Europoje požiuris i genetiškai modifikuotus organizmus yra labai skeptiškas, ne toks kaip Jungtinese Valstijose, kur genetiškai modifikuotas (GM) maistas laikomas visiškai normaliu. Europos Sajunga, atsiliepdama i visuomenes susirupinima, nusprende griežtai reglamentuoti genetiškai modifikuotu organizmu (GMO) naudojima. Pagrindinis Europos Parlamento indelis rengiant šiuos teises aktus – primygtinis aiškaus ženklinimo reikalavimas, kad Europos vartotojams butu suteikta galimybe rinktis valgyti ar nevalgyti genetiškai modifikuotus produktus.
Genetiškai modifikuoti organizmai, ypac maistui skirtu javu genetinis modifikavimas, buvo svarbi itemptu visuomenes diskusiju tema visoje Europos Sajungoje. Gamintojai irodineja, kad genetiškai modifikuoti javai kelia nedidele rizika ir gali tureti be galo daug privalumu. Gamtosaugininkai pastebi žiniu ir rizikos suvokimo stoka, o vartotojai skundžiasi, kad GM produktai jiems buvo brukami, ženklinimo sistema nesuprantama ir trukdanti pasirinkti.
1998 m. ivedusi genetiškai modifikuoto maisto prekybos ir genetiškai modifikuotu javu naudojimo moratoriuma, ES atkreipe demesi i vartotoju susirupinima ir pateike daug teises aktu del GMO, pagristu atsargumo principu: kai abejoji, sakyk „ne“. Visus šiuos teises aktus turejo patvirtinti Europos Parlamentas.
Visu pirma, Komisija pateike direktyvos projekta del prekybos GM maisto produktais parduotuvese ir del ukininku perkeliamu i naturalia aplinka GM javu. Derybu su nacionalinemis vyriausybemis metu Parlamentui pavyko irodyti, kad butina registruoti visus Europoje bandomajam laikotarpiui leistus GMO ir pateikti visuomenei išsamia informacija apie juos. Taigi, kai GMO naudojami komerciniam ukininkavimui, apie ju auginimo vietas butina pranešti valdžios institucijoms ir viešai paskelbti. Be to, šia direktyva, isigaliojusia 2001 m., Europos Parlamento nariai paragino Komisija išleisti specialu teises akta del GMO ženklinimo ir susekamumo bei JT Kartaginos biosaugos protokolo, aptariancio genetiškai modifikuotus organizmus.
Leiskime spresti vartotojui
Komisija skubiai parenge teises aktu del susekamumo ir ženklinimo projekta, taciau Parlamentas nepritare ženklinimo taisyklems ir jas sugriežtino. EP nariai nepritare Tarybos pageidavimui, kad tikslus produkto genetiškai modifikuotu organizmu mišiniu aprašymai butu keiciami neaiškia gamintojo „vartojimo deklaracija“. EP nariai primygtinai reikalavo, kad produktai, kuriu sudetyje yra GMO, butu apibudinami kaip šios rušies produktai etiketeje, taip pat bet kokiose ekspozicijose ar reklamose nurodant „Produkto sudetyje yra genetiškai modifikuotu organizmu“ arba „Produkto sudetyje yra genetiškai modifikuotas [organizmo pavadinimas]“. Šis reglamentas isigaliojo 2003 m. lapkricio menesi.
Maisto ir gyvuliu pašaru, kuriu sudetyje yra GMO, leidimo vartoti ir priežiuros proceduros aptartos kitame reglamente, isigaliojusiame 2003 m. pabaigoje. Ši karta Parlamentas prieme svarbu pakeitima, kuriuo GM javu auginimo apribojimais sudare galimybe valstybems narems apsaugoti nuo užkretimo iprastus genetiškai nemodifikuotus ir naturalius javus. Komisija privales valstybems narems rekomenduoti, kaip šiuos apribojimus taikyti praktikoje.
Be to, Komisija, igyvendindama JT Kartagenos biosaugos protokola, parenge reglamenta del GMO, kurio paskirtis padeti šalims ivertinti genetiškai modifikuotu organizmu vartojimo rizika ir privalumus. Šis reglamentas, priimtas 2003 m. birželio men., nustato bendra perspejimo ir informavimo apie GMO gabenima i kitas šalis sistema. Parlamentas sugriežtino ši reglamenta reikalavimu, kad visi eksportuotojai privalo gauti raštiška leidima pirma karta per siena gabenti bet koki genetiškai modifikuota organizma, kuri numatyta išleisti i naturalia aplinka.
Visi nauji ES teises aktai automatiškai nepanaikina GMO moratoriumo, kuri kai kurios valstybes nares siekia bet kokiu atveju išlaikyti, taciau politiniu požiuriu palengvina moratoriumo nutraukima. Regis, kai buvo rašomos šios eilutes, Europos Komisija, valstybems narems nesutarus del draudimo pratesimo, leido pardavineti GM kukuruzus.
|