Solidarumo fondas

Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES finansiškai remti valstybę narę, stojimo derybose dalyvaujančią šalį ar regioną įvykus didelei gaivalinei nelaimei.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio trečia pastraipa ir 212 straipsnio 2 dalis, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 661/2014 ir (ES) 2020/461, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002.

Tikslai

Europos Sąjungos solidarumo fondas yra pagrindinė ES priemonė, padedanti valstybėms narėms ir ES šalims kandidatėms bei narystės siekiančioms šalims atsigauti po didelių gaivalinių nelaimių ar ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų. Jis teikia finansinę paramą atstatymui po tokių įvykių kaip potvyniai, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, audros ar sausros. Nuo 2020 m. jis taip pat teikia paramą didelių sveikatos krizių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, atveju. Dėl klimato kaitos vis dažnėjant ir stiprėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, Fondo, kaip pagrindinės Europos solidarumo išraiškos, vaidmuo tampa vis svarbesnis, tačiau greitas reagavimas į krizes tebėra neatidėliotinos pagalbos rezervo užduotis.

Biudžetas

Solidarumo fondas įsteigtas 2002 m. kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, nuniokojusius Vidurio Europą tų metų vasarą. Nuo to laiko jis teikė paramą daugiau kaip 130 atvejų (gaivalinių nelaimių ir intervencijų reaguojant į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas atvejais). Iki šiol iš Solidarumo fondo paramą gavo 24 valstybės narės (ir Jungtinė Karalystė) ir keturios narystės siekiančios šalys (Albanija, Juodkalnija, Serbija ir Turkija), o iš viso išmokėta daugiau kaip 8,6 mlrd. EUR.

Nuo 2021 m. Solidarumo fondas ir neatidėliotinos pagalbos rezervas finansuojami kaip viena priemonė, kuri vadinama solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervu (SEAR). Didžiausias metinis SEAR biudžetas yra 1,2 mlrd. EUR (2018 m. kainomis).

2024 m. vasario mėn. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa buvo peržiūrėta siekiant skirti papildomą finansavimą naujiems ir atsirandantiems ES uždaviniams spręsti. Atliekant šią peržiūrą, didžiausias metinis SEAR biudžetas buvo padidintas 1,5 mlrd. EUR. Šiuo padidinimu siekiama sustiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

2024 m. gruodžio mėn. priimtas Reglamentas dėl skubios regioninės atsta­tymo para­mos (RESTORE). Pagal jį teikiama papildoma pagalba 2024 ir 2025 m. nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms, suteikiant joms galimybę perprogramuoti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšas. Reglamentas apima tokias priemones kaip „sugadintos infrastruktūros ir įrangos remontas, pagalba maistu, pagrindinė materialinė pagalba ir socialinė bei sveikatos priežiūros parama“. Bendri ištekliai, kuriuos galima panaudoti perprogramuojant lėšas pagal RESTORE, negali viršyti 10 proc. pradinio bendro nacionalinio asignavimo, skirto ERPF ir ESF+. Jis papildo iš Solidarumo fondo gaunamus išteklius.

Įgyvendinimas

Solidarumo fondo parama – tai dotacija, kuria fondas papildo valstybės paramos gavėjos viešąsias išlaidas ir kuri skirta svarbiausioms neatidėliotinoms ir padėties atkūrimo priemonėms finansuoti siekiant sumažinti žalą, kuri iš esmės yra nedraustina. Tinkamos finansuoti skubios priemonės yra šios:

• nedelsiant atstatoma energijos, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų išleidimo, telekomunikacijų, transporto, sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūra ir įrenginiai;
• suteikiamas laikinas būstas ir finansavimas gelbėjimo tarnyboms, kad būtų patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikiai;
• nedelsiant stiprinama kultūros paveldo vietovių prevencinė infrastruktūra ir apsauga;
• valomos nelaimės ištiktos vietos, be kita ko, gamtinės zonos;
• teikiama skubi pagalba, įskaitant medicininę, gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, ir gyventojų apsauga nuo rizikos nukentėti.

ES gali skirti finansinę pagalbą bet kuriai valstybei narei arba šaliai kandidatei, kuri jos prašo įvykus didelei gaivalinei nelaimei. Nukentėjusioji šalis turi pateikti paraišką per 12 savaičių nuo nelaimės. Tada Komisija įvertina paraišką ir pasiūlo finansinės pagalbos sumą.

Dotacijos skyrimo procedūra ir po to vykstanti biudžeto procedūra (Parlamento ir Tarybos patvirtinimas) gali trukti kelis mėnesius. Kai skiriami asignavimai, Komisija sudaro susitarimą su valstybe paramos gavėja ir skiria dotaciją.

2014 m. atlikus reformą numatyta galimybė valstybėms narėms prašyti išankstinių mokėjimų, dėl kurių skyrimo, jei yra pakankamai lėšų, sprendimą priima Komisija. Didžiausia išankstinių mokėjimų suma yra 25 proc. numatomos bendros finansinio įnašo iš Solidarumo fondo sumos ir gali būti ne didesnė kaip 100 mln. EUR.

Valstybė paramos gavėja yra atsakinga už dotacijos panaudojimą ir panaudojimo auditą. Neatidėliotinoms priemonėms gali būti skiriamas finansavimas atgaline data, kad būtų padengtos nuo pirmosios nelaimės dienos atliktų darbų sąnaudos.

Neįmanoma priemonių finansuoti du kartus, o valstybė paramos gavėja privalo užtikrinti, kad iš Solidarumo fondo padengtos sąnaudos nebūtų dengiamos panaudojant kitas ES finansines priemones (visų pirma priemones, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ar žuvininkystės politikai įgyvendinti).

Dotacija turi būti panaudojama per 18 mėnesių nuo skyrimo dienos. Valstybė paramos gavėja turi grąžinti nepanaudotą dotacijos dalį. Praėjus šešiems mėnesiams po šio 18 mėnesių laikotarpio pabaigos, ji Komisijai turi pateikti įgyvendinimo ataskaitą. Šiame dokumente išsamiai nurodomos išlaidos, kurios atitinka Solidarumo fondo paramos teikimo reikalavimus, taip pat visas kitas gautas finansavimas, įskaitant draudimo išmokas ir trečiųjų šalių išmokėtas kompensacijas. Jame taip pat turi būti nustatytos prevencinės priemonės, kurių imtasi arba siūloma imtis, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimą šiuo tikslu, patirtis, įgyta įvykus nelaimei ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkamų ES teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimo padėtis ir nurodyta visa kita svarbi informacija apie taikytas prevencijos ir rizikos mažinimo priemones.

Europos Parlamento vaidmuo

Savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, jo įgyvendinimo ir taikymo Parlamentas pabrėžė Solidarumo fondo, kaip pagrindinės priemonės, kurią taikydama ES gali reaguoti į dideles nelaimes, svarbą. Jis taip pat kritikavo, kad praeina nepagrįstai daug laiko, kol suteikiama parama nukentėjusiems regionams ar valstybėms narėms, ir paragino supaprastinti atitinkamas procedūras ir sudaryti išankstinio išmokėjimo galimybes, nes taip būtų mažiau vėluojama. Šie elementai buvo įtraukti į 2013 m. liepos mėn. pateiktą naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Į Komisijos pasiūlymą taip pat įtrauktos kitos Parlamento rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl to, kad reikia aiškiau ir tiksliau apibrėžti nelaimės sąvoką ir Fondo lėšų panaudojimo sritį.

Savo 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje „Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas“ Parlamentas pabrėžė „2014 m. atliktos peržiūros svarbą, kadangi ją atlikus pavyko įveikti blokavimą Taryboje ir galiausiai atsižvelgta į ne kartą Parlamento pareikštus raginimus gerinti reagavimą ir didinti pagalbos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai ir skaidriai reaguojama ir padedama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams“.

Savo 2021 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros Parlamentas, atsižvelgdamas į būsimą reformą, paragino Komisiją:

• tęsti darbą siekiant supaprastinti ir paspartinti prašymų teikimo procedūrą valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas spartesnis reagavimas į nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas;
• geriau atsižvelgti į regioninio masto nelaimes;
• įvertinti konkretų sausrų daromą poveikį ir į jį atsižvelgti būsimame reglamente;
• kuo daugiau dėmesio skirti regionams, kuriuose didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų rizika yra didžiausia, visų pirma atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams, didelio seisminio ar vulkaninio aktyvumo regionams ir regionams, kuriems ateityje gresia visuomenės sveikatos krizės;
• stiprinti ir supaprastinti Solidarumo fondo ir sanglaudos politikos fondų bei Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sinergiją (priemonė, kuria siekiama stiprinti valstybių narių ir 10 ES nepriklausančių šalių grupės bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas);
• nustatant projektų atitiktį reikalavimams labiau atsižvelgti į naujausius rizikos prevencijos principus ir į reglamentą įtraukti tobulinamojo atkūrimo koncepciją;
• įpareigoti paramą gaunančias šalis informuoti piliečius apie teikiamą ES finansinę paramą.

Parlamentas mano, kad ateityje gali prireikti iš naujo įvertinti Solidarumo fondo biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžetas būtų pakankamai didelis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.

2022 m. birželio 7 d. rezoliucijoje „ES salos ir sanglaudos politika: dabartinė padėtis ir ateities uždaviniai“ taip pat atkreipiamas dėmesys į poreikį reformuoti Solidarumo fondą. Parlamentas ragina geriau reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria ES salos, ir pabrėžia, kad reikia tobulinti Solidarumo fondą, kad jis būtų pritaikytas prie tokių grėsmių kaip gaivalinės nelaimės ar klimato kaitos poveikis.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.

 

Kelly Schwarz

10-2025