|
Užkirsti kelią priekabiavimui ir diskriminacijai, apsaugoti aukas, apginti iš motinystės ar tėvystės atostogų grįžtančių moterų ir vyrų teises - tai tik keletas iš naujos direktyvos dėl vienodų sąlygų taikymo vyrams ir moterims tikslų. Nors naujas vyro ir moters vaidmuo šeimoje bei visuomenėje paskatino Sąjungą kovoti su kai kuriomis diskriminacijos formomis, dar daug reikia nuveikti siekiant darbo užmokesčio lygybės.
Kai 2000 m. liepą Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti 25 metų senumo direktyvą, Europos Parlamento nariai pareiškė, kad naujai pasiūlyta versija nevisiškai atitinka realią moterų situaciją profesinėje srityje. Kadangi naujoji direktyva buvo priimama bendro sprendimo procedūra, Parlamentas galėjo daryti įtaką jos turiniui. Nuo pat pirmojo svarstymo Europos Parlamentas kovojo už „pozityvią diskriminaciją”, kurios tikslas būtų paskatinti mažiau atstovaujamos lyties atstovų, dažniausiai - moterų, profesinę veiklą. EP narių siūlymu naujoji direktyva numato tarnybų, kurių tikslas būtų skatinti vienodų sąlygų taikymą bei seksualinės diskriminacijos aukų teisinę apsaugą, įsteigimą valstybėse narėse.
Užkirsti kelią priekabiavimui
Intensyvios Europos Parlamento ir Tarybos derybos dėl šios direktyvos baigėsi taikinimo procedūra. 2002 m. balandį šios dvi teisės aktų leidybos galią turinčios institucijos susitarė dėl teksto, kuris geriau atspindi darbo sąlygas ir įsipareigojimus šeimai. 2005 m. ši direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę ir taps svarbiu socialiniu - politiniu įrankiu išsiplėtusioje Sąjungoje.
Pirmą kartą „seksualinis priekabiavimas” yra apibrėžtas Bendrijos mastu: „kai bet kokios formos nepageidaujamą žodinį, nežodinį ar fizinį seksualinio pobūdžio elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti žmogaus orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką”. Direktyva taip pat nustatė bendrus „tiesioginės diskriminacijos”, „netiesioginės diskriminacijos„ ir „priekabiavimo” apibrėžimus.
Dabar moterys gali pasinaudoti pagalba seksualinio priekabiavimo darbo vietoje atveju. Be to, visi asmenys, remiantys seksualinės diskriminacijos ar priekabiavimo aukas, gali pasinaudoti tokia pačia apsauga nuo nepalankių sąlygų taikymo. Darbdaviai ir už profesinį mokymą atsakingi asmenys privalo imtis prevencijos priemonių.
Teisė į motinystę ir tėvystę
Naujoji direktyva draudžia diskriminuoti moteris dėl nėštumo ar dėl motinystės atostogų. Parlamentas galiausiai pasiekė, kad moterys ir vyrai turėtų teisę grįžti į tą patį darbą ar lygiavertę darbo vietą pasibaigus motinystės, tėvystės ar įvaikinimo atostogoms, jei tokių atostogų leidžia valstybės narės.
Direktyva taip pat numato vienodų sąlygų taikymą ieškant darbo, siekiant profesinio mokymo ar paaukštinimo. Yra numatyta „pozityvi diskriminacija”, t. y. palankesnių sąlygų sudarymas profesinėje veikloje mažiau atstovaujamos lyties atstovams. Valstybės narės turi užtikrinti už lygių teisių principo įgyvendinimą atsakingų tarnybų įsteigimą. Turi būti sukurtos teisinių ar administracinių nuobaudų už direktyvos pažeidimą taikymo procedūros.
Už vienodą darbą - nevienodas darbo užmokestis
Praeito šimtmečio šeštojo dešimtmečio šūkis „už vienodą darbą - vienodas atlygis”, deja, lieka aktualus. Nors 1975 m. buvo priimta Europos direktyva dėl vienodo darbo užmokesčio vyriškos ir moteriškos lyties asmenims, už tą patį darbą moterys šiandien gauna mažesnį užmokestį nei vyrai. Europos Parlamentas daug kartų kritikavo valstybių narių nenorą taikyti 1975 m. direktyvą ir ragino Komisiją imtis ryžtingesnių priemonių.
Europos Parlamento iniciatyva pateiktame ir 2001 m. rugsėjį priimtame pranešime yra teigiama, kad Europos Sąjungoje darbo užmokesčio skirtumas tarp lyčių yra lygus vidutiniškai 28 proc. už lygiavertį darbą ir 15 proc. (abiem atvejais - vyrų naudai), lyginant struktūrinius skirtumus tarp vyrų ir moterų darbo rinkoje, t. y. amžių, profesinį mokymą, profesiją ir karjeros struktūrą. Europos Parlamento nuomone, „šį 15 proc. skirtumą lemia nepakankamas moterų įvertinimas ir tai yra nepriimtina”. Todėl Europos Parlamento nariai ragino Europos Komisiją peržiūrėti 1975 m. direktyvą.
Vėliau, 2002 m. liepą priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamento nariai reikalavo, kad Komisija peržiūrėtų visas direktyvas dėl lyčių lygybės atkreipdama dėmesį ne tik į darbo užmokestį, bet ir į socialinę apsaugą, įdarbinimą, darbo sąlygas, profesinių ir šeimyninių įsipareigojimų suderinimą. Moterys ne tik gauna nevienodą atlyginimą kaip vyrai, bet ir kiti struktūriniai rodikliai yra jų nenaudai. Pavyzdžiui, dirbančių moterų (54 proc.) vis dar yra mažiau nei vyrų. Be to, iš dešimties ne visą darbo dieną dirbančių asmenų aštuonios yra moterys.
Galiausiai, Konvento dėl Europos ateities metu Europos Parlamento nariams pavyko pasiekti, kad lyčių lygybės principas, kaip viena iš Sąjungos vertybių, būtų įtrauktas į Konstitucijos projektą. Tai sustiprintų naujų Europos iniciatyvų, kuriomis siekiama perkelti šį principą į Europos socialinę-ekonominę realybę, juridinį pagrindą.
|
