Audito Rūmai
Europos Audito Rūmai yra atsakingi už ES finansų auditą. Kaip ES išorės auditorius jie padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas Sąjungos piliečių finansinių interesų sergėtojas.
Teisinis pagrindas
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 285–287 straipsniai.
- 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (visų pirma, žr. XIV antraštinę dalį „Išorės auditas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas“).
- savo šalyse priklausyti (dabar arba anksčiau) išorės audito įstaigoms arba būti ypač kompetentingi šioje srityje;
- įrodyti, kad jų nepriklausomumas nekelia abejonių.
- Kiekviena ES valstybė narė rekomenduoja kandidatą jai paskirtai vietai užimti. Tuomet ES Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kandidatus oficialiai paskiria Audito Rūmų nariais.
- jie nesiekia gauti ir nepriima jokių nurodymų iš išorės;
- jie privalo susilaikyti nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos;
- negali imtis jokios kitos mokamos ar nemokamos profesinės veiklos;
- jei jie nesilaiko šių sąlygų, ES Teisingumo Teismas gali atleisti juos iš pareigų.
- I kolegija. Tvarus gamtos išteklių naudojimas;
- II kolegija. Investicijos, siekiant sanglaudos, augimo ir įtraukties;
- III kolegija. Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas;
- IV kolegija. Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika;
- V kolegija. Sąjungos finansavimas ir administravimas.
- tvirtinti specialiąsias ataskaitas, specialiąsias metines ataskaitas ir nuomones;
- rengti pastabų dėl ES bendrojo biudžeto ir Europos plėtros fondo metinių ataskaitų projektus ir nuomonių projektus ir teikti juos tvirtinti Audito Rūmams.
- Europos Sąjungos metinių ataskaitų patikimumo (finansinis auditas);
- jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (atitikties auditas) ir
- finansų valdymo patikimumo (veiklos auditas).
- ES institucijose ir agentūrose;
- bet kurioje pajamas ar išlaidas ES vardu tvarkančioje įstaigoje;
- bet kurio iš ES biudžeto išmokas gavusio fizinio ar juridinio asmens patalpose.
- metines ES biudžeto vykdymo ir Europos plėtros fondo naudojimo ataskaitas, įskaitant patikinimo pareiškimą, kuriame dėmesys, visų pirma, skiriamas atitikčiai ir tvarkingumui (iki lapkričio 15 d. arba anksčiau); nuo 2022 m. veiksmingumo aspektai vėl nagrinėjami metinėse ataskaitose ir specialiosiose ataskaitose (tuo tarpu 2019–2021 m. buvo rengiama metinė ES biudžeto veiksmingumo ataskaita);
- specialiąsias ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų ir bendrųjų įmonių metines ataskaitas;
- specialiąsias ataskaitas aktualiomis temomis, visų pirma, patikimo finansų valdymo ir konkrečių sričių išlaidų ar politikos klausimais;
- apžvalgas bendromis politikos ir valdymo temomis, jose analizuojami dar neaudituoti aspektai ar sritys arba nustatomas faktinis pagrindas, susijęs su tam tikromis temomis.
- tvirtina finansinius reglamentus, kuriais nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra bei sąskaitų pateikimo ir audito procedūra;
- nustato metodus ir procedūrą, pagal kuriuos Komisijai suteikiama galimybė naudotis ES nuosavais ištekliais;
- nustato taisykles, susijusias su finansų kontrolierių, leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų atsakomybe, arba
- tvirtina kovos su sukčiavimu priemones.
- 12 iš 395 tarpinių ir siektinų reikšmių buvo paveiktos finansinį poveikį turinčių nustatytų faktų, kurių finansinis poveikis viršijo reikšmingumo ribą;
- šešios su penkiais mokėjimais susijusios tarpinės reikšmės nebuvo patenkinamai pasiektos;
- tarpinės reikšmės arba siektinos reikšmės buvo neaiškiai apibrėžtos keturiais atvejais;
- buvo vienas dvigubo finansavimo EGADP ir kitų ES fondų lėšomis atvejis ir viena siektina reikšmė buvo atšaukta;
- kai kurie projektai buvo pradėti neprasidėjus tinkamumo finansuoti laikotarpiui 2020 m. vasario mėn.;
- kai kurios valstybės narės greitai neįgyvendino daugumos Komisijos audito rekomendacijų, susijusių su kritiniais ir labai svarbiais nustatytais faktais;
- EGADP lėšos nėra sistemingai atsekamos visose valstybėse narėse.
- išplėsti preliminariųjų vertinimų metu atliekamų patikrų aprėptį;
- reaguoti į valstybių narių vėlavimą įgyvendinti Komisijos audito rekomendacijas.
-
1 dalyje apžvelgiami 2024 m. 28 Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų rezultatai penkiose strateginėse srityse, t. y.
- ES atsako į atsigavimą po krizės;
- ES ekonominio konkurencingumo;
- atsparumo ES saugumui kylančioms grėsmėms;
- klimato kaitos, aplinkos ir gamtos išteklių ir
- fiskalinės politikos ir viešųjų finansų.
- 2 dalyje pateikiama daugiau informacijos apie programų pagal daugiametę finansinę programą veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant 1 išlaidų kategorijai „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ ir šioms į imtį įtrauktoms programoms: programai „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), ES kosmoso programai ir programai „InvestEU“.
Struktūra
A. Nariai
1. Skaičius
Audito Rūmus sudaro po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės narės (ši tvarka, anksčiau buvusi tik įprasta praktika, Nicos sutartimi įtvirtinta oficialiai), taigi iš esmės 27 nariai.
2. Reikalavimai
Audito Rūmų nariai privalo:
3. Skyrimo procedūra
4. Kadencija
Audito Rūmų nariai eina pareigas penkerių metų kadenciją, kuri gali būti pratęsta.
5. Statusas
Audito Rūmų nariams taikomos tos pačios privilegijos ir imunitetai kaip ir ES Teisingumo Teismo teisėjams.
6. Pareigos
Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti visiškai nepriklausomi. Tai reiškia, kad:
B. Organizacija
Audito Rūmų nariai iš savo gretų trejų metų kadencijai išsirenka pirmininką. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai.
Audito Rūmus sudaro penkios kolegijos, kiekviena jų yra atsakinga už konkrečias išlaidų ir pajamų sritis:
Kiekviena kolegija turi dvi pagrindines užduotis:
Audito Rūmų būstinė yra Liuksemburge, juose dirba apie 900 darbuotojų.
Įgaliojimai
A. Audito Rūmų auditai
1. Atsakomybės sritis
Audito Rūmų kompetencija – tikrinti Europos Sąjungos arba bet kurios ES įstaigos pajamų ar išlaidų ataskaitas. Atlikdami auditą jie siekia, kad būtų gautas pagrįstas patikinimas dėl:
2. Audito metodai
Audito Rūmų auditas atliekamas nuolat; jis gali būti atliekamas prieš uždarant atitinkamų finansinių metų sąskaitas. Vykdant auditą remiamasi apskaitos dokumentais, jis taip pat gali būti atliekamas vietoje, t. y.
Valstybėse narėse auditas atliekamas bendradarbiaujant su aukščiausiomis nacionalinėmis audito institucijomis. Audituojami subjektai privalo Audito Rūmams pateikti visus dokumentus arba informaciją, kurie, jų nuomone, būtini atliekant auditą.
Audito Rūmai neturi tyrimo įgaliojimų. Todėl jie praneša apie galimo sukčiavimo ir korupcijos atvejus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir (arba) Europos prokuratūrai, kurios juos nagrinėja pagal savo atitinkamą kompetenciją.
3. Audito ataskaitos
Atlikę auditą, Audito Rūmai paskelbia:
B. Patariamieji įgaliojimai
Pagal SESV 287 straipsnio 4 dalį prireikus kitos institucijos gali prašyti Audito Rūmų pareikšti nuomonę. Audito Rūmų nuomonė privaloma, kai Taryba:
Audito Rūmų nuomonės yra patariamojo pobūdžio ir nėra teisiškai privalomos.
<a href="https://www.eca.europa.eu/lt/publications?ref=AR-2024">2024 m. Audito Rūmų metinė ataskaita</a>
A. Įprasto ES biudžeto vykdymas
Bendras klaidų lygis išlaidų atveju padidėjo: nuo 3,0 proc. 2021 m. iki 4,2 proc. 2022 m. ir 2023 m. iki 5,6 proc., tada nukrito iki 3,6 proc. 2024 m. 68,9 proc. audituotų išlaidų sudarė didelės rizikos išlaidos, t. y. daugiausia kompensavimu pagrįstos išlaidos, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės ir tinkamumo kriterijai. Šio tipo mokėjimai dažnai atliekami pagal sanglaudos politiką ir kaimo plėtros programas, kurios administruojamos Komisijai ir valstybėms narėms vykdant pasidalijamąjį valdymą.
Tikėtinas šio tipo mokėjimų klaidų lygis siekė 5,2 proc. (7,9 proc. 2023 m., 6 proc. 2022 m, 4,7 proc. 2021 m.), taigi viršijo reikšmingumo ribą ir buvo įvardytas kaip linkęs plisti. Todėl Audito Rūmai šešerius metus iš eilės pateikė neigiamą (o ne sąlyginę, kaip 2016–2018 m.) nuomonę dėl biudžeto išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo ir joje nurodė, kad labiausiai prie įvertinto klaidų lygio prisidėjo klaidos tinkamumo finansuoti ir viešųjų pirkimų srityse.
B. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas
Be įprasto ES biudžeto išlaidų audito, Audito Rūmai stebi, kaip įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), ir vertina, ar mokėjimai yra susieti su sutartų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu. Audito Rūmų vaidmuo – užtikrinti, kad įgyvendinant EGADP taikomas veiklos rezultatais grindžiamas požiūris duotų veiksmingų rezultatų ir kad ES lėšos būtų naudojamos tinkamai ir skaidriai. Šiuo tikslu Audito Rūmai rengia keletą ataskaitų EGADP įgyvendinimo tema.
Audito Rūmai auditavo 222 tarpines reikšmes ir 173 siektinas reikšmes, susijusias su 2024 m. atliktais 28 dotacijų mokėjimais, kurie siekė 59,9 mlrd. EUR, kad galėtų įvertinti, ar jie atitinka mokėjimo ir tinkamumo finansuoti sąlygas. Taip pat Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę dėl EGADP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Buvo paminėti šie kokybiniai ir kiekybiniai elementai:
Audito Rūmai pateikė Komisijai dvi rekomendacijas:
C. ES biudžeto veiksmingumas
2022 m. Audito Rūmai metinės veiksmingumo ataskaitos daugiau nerengė ir biudžeto veiksmingumo aspektus integravo į savo metinės ataskaitos 3 skyrių. Šį skyrių sudaro dvi pagrindinės dalys.
Po kiekvienos srities pagrindinės informacijos santraukos metinėje ataskaitoje pateikiami Komisijos veiksmų, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į specialiąsias ataskaitas, pavyzdžiai ir apibendrinamos Europos Parlamento ir Tarybos nuomonės.
Europos Parlamento vaidmuo
Audito Rūmai buvo įsteigti 1977 m. Parlamento iniciatyva. 1993 m. Audito Rūmai tapo ES institucija. Nuo to laiko jie padeda Parlamentui ir Tarybai atlikti biudžeto vykdymo tikrinimo funkciją. Parlamentas priimdamas sprendimą per kasmetinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą visų pirma remiasi Audito Rūmų metinėmis ataskaitomis ir specialiosiomis ataskaitomis.
Audito Rūmų nariai kviečiami pristatyti savo ataskaitas komitetų posėdžiuose ir atsakyti į Europos Parlamento narių iškeltus klausimus, visų pirma Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komitete, taip pat jungtiniuose CONT komiteto posėdžiuose, kuriuose kartu dalyvauja vieno ar kelių specialių komitetų atstovai, arba kartais tik specialiame komitete, kai temos aktualumas CONT komitetui yra ribotas. Kiekvienais metais Audito Rūmai ir CONT komitetas rengia posėdžius, per kuriuos aptariami prioritetai, Audito Rūmų metinė darbo programa, išsami bendradarbiavimo tvarka ir kiti klausimai. Kartą per metus Audito Rūmų pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento Komitetų pirmininkų sueigos posėdyje, kuriame pristato Audito Rūmų metinę darbo programą ir pakviečia visus komitetus pateikti savo pasiūlymus dėl kitos programos. Parlamentas savo metinėse rezoliucijose dėl Audito Rūmų biudžeto įvykdymo patvirtinimo taip pat teikia pasiūlymų šiais klausimais.
Parlamentas dalyvauja ir skiriant Audito Rūmų narius. CONT komitetas rengia paskirtųjų Audito Rūmų narių klausymus, balsuoja dėl jų kandidatūrų ir teikia rekomendaciją plenariniam posėdžiui. Tuomet plenariniame posėdyje per du (praktiškai, kartais tris) mėnesius nuo kandidatūros gavimo balsuojama dėl kandidatų paskyrimo.
Be to, rengdami teisės aktus finansiniais klausimais Parlamento nariai naudojasi Audito Rūmų ekspertinėmis žiniomis.
Daugiau informacijos šia tema rasite apsilankę Biudžeto kontrolės komiteto interneto svetainėje.
Vera Milicevic