Jaunimas
Šioje faktų suvestinėje paaiškinamas ES pagalbinis vaidmuo jaunimo politikos srityje. Faktų suvestinėje pristatoma 2019–2027 m. ES jaunimo strategija ir trys jos ramsčiai (įtraukti, susieti ir suteikti galių), įgyvendinami pagal pavyzdines programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą. Joje taip pat apibrėžiamas Europos Parlamento vaidmuo nustatant vaikų apsaugos priemones, nepilnamečių saugumą internete ir mechanizmus, kuriais jaunimui suteikiama galimybė tiesiogiai reikšti savo nuomonę formuojant ES politiką.
Teisinis pagrindas
ES veiklos jaunimo srityje teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6, 165 ir 166 straipsniai.
- SESV 6 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima: <…> švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą“.
- SESV 165 straipsnyje nustatyta, kad ES veiksmais turi būti skatinama plėtoti jaunimo ir jaunimo srities darbuotojų mainus ir jaunimas turi būti raginamas dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime.
- Remdamasi SESV 166 straipsniu, ES gali įgyvendinti profesinio mokymo politiką, kuria būtų remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai.
- Chartijos 24 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės, įskaitant teisę į apsaugą ir globą, taip pat teisė laisvai reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais.
- 32 straipsnyje įtvirtintas vaikų darbo uždraudimas ir dirbančio jaunimo apsauga.
- Sudaryti sąlygas jauniems žmonėms būti savo gyvenimo kūrėjais, remti jų asmeninį tobulėjimą ir didinti jų atsparumą. ES padeda siekti šio tikslo įgyvendindama pavyzdines programas, kuriomis siekiama suteikti jaunimui judumo galimybių savanoriškai veiklai vykdyti ir mokymosi galimybių, kuriomis skatinamas savarankiškumas ir padedamas pagrindas mokymuisi visą gyvenimą.
- Skatinti jaunuolius tapti aktyviais piliečiais ir suteikti jiems tam reikalingų išteklių. ES skatina jaunuolių pilietinį aktyvumą ir demokratinį dalyvavimą, visų pirma pasitelkdama mechanizmus, kuriais skatinamas dialogas, neformalusis mokymasis ir jaunimo vadovaujamos iniciatyvos vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. ES ėmėsi veiksmų šiam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, remdama 11 Europos jaunimo tikslų rengimą per ES jaunimo dialogą.
- Tobulinti politikos sritis, kurios daro poveikį jaunimui, visų pirma atsižvelgiant į užimtumą, švietimą, sveikatą ir socialinę įtrauktį. ES tai daro skatindama tarpsektorinį požiūrį ir įtraukdama jaunimo klausimus į visas atitinkamas politikos sritis.
- Padėti panaikinti jaunimo skurdą ir visų formų diskriminaciją bei skatinti socialinę įtrauktį. Savo finansavimo programomis ES padeda valstybėms narėms laikytis visapusiško požiūrio, kuris turėtų apimti, pavyzdžiui, paramą užimtumui, įtraukų švietimą ir tikslinius veiksmus mažiau galimybių turinčiam jaunimui, kad būtų sumažinta nelygybė ir užtikrintas vienodas dalyvavimas visuomenės gyvenime.
- įtraukti: skatinant aktyvų jaunimo dalyvavimą pilietiniame ir demokratiniame gyvenime, visų pirma pasitelkiant ES jaunimo dialogą, kuriuo sudaromos sąlygos struktūriniams jaunimo, jaunimo organizacijų ir politikos formuotojų mainams visais lygmenimis;
- susieti: suburiant jaunimą visoje ES ir už jos ribų pasitelkiant savanorišką veiklą, judumą mokymosi tikslais, taip pat patirtį, skatinančią solidarumą ir kultūrų tarpusavio supratimą, visų pirma dalyvaujant pavyzdinėse „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programose;
- suteikti galių: remiant jaunimo įgalėjimą užtikrinant kokybę, inovacijas ir pripažinimą jaunimo darbo srityje, kaip nustatyta Europos darbo su jaunimu darbotvarkėje.
- žaislų sauga;
- vaizdo žaidimų saugumo didinimas;
- saugesnis internetas vaikams ir seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija;
- sveikos mitybos įpročiai mokykloje;
- Europos vaiko garantijų sistema, kuria siekiama užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis;
- vaikų darbo panaikinimas;
- kova su prekyba žmonėmis;
- vaikų psichikos ir emocinė sveikata.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatyta jaunimo apsauga.
Tikslai
Jaunimo politika – nacionalinės politikos sritis. Todėl ES veiksmais siekiama remti ir papildyti valstybių narių veiksmus. Dabartinėje ES jaunimo strategijoje nustatytas tikslų, kurie turi būti pasiekti 2019–2027 m. laikotarpiu, sąrašas:
Laimėjimai
A. Strateginė sistema
2019–2027 m. ES jaunimo strategija grindžiama 2018 m. Tarybos rezoliucija tokiu pačiu pavadinimu. Strategijoje išskiriamos trys pagrindinės sritys, kuriomis siekiama:
2021 m. birželio mėn. Komisija, įgyvendindama šią strategiją, paskyrė pirmąjį ES jaunimo koordinatorių, kurio vaidmuo – stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą Komisijoje. Be to, Pirmininko jaunimo reikalų patariamoji taryba, kurią Komisija įsteigė 2025 m. liepos mėn., suteikia jaunimui tiesioginį vaidmenį konsultuojant dėl pagrindinių ES iniciatyvų, įskaitant klimato politikos veiksmus, skaitmeninę transformaciją ir socialinę įtrauktį.
B. ES finansavimas jaunimo programoms
1. „Erasmus+“
Programa „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES finansavimo programa, pagal kurią remiamas švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas ir jaunimui suteikiama galimybė studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje. 2021–2027 m. laikotarpiu 10,3 proc. programos „Erasmus+“ biudžeto, t. y. daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR, skiriama su jaunimu susijusiems veiksmams.
2021 m. neatsiejama programos „Erasmus+“ jaunimo paprogramės dalimi tapo „DiscoverEU“. Šia iniciatyva aštuoniolikmečiams siūloma galimybė iki vieno mėnesio patyrinėti Europą ir skatinamas mokymasis per keliones bei tarpkultūrinius mainus. 2021–2027 m. šiai iniciatyvai numatytas specialus 700 mln. EUR biudžetas.
2. Europos solidarumo korpusas
Europos solidarumo korpusas, kurio veikla prasidėjo 2018 m. spalio mėn., yra iniciatyva, skirta jaunimo solidarumui, savanoriškai veiklai ir pilietiniam aktyvumui skatinti. Jis suteikia jaunimui galimybę dalyvauti bendruomeniniuose projektuose visoje Europoje, kuriais sprendžiamos socialinės problemos, pavyzdžiui, įtraukties, klimato politikos veiksmų ir humanitarinės pagalbos srityse. 2021–2027 m. laikotarpiu jai skirtas 1 mlrd. EUR biudžetas, kuriuo remiama tiek individuali savanoriška veikla, tiek jaunimo organizacijų ar neformalių grupių inicijuoti solidarumo projektai.
C. Kitos ES iniciatyvos
1. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva
2013 m. sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva – tai programa, pagal kurią užtikrinama, kad jaunuoliai per keturis mėnesius nuo tada, kai tampa bedarbiais ar baigia formaliojo švietimo įstaigą, gautų kokybišką darbo, studijų tęsimo, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą. Kadangi programa buvo sėkminga, 2020 m. ji buvo sustiprinta remiantis Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“.
2. Jaunimas ir žiniasklaida
Internetinės technologijos gali būti puikus būdas vaikams ir jaunimui naudotis skaitmeniniais mokymosi ištekliais bei dalyvauti viešose diskusijose. Tačiau dėl galimos šiuolaikinių technologijų žalos vaikai yra ypač pažeidžiami. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva užtikrinama nepilnamečių apsauga nuo turinio, kuris galėtų pakenkti jų vystymuisi, nesvarbu, ar jis būtų siūlomas tradicinių transliuotojų, ar naudojantis užsakomosiomis paslaugomis (žr. faktų suvestinę 4.3.2 „Audiovizualinė ir žiniasklaidos politika“).
3. Europos jaunimo portalas
Europos jaunimo portalas – tai interneto svetainė, skirta padėti visos Europos jaunuoliams susipažinti su daugybe galimybių, kurias ES siūlo įvairiose juos dominančiose srityse ir kurios apima savanorišką veiklą, darbą, mokymąsi, kultūrą ir kūrybiškumą.
4. Europos jaunimo savaitė
Kas dvejus metus Komisija kartu su Parlamentu rengia Europos jaunimo savaitę. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į jaunimo veiklą visose šalyse, kurios dalyvauja programoje „Erasmus+“, ir supažindinti su įvairiomis judumo galimybėmis, kurios jaunimui siūlomos Europos Sąjungoje.
5. 2022-ieji – Europos jaunimo metai
2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.). Bendras šio sprendimo tikslas buvo sustiprinti ES, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės veikėjų pastangas įgalinti, pagerbti, remti ir įtraukti jaunimą, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius. Savo 2022 m. lapkričio 24 d. rezoliucijoje dėl 2022 m. Europos jaunimo metų rezultatų Parlamentas primygtinai reikalavo, kad jaunuolių perspektyvos būtų integruotos į visas politikos sritis ir kad jų dalyvavimas ir toliau būtų ES sprendimų priėmimo prioritetas. 2024 m. sausio mėn. Komisija pristatė poveikio jaunimui patikrą – priemonę, skirtą sistemingai užtikrinti, kad būtų atidžiai įvertinamas ES politikos poveikis jaunimui.
6. Europos jaunimo sostinė
Europos jaunimo sostinės iniciatyva gimė per 2009 m. Europos jaunimo forumą. Kasmet vienas Europos miestas išrenkamas Europos jaunimo sostine ir jam suteikiama galimybė atkreipti dėmesį į novatoriškas iniciatyvas, kurių imasi jaunimas ir kurios įgyvendinamos jaunimo labui.
7. Konkursas „Youth4Regions“
Konkursas „Youth4Regions“ yra skirtas jauniesiems žurnalistams, kurie domisi ES regionine politika. Konkurso nugalėtojai gali dalyvauti mokymuose Europai aktualiais klausimais, pasisemti žinių iš patyrusių žurnalistų ir pasinaudoti galimybe prisijungti prie spaudos atstovų kelionių į valstybes nares, kurias rengia Komisija.
8. Jaunimo veiksmų planas
2022 m. spalio 4 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešė apie 2022–2027 m. Jaunimo veiksmų planą, kuriuo siekiama į ES išorės veiksmus įtraukti viso pasaulio jaunimą. 2022 m. lapkričio 28 d. Taryba dėl šio plano priėmė išvadas, kuriomis siūloma remti viso pasaulio jaunimo dalyvavimą formuojant politiką skatinant jaunimo dalyvavimą ir aktyvumą tarptautiniuose forumuose ir numatant reikiamus išteklius, daugiausia dėmesio skiriant jaunų aktyvistų apsaugai, jaunimo įgalėjimui, sveikatos priežiūrai ir judumui.
9. Vaiko apsaugos politika
2011 m. vasario 15 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“, kuriame dar kartą patvirtintas visų ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas remti ir saugoti vaiko teises ir jų laikytis visose svarbiose ES politikos srityse ir šį įsipareigojimą paversti konkrečiais veiksmais. Nuo to laiko Parlamentas paskyrė vaiko teisių koordinatorių, siekdamas užtikrinti, kad vaiko teisės būtų įtrauktos į ES politiką ir teisės aktus. Nustatyti prioritetai:
2016 m. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, siekdami užtikrinti, kad vaikai galėtų suprasti ir sekti teismo procesą, pasinaudoti savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir pasinaudoti priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias pakartotiniams nusikaltimams ir remiama jų socialinė integracija.
Be to, vaiko teisės ir smurto prieš juos ir kitas pažeidžiamų asmenų grupes prevencija remiamos įgyvendinant 2021–2027 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.
2021 m. kovo 24 d. Komisija priėmė komunikatą „ES vaiko teisių strategija“, kuriame išdėstytas ES užmojis užtikrinti kuo geresnes vaikų vystymosi ir gerovės sąlygas tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.
ES vaikų apsaugos politikos įgyvendinimas remiamas tokiais mechanizmais kaip Europos vaiko teisių forumas, ES vaikų dalyvavimo platforma ir ES vaiko teisių tinklas, taip pat įvairiomis finansavimo priemonėmis, naudojamomis vaiko teisėms apsaugoti ir propaguoti.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas remia iniciatyvas, kuriomis jaunimas skatinamas vykdyti Europos projektus. 2008 m. Parlamentas kartu su Acheno miesto Tarptautinės Karolio Didžiojo premijos fondu įsteigė Europos Karolio Didžiojo jaunimo premiją, kasmet skiriamą už projektus, kuriais puoselėjamas tarpusavio supratimas Europoje ir pasaulyje. Be to, siekdamas padėti jaunimui gilinti žinias apie ES demokratiją ir vertybes, Parlamentas įgyvendina ugdomąsias programas „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ ir „Euroscola“.
Siekdamas skatinti aktyvų pilietiškumą ir įtraukti jaunimą į savo veiklą, 2014 m. Parlamentas suorganizavo Europos jaunimo renginį (EYE), kuris dabar vyksta kas dvejus metus Strasbūre. Be to, buvo sukurta Jaunimo centro interneto svetainė kaip platforma, kurioje jaunimas gali užmegzti ryšius, dalytis idėjomis ir pristatyti jaunimo vadovaujamas iniciatyvas – tai erdvė, kurioje vyksta nuolatinis dialogas ir pristatomos galimybės, kol nevyksta EYE renginys.
Parlamentas taip pat nagrinėjo COVID-19 pandemijos poveikį jaunimui ir sportui ir 2021 m. vasario 10 d. priėmė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas. 2022 m. rugsėjo 13 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl jaunimo užsiėmimų uždarymo dėl COVID-19 poveikio vaikams ir jaunimui visoje ES. Joje pabrėžta, kad pandemijos metu pablogėjo jaunimo psichikos sveikata ir gerovė, ir paraginta laikytis holistinio ES požiūrio, įskaitant investicijas į informuotumą ir galimybes naudotis psichologinės pagalbos paslaugomis.
2021 m. gegužės 18 d. Parlamentas ir Taryba priėmė 2021–2027 m. laikotarpio Europos solidarumo korpuso programą. Programai skirtas daugiau kaip 1 mlrd. EUR biudžetas, taigi jos veikloje galės dalyvauti apie 350 000 jaunuolių. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad programa taptų prieinamesnė jaunimui ir įtraukesnė jo atžvilgiu, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius.
2023 m. lapkričio 21 d. Europos solidarumo korpuso programos laikotarpio vidurio vertinime Parlamentas paragino per kitą ciklą padvigubinti jos finansavimą, kad būtų patenkintas dalyvavimo poreikis. EP nariai taip pat pabrėžė, kad reikia didinti informuotumą apie programą, nes jos matomumas išlieka ribotas. 2028–2034 m. ES biudžete Komisija pasiūlė sujungti Europos solidarumo korpusą su programa „Erasmus+“, pasiūlydama apie 40 mlrd. EUR bendrą biudžetą.
2023 m. spalio 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl naujos Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (VGI+). Šia strategija užtikrinama, kad naujajame skaitmeniniame dešimtmetyje vaikai ir jaunimas internete būtų apsaugoti, gerbiami ir įgalinami. Parlamentas pabrėžė skaitmeninio švietimo svarbą siekiant užtikrinti saugumą internete ir paragino parengti Europos kovos su mokyklose vykstančiomis patyčiomis fizinėje ir kibernetinėje erdvėse strategiją.
Parlamentas taip pat rengia ES jaunimo strategijos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitas, kurių laukiama 2026 m. viduryje. Preliminarios išvados rodo apčiuopiamą pažangą jaunimo dalyvavimo srityje, visų pirma surengus 28 jaunimo politikos dialogus, sukūrus internetinę dalyvavimo platformą ir įsteigus jaunimo reikalų patariamąją tarybą. Žvelgiant į ateitį, bus labai svarbu geriau koordinuoti jaunimo tikslus, poveikio jaunimui patikras ir konkrečių sektorių politiką, taip pat pastangas plėsti įtrauktį, dėmesį skiriant jaunimui iš kaimo vietovių, jaunuoliams iš migrantų šeimų, jaunuoliams, nedalyvaujantiems organizuotoje veikloje, pavyzdžiui, jaunimo grupėse, klubuose ar užklasinėje veikloje ir nedirbančiam, nesimokančiam ir profesinio mokymo programose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET).
Kultūros ir švietimo komitetas šiuo metu rengia pranešimą savo iniciatyva „Socialinių tinklų ir internetinės aplinkos poveikis jaunimui“, kuris turėtų būti pabaigtas 2026 m.
Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Piliečių, lygybės ir kultūros teminis skyrius. Išsami informacija pateikiama Kultūros ir švietimo komiteto interneto svetainėje.
Léanne Emma Clara COSTES / Denise CHIRCOP