| Europa pirmauja pasaulyje kovoje su visuotiniu atšilimu. Nuo 2005 m. sausio men. ES tures pacia pažangiausia visuotinai taikoma pardavimo sistema, skirta duju, sukelianciu šiltnamio reiškini, emisiju normoms. Ši sistema bus labiau pažengusi už 2008 m. planuojama idiegti Kioto protokolo siuloma schema. Naujasis planas, kuri kuriant daug prisidejo Europos Parlamentas, turetu padeti ES ivykdyti bendrus Kioto protokolo isipareigojimus iki 2012 m. sumažinti šiltnamio reiškini sukelianciu duju išsiskyrima 8 proc., lyginant su 1990 m. lygiu.
Daugelis ES valstybiu nariu abejoja, ar pavyks ivykdyti Kioto protokolo reikalavimus. Naujoji visai ES skirta emisiju pardavimo sistema pades išspresti problema atpiginant emisiju mažinima. Be to, ji pades nukreipti Europos imones reikiama linkme dar iki 2008 m., kai bus pradeta igyvendinti visuotine Kioto schema.
Nuo 2005 m. sausio men. 1 d. daugiau nei 10 tukst. Europos imoniu gales parduoti ir pirkti leidimus išskirti anglies dvidegini. Nacionaliniai valdžios organai imonems nustatys emisiju normas, ir tos imones, kurios sugebes pasiekti mažesnius emisiju rodiklius, gales parduoti savo laisvas kvotas. Kitaip tariant, gamyklos, viršysiancios numatytas ribas, gales iš kitu Europos imoniu, kurios sugebejo sumažinti savo emisijas, nusipirkti „teršejo teises“.
ES, sukurdama mineta normu pirkimo-pardavimo rinka, tikisi paskatinti emisiju sumažinima. Pelnas, gaunamas iš emisiju normu pardavimo, gali paskatinti imones kurti ir naudoti ekologiškas technologijas. Visa ES apimanti schema (priešingai nei pavienes nacionalines sistemos) taip pat gali užkirsti kelia konkurencijos iškraipymams šioje pramoneje. Ši schema ES taip pat gali padeti sumažinti Kioto protokolo reikalavimu igyvendinimo sanaudas 1,3 milijono euru per metus iki 2010 m. arba tai sudarytu 35 proc. visu išlaidu.
Sistema isigalios dviem etapais: bandomasis etapas bus nuo 2005 m. iki 2007m., o antrasis - nuo 2008 m. iki 2012 m. ES valstybes nares turi sudaryti savo nacionalinius planus iki 2004 m. kovo men.
Privalomoji schema
Kai kuriu valstybiu vyriausybes norejo, kad ši sistema butu pasirenkama savo noru, taciau Europos Parlamentas pareme Komisijos nuomone, kad sistema butu privaloma visoje ES tiek aplinkosaugos sumetimais, tiek siekiant išvengti galimu netolygumu rinkoje.
Vyriausybes reikalavo išimciu, kad ištisos pramones šakos butu atleistos nuo sistemos taikymo. Taciau Parlamentas primygtinai pareikalavo ribotos išimciu sistemos, kuri butu taikoma tik pavieniams fabrikams ir gamykloms. Jis teige, kad tiek daug išimciu pakenktu paciai sistemai.
Iš pradžiu ši schema buvo skirta tik taršai anglies dioksidu ir tik energetikos, juoduju metalu, popieriaus bei rudos pramones šakoms, išskiriancioms maždaug 46 proc. visu anglies dioksido emisiju. Veliau Komisija, remdamasi pažangos ataskaita, turejo nuspresti, ar i schema itraukti ir kitas duju rušis bei pramones šakas. Taciau EP nariai pasistenge, kad valstybes nares galetu savanoriškai apsispresti, ar itraukti ir daugiau pramones šaku. Be to, Komisijos pažangos ataskaita akcentuos, ar reiketu itraukti ir cheminiu medžiagu, aliuminio bei transporto pramones. Galiausiai Parlamento deka kiekviena valstybe nare šiuo metu gali savarankiškai nuspresti, kokias šiltnamio reiškini sukeliancias dujas nuo itraukti i schema nuo 2008 m.
Teršejas moka
Taip pat buvo sudetinga nuspresti, kaip nacionaliniai valdžios organai turetu paskirstyti emisiju kvotas. Komisija pasiule, kad kvotos imonems butu nustatomos pagal ju daugiamecius emisiju rodiklius. Taciau EP nariai mane, kad tai gali sumenkinti „teršejas moka“ principa. Be to, tai galejo buti neobjektyvu nauju i rinka ateinanciu imoniu atžvilgiu ir savaime galejo sukelti rinkos netolygumus. Jie pasiule mišria sistema, kai dauguma leidimu išduodami nemokamai, bet dalis ju parduodama aukcionuose. Pavyko pasiekti kompromisa, kad vyriausybes nuo 2005 m. sausio 1d. aukcionuose gales parduoti 5 proc. trejus metus galiojanciu leidimu, o antrajame etape – 10 proc. tokiu leidimu. Po 2012 m. gali buti leista parduoti aukcionuose daugiau leidimu.
Parlamentas reikalavo, kad pavienes valstybes negaletu išduoti neribota kieki emisiju leidimu. Dabar kiekvienos ES valstybes nares reikalaujama mažinti paskirtas kvotas, o bendras ju skaicius turetu atitikti individualius Kioto protokolo isipareigojimus.
Kioto protokolas leidžia pramoninems valstybems naudoti „lankscius mechanizmus“, padedancius mažinti emisiju rodiklius. Pavyzdžiui, galima investuoti i šiltnamio reiškini sukelianciu duju mažinimo projektus arba besivystancioms valstybems perduoti ekologiškas technologijas. Taciau Parlamentui primygtinai pareikalavus direktyvoje aiškiai pabrežiama „vidaus“ priemoniu svarba.
Kioto protokolas
XX amžiuje vidutine temperatura Europoje pakilo maždaug vienu laipsniu ir ši tendencija žada išlikti, o galbut net ir pablogeti per artimiausius šimta metu. Žinoma, klimato pokyciai vyksta ir del naturaliu reiškiniu, tokiu kaip saules aktyvumo svyravimai. Taciau žmones yra iš dalies atsakingi už klimato pokycius, nes del ju veiklos atsirandanti tarša atmosferoje sulaiko šiluma, o tai sukuria šiltnamio reiškini. Didžiausias šio reiškinio kaltininkas yra anglies dvideginis (CO2), kuri pagamina pramone, transportas ir šildymo sistemos, bet aplinkai kenksmingos ir kitos duju rušys, tokios kaip metanas, azoto suboksidas ir anglies fluoridai.
Europos Sajungoje gyvena 5 proc. pasaulio gyventoju, taciau ji pagamina 15 proc. visu šiltnamio reiškini sukelianciu duju. ES, atsižvelgdama i šia situacija, atliko konstruktyvu vaidmeni derybose del Kioto protokolo. 1997 m. tarptautine bendrija sutare del šio protokolo, skirto stiprinti ir igyvendinti Jungtiniu Tautu pamatine konvencija del klimato pokyciu. Protokole numatyti privalomieji uždaviniai del šiltnamio reiškini sukelianciu duju emisijos mažinimo.
Aptartoji šiltnamio reiškini sukelianciu duju emisiju pardavimo sistema, veiksianti tarp valstybiu nariu, yra dalis platesnio veiksmu plano, siekiancio skatinti švaria ir atsinaujinancia energija bei ilgalaikeje perspektyvoje padeti ES infrastrukturai pasirengti klimato pokyciu padariniams.
|
