| Pradedami eiti pareigas, naujai išrinkti Europos Parlamento nariai tures prisijungti prie politines frakcijos, pasirinkti Parlamento komiteta, išrinkti frakcijos pirmininka, Parlamento pirmininka ir jo pavaduotojus, rasti savo vieta Strasbure ir Briuselyje, suprasti pavieniu Parlamento organu funkcijas ir imtis teises aktu leidybos darbo. Pateikiame trumpa šio naujo pasaulio aprašyma.
Šios kadencijos Europos Parlamenta sudaro 626 nariai, išrinkti per visuotinius rinkimus 5 metu kadencijai. Po ES pletros 2004–2009 metu kadencijos Parlamenta sudarys 732 nariu asambleja. Nicos sutartyje numatytas kiekvienos valstybes nares atstovu Parlamente skaicius (žr. prie rašto apie pletra pridedama lentele).
Politines frakcijos - Parlamento veiklos variklis
EP nariai posedžiauja pasiskirste ne pagal pilietybe, o pagal bendras politines pažiuras. Dauguma ju yra prisijunge prie kokios nors politines frakcijos. Narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Nuo 2004 m. liepos 1 d. politine frakcija sudarys ne mažiau kaip penktadalyje valstybiu nariu išrinkti deputatai, o jai suformuoti reikes ne mažiau kaip 19 nariu. Šios besibaigiancios kadencijos metu suformuoti frakcijai reikia mažiausiai 14 nariu, su salyga, kad jie atstovauja ne mažiau kaip 4 valstybems narems.
Dabar Parlamente yra septynios frakcijos, kuriu ištakos yra maždaug šimte nacionaliniu arba regioniniu partiju. Dvi svarbiausios frakcijos yra Europos liaudies partijos (krikšcioniu demokratu) ir Europos demokratu (EPP-ED) frakcija, kuriai priklauso 232 nariai ir Socialistu frakcija Europos Parlamente (PES), kuriai priklauso 175 nariai (pagal 2003 m. spalio men. duomenis). Kitos frakcijos: Europos liberalu, demokratu ir reformu partijos (ELDR) frakcija, Žaliuju frakcija/Europos laisvasis aljansas (Greens/EFA), Europos vieninguju kairiuju jungtine frakcija/Šiaures šaliu žalieji kairieji (GUE/NGL), Sajungos už tautu Europa frakcija (UEN) ir Europos demokratiniu valstybiu ir ivairoves frakcija (EDD).
Kiekvienai politinei frakcijai vadovauja pirmininkas ir valdyba, partija turi sekretoriata. „Neprisijunge“ nariai yra jokiai politinei frakcijai nepriklausantys deputatai, taciau jie taip pat turi sekretoriata.
Vienas pirmininkas, keturiolika pavaduotoju
Per steigiamaji posedi, kuris vyksta po rinkimu i Europos Parlamenta, nariai išrenka Pirmininka, keturiolika jo pavaduotoju ir penkis kvestorius. Kadangi jie renkami dvejiems su puse metu, praejus pusei EP kadencijos, vel vyksta rinkimai.
Pirmininkas vadovauja visai Parlamento veiklai. Jis pirmininkauja plenarinems sesijoms, Valdybos ir Pirmininku sueigos susirinkimams bei atstovauja Parlamentui visose jo išorines veiklos, ypac tarptautiniu ryšiu, srityse. Pirmininkas gali tam tikras funkcijas pavesti pavaduotojams.
Valdyba yra atsakinga už Parlamento biudžeta ir administracinius, personalo ir organizacinius reikalus. Valdyba sudaro Pirmininkas, keturiolika jo pavaduotoju ir penki kvestoriai, kurie turi patariamaji balsa. Administracinius ir finansinius klausimus, tiesiogiai susijusius su nariais, sprendžia kvestoriai.
Pirmininku sueiga sudaro Parlamento Pirmininkas ir politiniu frakciju pirmininkai. Jos kompetencija plati - nuo Parlamento darbo organizavimo iki ryšiu su kitomis Europos institucijomis ir nacionaliniais parlamentais. Pirmininku sueiga nustato komitetu ir Parlamento delegaciju nariu skaiciu ir kompetencija, rengia plenariniu sesiju grafika bei darbotvarke.
Generalinis sekretorius atsakingas už Parlamento administracinius reikalus. Ji skiria Valdyba. 2003 m. EP administracija sudare 4191 tarnautojai, iš kuriu 511 priklauso politiniu frakciju administracijai.
Parlamento komitetai
Pagrindine Parlamento užduotis yra teises aktu leidyba, t. y. Parlamentas pateikia savo nuomone del Europos Komisijos teises aktu pasiulymu ir dažnai dalyvauja bendro su Taryba sprendimo proceduroje (žr. musu rašta apie bendro sprendimo procedura). Plenarinio posedžio metu Parlamentas priima pozicija, taciau visa darba parengia Parlamento komitetai. Dabartines kadencijos Parlamente yra 17 pasiskirsciusiu pagal sritis komitetu - biudžeto, žemes ukio, aplinkos ir t. t. Jie rengia ir priima pranešimu projektus del teises aktu pasiulymu, bet taip pat gali savo iniciatyva siulyti pranešimus, nesusijusius su teises aktu leidybos sritimis, tokiomis kaip užsienio reikalai. Visi komitetai dvejiems su puse metu išrenka valdyba, kuria sudaro pirmininkas ir du arba trys pavaduotojai, komitetai turi sekretoriata.
Be nuolatiniu komitetu, Parlamentas gali sudaryti laikinuosius komitetus ir tyrimo komitetus aktualiems klausimams spresti (žr. musu rašta šiuo klausimu).
Be to, yra jungtiniai parlamentiniai komitetai, kurie palaiko ryšius su pasirašiusiu Asociacijos sutarti valstybiu parlamentais bei tarpparlamentines delegacijos, palaikancios ryšius su treciuju valstybiu parlamentais.
Viena bustine ir trys darbo vietos
Prie 1997 m. Amsterdamo sutarties pridedamame protokole numatyta, kad Parlamento bustine yra Strasbure, kur vyksta dvylika menesiniu plenariniu sesiju, iskaitant biudžeto sesija. Papildomos plenarines sesijos vyksta Briuselyje. Parlamento komitetu posedžiai taip pat vyksta Briuselyje. Parlamento Generalinis sekretoriatas ir kitos tarnybos isikure Liuksemburge. Taciau praktiniais sumetimais dalis tarnautoju ir politiniu frakciju darbuotoju dirba Briuselyje. Verteju raštu ir verteju žodžiu deka Parlamentas dirba vienuolika oficialiuju Europos Sajungos kalbu, po pletros ju bus dvidešimt.
|
