Konferencija dėl Europos ateities: galutinių pasiūlymų apžvalga

Kaip ES turėtų atrodyti 2050 m.? Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą 2050 m.? Tai tik keli klausimai, į kuriuos Konferencijoje dėl Europos ateities dalyvaujančių Europos piliečių buvo prašoma atsakyti 2021 m. rugsėjo mėn. Strasbūre vykusioje Europos piliečių forumų inauguracinėje sesijoje. Formuoti Europos ateities viziją buvo visų konferencijos dalyvių užduotis, nesvarbu, ar jie būtų institucijų subjektai, pilietinės visuomenės atstovai, socialiniai partneriai, ar atsitiktinai atrinkti piliečiai, pakviesti dalyvauti Europos demokratiniame procese. Nors buvo vėluojama pradėti Konferenciją ir nepaisant to, kad ji vyko pasaulinės pandemijos įkarštyje, pavyko pasiekti jos tikslą – pateikti konkrečių, įgyvendinamų, kartais vizionieriškų pasiūlymų, rodančių kryptį, kuria ES turėtų vystytis ateityje. Iš 49 pasiūlymų, suskirstytų į maždaug 326 konkrečias priemones, matyti, kokių veiksmų, piliečių ir institucijų subjektų nuomone, Europa turėtų imtis, kad galėtų įveikti esamus ir būsimus iššūkius. Po apmąstymų laikotarpio šias priemones reikės įgyvendinti, kad Konferencija taptų patikimu procesu, o ne tik pageidavimų ir abstrakčios retorikos demonstravimu. Trys ES institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba – išreiškė savo nuomonę dėl galimų tolesnių veiksmų ir paragino vykdyti nuodugnias reformas. Todėl dabartinis etapas pasibaigus Konferencijai yra subtilus politinis momentas. Dabar reikia nuspręsti, kurios reformos bus vykdomos pagal dabartinę teisės aktų sistemą, o kurioms reikės „steigiamojo etapo“, t. y. Konvento dėl ES sutarčių peržiūros, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 48 straipsnyje. Kad ir kaip būtų, Konferencijoje neabejotinai atkreiptas dėmesys į svarbiausius klausimus ir piliečių idėjas, kurių ES institucijoms būtų sunku nepaisyti.