras ir mokymąsi siekiant aplinkos tvarumo.
2023 m. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento pasiūlymų iš dalies pakeisti Sutartis Parlamentas paragino ES parengti bendrus profesinio mokymo standartus, kad būtų padidintas darbuotojų judumas. Tais pačiais metais Parlamentas savo rezoliucijoje dėl profesinio mokymo skatinimo ir pritaikymo pabrėžė, kad reikia užtikrinti suaugusiųjų profesinį rengimą ir mokymą individualiu lygmeniu ir investuoti į infrastruktūrą, mokytojų rengimą ir tęstinio profesinio mokymo kokybės užtikrinimą. Jis taip pat paragino valstybes nares parengti mokymo programas, skirtas profesijoms, kurios turi prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Be to, jis pabrėžė, kad svarbu didinti paramą moterų dalyvavimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei profesinio rengimo ir mokymo srityje, ir pabrėžė svarbų socialinių partnerių vaidmenį profesinio rengimo ir mokymo srityje. Jis paragino Komisiją ir valstybes nares siekti didesnės nacionalinių profesinio rengimo ir mokymo sistemų konvergencijos ir nurodė, kad veiksmingoms profesinio rengimo ir mokymo sistemoms reikia parengti sistemingas strategijas ir pakankamai išteklių, suderintų su įgūdžių strategijomis. Jis taip pat pabrėžė profesinio rengimo ir mokymo svarbą asmenims su negalia ir mokymosi sunkumų turintiems asmenims. Jis pabrėžė, kad reikia suteikti profesinio rengimo ir mokymo galimybių visiems, visų pirma NEET jaunuoliams, mokyklos nebaigusiems asmenims, vyresnio amžiaus darbuotojams, žemo įgūdžių lygio suaugusiesiems ir darbo ieškantiems asmenims, taip pat atokiose ir kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims ir marginalizuotoms grupėms priklausantiems asmenims.
Savo 2024 m. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus+“ įgyvendinimo Parlamentas palankiai įvertino naujai įsteigtus profesinės kompetencijos centrus ir paragino šiuose centruose laikytis holistinio požiūrio švietimo srityje ir užtikrinti, kad jie taptų bendrų Europos profesinio rengimo ir mokymo kvalifikacijų, mokymo programų ir diplomų kūrimo varomąja jėga. Jis pasisakė už tai, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų pripažintas tokios pat vertės kaip ir akademinės studijos. Be to, jis atkreipė dėmesį į likusias sklandaus profesinio rengimo ir mokymo judumo kliūtis, pavyzdžiui, politiką, kuri yra susiskaidžiusi nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis paragino valstybes nares plėtoti programos „Erasmus+“ ir kitų finansavimo programų sinergiją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos judumui mokymosi tikslais. Jis taip pat pabrėžė, kad reikia paspartinti Europos švietimo erdvės, Skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir Europos įgūdžių darbotvarkės sinergiją, kartu formuojant skaitmeninio švietimo politiką.
2025 m. vasario mėn. Europos Parlamento nariai su Komisija ir Taryba aptarė, kaip pritaikyti profesinį rengimą ir mokymą prie kintančios darbo rinkos, o 2025 m. kovo mėn. jie pasikeitė nuomonėmis dėl Įgūdžių sąjungos iniciatyvos. Savo 2025 m. birželio mėn. rezoliucijoje dėl švarios pramonės kurso Parlamentas pabrėžė, kad perėjimo prie švarios pramonės sėkmė priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos, ir pritarė sparčiam profesinės kompetencijos centrų diegimui siekiant remti tikslinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą.
Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Transporto, užimtumo ir socialinių reikalų teminis skyrius. Daugiau informacijos pateikiama Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto interneto svetainėje.
AMELIE SOPHIE HOLST