Energijos vartojimo efektyvumas

Šioje faktų suvestinėje paaiškinama ES energijos vartojimo efektyvumo politika, įskaitant jos teisinę sistemą, pagrindinius tikslus ir svarbiausius teisės aktus. Šia politika siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sąskaitas už energiją, taip pat didinti energetinį saugumą, kartu mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Faktų suvestinėje pabrėžiamas Europos Parlamento vaidmuo formuojant šią politiką.

Teisinis pagrindas

  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnyje nustatyta, kad energijos politika priklauso pasidalijamajai ES ir jos valstybių narių kompetencijai. Tai reiškia, kad ES šalys gali priimti teisės aktus ir teisiškai privalomas priemones, jei ES to nepadarė. Šiuo straipsniu skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas, atsižvelgiant į ES bendrąją rinką ir aplinkos apsaugos poreikį.
  • ES energijos vartojimo efektyvumo politikos tikslai

    ES energijos vartojimo efektyvumo politikoje nustatyti ES energijos suvartojimo mažinimo iki 2030 m. tikslai, palyginti su 2020 m. prognozėmis.

    Tikslai išreikšti pirminės energijos suvartojimu, kuris rodo bendrą šalies energijos poreikį, ir galutinės energijos suvartojimu – bendru galutinių vartotojų (namų ūkių, pramonės ir kt.) suvartotos energijos kiekiu. Abu rodikliai matuojami milijonais tonų naftos ekvivalento (mln. tne).

    Pagrindiniai energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai apima:

    • ES galutinės energijos suvartojimo sumažinimą 11,7 proc., neviršijant 763 mln. tne (privaloma), turintį įtakos pirminės energijos suvartojimui, kuris negali viršyti 992,5 mln. tne (orientacinė vertė);
    • viešojo sektoriaus metinio suvartojamo energijos kiekio sumažinimą 1,9 proc.
    • ES šalys taip pat privalo:

      • kasmet renovuoti bent 3 proc. viešųjų pastatų, didesnių nei 250 m2;
      • pasiekti, kad 2026 ir 2027 m. per metus būtų suvartojama 1,5 proc. mažiau galutinės energijos, o 2028, 2029 ir 2030 m. ši dalis išaugtų iki 1,9 proc.
      • ES energijos vartojimo efektyvumo politikos laimėjimai

        A. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva

        2023 m. priimta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva yra ES energijos vartojimo efektyvumo politikos pagrindas. Joje nustatytas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir reikalaujama, kad ES šalys nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, pagrįstus galutinės energijos suvartojimo įnašu, kad būtų pasiektas ES tikslas.

        Direktyva nustatoma prievolė viešajam sektoriui atlikti pavyzdinį vaidmenį: joje nustatomi galutinės energijos suvartojimo ir renovacijos tikslai, kad būtų pasiektas energijos vartojimo efektyvumas. Joje peržiūrima efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų apibrėžtis ir nustatomi nauji reikalavimai, kuriais siekiama iki 2050 m. visiškai dekarbonizuoti šių sistemų energijos tiekimą.

        Direktyvoje nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, pagal kurį priimant politikos, planavimo ir investavimo sprendimus kaip pirma galimybė turėtų būti svarstomi efektyvumo sprendimai.

        Ja taip pat išplečiamas energijos vartojimo audito pareigų taikymas įtraukiant visas įmones, viršijančias tam tikrą energijos kiekio viršutinę ribą, ir reikalaujama, kad stambūs pramonės vartotojai įdiegtų energijos vadybos sistemas. Ja sugriežtinami energijos vartojimo efektyvumo specialistų kompetencijos reikalavimai, o ES šalys įgaliojamos teikti ataskaitas apie investicijas į energijos vartojimo efektyvumą. Joje taip pat numatoma įvairiais lygmenimis teikiama parama projektų rengimui, siekiant padėti pasiekti ES energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

        Galiausiai, direktyvoje nustatytos šios pareigos:

        • duomenų centrai privalo teikti ataskaitas apie savo energijos vartojimo efektyvumą;
        • ES šalys privalo įsteigti specialius vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie teiktų konsultacijas ir pagalbą energijos vartojimo efektyvumo klausimais mažosioms ir vidutinėms įmonėms, namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms;
        • savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 45 000 gyventojų, privalo parengti šildymo ir vėsinimo planus.
        • Į ją taip pat įtrauktos vartotojų apsaugos nuostatos, ES lygmeniu apibrėžiamas energijos nepriteklius ir nustatomos jo mažinimo priemonės.

          B. Pastatų energinis naudingumas

          1. Pastatų energinio naudingumo direktyva

          ES požiūris į pastatų tvarumą visų pirma reglamentuojamas 2024 m. Pastatų energinio naudingumo direktyva, kurioje nustatytas reikalavimas iki 2050 m. pertvarkyti esamą ES pastatų ūkį į visai netaršių pastatų ūkį.

          a. Minimalieji energinio naudingumo reikalavimai

          ES šalys privalo:

          • nustatyti minimaliuosius pastatų ir pastatų elementų energinio naudingumo reikalavimus;
          • patvirtinti pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką.
          • b. Naujų pastatų energinio naudingumo standartai

            Visai netaršus pastatas turi atitikti aukštus energinio naudingumo standartus, vietoje visai neišskirti išmetamųjų teršalų iš iškastinio kuro, o jo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti nulinis arba labai mažas.

            ES šalys privalo užtikrinti, kad:

            • nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai būtų visai netaršūs;
            • nuo 2030 m. visi nauji pastatai būtų visai netaršūs;
            • nuo 2026 m. būtų skaičiuojamas naujų didelių pastatų visuotinio atšilimo potencialas per visą jų gyvavimo ciklą;
            • nuo 2030 m. būtų skaičiuojamas visų naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą.
            • c. Esamo pastatų ūkio energinio naudingumo standartai

              ES šalys privalo:

              • nustatyti minimaliuosius savo negyvenamųjų pastatų ūkio energinio naudingumo standartus, dėl kurių ne vėliau kaip 2030 m. ir 2033 m. turėtų būti renovuota atitinkamai 16 proc. ir 26 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų;
              • nustatyti trajektoriją, pagal kurią iki 2030 m. vidutinis jų gyvenamųjų pastatų ūkio pirminės energijos suvartojimas būtų palaipsniui sumažintas 16 proc., o iki 2035 m. – 20–22 proc., palyginti su 2020 m., daugiausia dėmesio skiriant prasčiausio energinio naudingumo pastatams.
              • Konkrečios išimtys taikomos religiniams, mažiems, mažai energijos vartojantiems arba laikiniems pastatams.

                Pastatų energinio naudingumo direktyvoje reikalaujama, kad visi pastatai ES būtų klasifikuojami pagal energinio naudingumo klases nuo A (didžiausias naudingumas) iki G (prasčiausias naudingumas). A klasė skirta visai netaršiems pastatams, o G klasė – paties prasčiausio energinio naudingumo nacionalinio pastatų ūkio pastatams.

                Kadangi G klasė priklauso nuo nacionalinių pastatų ūkio charakteristikų, ES šalyse energinio naudingumo klasės nėra suderintos. Panašiai yra ir su įpareigojimu renovuoti gyvenamuosius pastatus, kuris nustatomas atsižvelgiant į prasčiausiu energiniu naudingumu pasižyminčius nacionalinio pastatų ūkio pastatus, o ne į visus atskirus pastatus, taip sudarant sąlygas tam tikram lankstumui ir galimybei prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių standartų.

                Viešiesiems socialiniams būstams išimtis taikoma tais atvejais, kai šios energinio naudingumo didinimo priemonės kainuotų daugiau, nei būtų sutaupoma, arba dėl jų nuomos mokestis padidėtų daugiau, nei būtų sutaupoma mokant sąskaitas už energiją.

                Direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys pateiktų į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus integruotus nacionalinius pastatų renovacijos planus, į kuriuos būtų įtraukiama:

                • nacionalinio pastatų ūkio apžvalga pagal įvairias pastatų rūšis;
                • veiksmų gairės su nacionaliniu lygmeniu nustatytais 2030, 2040 ir 2050 m. tikslais;
                • planuojamos politikos ir priemonių apžvalga;
                • planui įgyvendinti reikalingų investicijų ir finansavimo šaltinių apžvalga.
                • Direktyvoje reikalaujama, kad ES šalys iki 2030 m. palaipsniui įrengtų saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, priklausomai nuo jų dydžio, ir visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu.

                  Ja nuo 2025 m. nutraukiamos subsidijos atskiriems iškastinio kuro katilams, reikalaujama, kad ES šalys sukurtų techninės pagalbos infrastruktūrą, apibrėžtos išimtys žemės ūkio ir paveldo pastatams bei galimos išimtys ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės pastatams, laikiniems pastatams, bažnyčioms ir kitoms religinių apeigų vietoms.

                  2. Pastatų renovacijos bangos strategija

                  Strategija „Renovacijos banga“ siekiama iki 2030 m. renovuoti 35 mln. pastatų ir užtikrinti, kad renovacija padėtų efektyviau vartoti energiją ir išteklius.

                  Strategija taip pat siekiama apsaugoti visus ES gyventojus, kurie negali tinkamai šildyti savo būstų, užtikrinant, kad pažeidžiami vartotojai galėtų įpirkti pagrindines šildymo ir energetikos paslaugas.

                  3. Šilumos siurbliai

                  Šilumos siurbliai yra įrenginiai, kuriais namams ir įmonėms tiekiamas karštas vanduo, šildymas ir vėsinimas. Jie yra 3–5 kartus efektyvesni nei tradiciniai dujiniai katilai.

                  Plane „REPowerEU“, kuriuo siekiama laipsniškai nutraukti visą Rusijos dujų importą į ES, siūloma didinti ES energijos vartojimo efektyvumą padvigubinant šilumos siurblių įrengimo pastatuose tempą ir spartinant šilumos siurblių diegimą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinkluose.

                  C. Šilumos ir elektros energijos kogeneracija

                  Kogeneracija – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos gamyba vienu metu. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva siekiama kuo labiau padidinti įrenginių efektyvumą, reikalaujant, kad ES šalys:

                  • atliktų kogeneracijos naudojimo potencialo kaštų ir naudos analizę, kai jos planuoja statyti arba atnaujinti šilumos, elektros ar pramonės įrenginį arba centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklą, kurio šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;
                  • jau eksploatuojamų įrenginių atveju įvertintų efektyvaus šildymo ir vėsinimo, įskaitant kogeneraciją, potencialą, kai to prašoma.
                  • D. Gaminių energijos vartojimo efektyvumas

                    1. Įperkamos energijos veiksmų planas

                    Įperkamos energijos veiksmų planu, kuris yra švarios pramonės kurso dalis, siekiama užtikrinti efektyvesnį energijos vartojimą ir mažinti energijos sąnaudas pramonei bei vartotojams. Plane numatyta sukurti Europos energijos vartojimo efektyvumo rinką, siekiant padėti įmonėms rasti ekonomiškai efektyvius sprendimus. Jame taip pat numatyta atnaujinti ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ekologinio projektavimo reglamentus, siekiant skatinti efektyvesnius ir ilgaamžiškesnius gaminius. Šios priemonės iki 2030 m. galėtų padėti sumažinti sąskaitas už energiją iki 162 mlrd. EUR.

                    2. Ekologinio projektavimo reikalavimai ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

                    Tam tikri ES gaminiai, pavyzdžiui, buitiniai prietaisai, katilai, telefonai, kompiuteriai ar kita elektros ar elektroninė įranga, turi atitikti minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Šie reikalavimai vadinami ekologinio projektavimo reikalavimais.

                    Ekologinio projektavimo reglamente, kuris palaipsniui pakeičia Ekologinio projektavimo direktyvą, ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamente nustatytos efektyviai energiją vartojančių ir tvarių gaminių taisyklės. Ekologinio projektavimo reglamente nustatyti reikalavimai beveik visų kategorijų fizinėms prekėms, įskaitant šiuos reikalavimus:

                    • gerinti gaminių patvarumą ir galimybę juos pakartotinai naudoti, modernizuoti ir pataisyti;
                    • didinti galimybę atlikti gaminių techninę priežiūrą ir juos atnaujinti;
                    • užtikrinti, kad gaminiai efektyviau vartotų energiją ir išteklius;
                    • spręsti gaminiuose esančių medžiagų, kurios užkerta kelią jų pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, problemą;
                    • didinti perdirbtųjų medžiagų kiekį;
                    • užtikrinti, kad gaminius būtų lengviau perdaryti ir perdirbti;
                    • nustatyti anglies dioksido pėdsako ir aplinkosauginio pėdsako taisykles;
                    • riboti atliekų susidarymą;
                    • gerinti galimybes gauti informaciją apie gaminių tvarumą.
                    • Juo nustatomi skaitmeniniai gaminio pasai, neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo taisyklės ir žalieji viešieji pirkimai.

                      Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentu nustatoma gerai žinoma ES gaminių etiketė, kurioje naudojama A–G energijos vartojimo efektyvumo skalė, padedanti vartotojams perkant gaminius rinktis aplinką tausojančius gaminius.

                      Energetikos valdymas

                      Pagal reglamentą dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo ES šalys turi parengti 10 metų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021–2030 m. laikotarpiui ir kas dvejus metus teikti pažangos ataskaitas. Europos Komisija vertina šias pažangos ataskaitas ir gali imtis priemonių ES lygmeniu, kad užtikrintų jų suderinamumą su bendrais ES tikslais.

                      Europos Parlamento vaidmuo

                      Europos Parlamentas visada buvo pagrindinė ES energijos vartojimo efektyvumo politikos užmojų varomoji jėga.

                      Jis nuolat ragina nustatyti aukštesnius, teisiškai privalomus tikslus ir griežtesnes reglamentuojamąsias nuostatas, viršijančias tai, kas nustatyta Europos Komisijos pasiūlymuose, ir kartu apsaugoti ES piliečių ir įmonių interesus mažinant energijos sąnaudas.

                      Neseniai vykusiose derybose dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pradinė Europos Komisijos pozicija buvo iki 2030 m. galutinės energijos suvartojimą sumažinti 9 proc., palyginti su 2020 m. parengtomis prognozėmis. Europos Parlamentas pasiūlė padidinti ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą bent iki 14,5 proc. Dėl šio intensyvaus propagavimo buvo pasiektas kompromisas, pagal kurį nustatytas dabartinis privalomas 11,7 proc. tikslas.

                      Parlamentas taip pat nuolat kovoja už tai, kad būtų pereita nuo orientacinių prie teisiškai privalomų tikslų, ir skatina taikyti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus šildymui ir vėsinimui ir taupyti energiją.

                      Jam pavyko pasiekti, kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ būtų įtvirtintas ES taisyklėse kaip privalomas teisinis reikalavimas, užtikrinant, kad į efektyvumą būtų atsižvelgiama visais energetikos planavimo, politikos ir investicijų lygmenimis.

                      Parlamentas visada pritarė mažiausio energinio naudingumo pastatų ES pastatų ūkyje renovacijai, kaip būdui sutaupyti daug energijos. Šiuo metu apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos sunaudojama pastatuose, o 80 proc. šios energijos sunaudojama šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui.

                      Vykstant deryboms dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos Parlamentas pasiekė, kad būtų užtikrinta dviejų tikslų, t. y. sukurti bendrą Europos pastatų energinio naudingumo klasių standartą ir paisyti vietos skirtumų, būdingų nacionaliniams pastatų ūkiams ir energijos vartotojams, pusiausvyra. Jis skatino naudoti efektyviai energiją vartojančias priemones, pavyzdžiui, saulės energiją, renovuojant pastatus, laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir naudoti medienos medžiagas, žaliuosius stogus ir fasadus, kartu propagavo kovai su energijos nepritekliumi skirtas paramos priemones.

                      Po pastarojo meto energetikos krizių Parlamentas paragino Komisiją remti intensyviai energiją vartojančias pramonės šakas diegiant švarias technologijas ir energiją taupančius gamybos metodus ir pasiūlė skubias priemones, kuriomis būtų šalinamos didelių energijos sąnaudų pasekmės ES pramonei ir žmonėms.

                      Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Transformacijos, naujovių ir sveikatos teminis skyrius. Daugiau informacijos rasite Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėje.

                       

                      Valentina Richard-Romei / Matteo Ciucci