Šioje faktų suvestinėje paaiškinama, kaip daugiakalbystė – pagrindinė ES vertybė – remiama, sudarant galimybes studijuoti užsienyje, dalyvauti tarpkultūriniuose mainuose ir mokytis kalbų. Joje išdėstyta, kaip ES remia literatūros ir audiovizualinį sektorius, jiems platinant kūrinius visomis ES ir mažumų kalbomis. Toliau faktų suvestinėje paaiškinamas Europos Parlamento vaidmuo puoselėjant ES kalbų politiką.

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę“.
  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnio 1 ir 2 dalyse pabrėžiama, kad „Sąjunga savo veiksmais siekia <...> plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant“ ir kad to turi būti siekiama visapusiškai gerbiant kultūrų ir kalbų įvairovę.
  • Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnius draudžiama diskriminacija dėl kalbos ir Sąjunga įpareigojama gerbti kalbų įvairovę.
  • 1958 m. priimtas Europos ekonominės bendrijos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, buvo iš dalies pakeistas po to, kai prie ES prisijungė daugiau šalių. Reglamente, kaip ir ES sutarties 55 straipsnio 1 dalyje, nurodomos 24 ES oficialiosios kalbos. Remiantis šio reglamento ir SESV 24 straipsnio nuostatomis, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis gali raštu kreiptis į bet kurią Sąjungos instituciją ar įstaigą viena iš šių kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
  • Tikslai

    ES šūkis – „Suvienijusi įvairovę“, taigi kalbų įvairovė yra pagrindinė vertybė, atspindinti gyvenimo ES tikrovę.

    Europos Sąjungos kalbų politika siekiama skatinti pagarbą kalbų įvairovei visose valstybėse narėse ir kultūrų dialogą visoje Sąjungoje. ES remia užsienio kalbų mokymąsi kaip vieną pagrindinių gebėjimų, suteikiančių galimybę gauti išsilavinimą ir įsidarbinti. Svarbus Europos švietimo erdvės, kurioje ES nacionalinės švietimo ir mokymo sistemos bendradarbiauja, kad taptų stipresnės ir įtraukesnės, tikslas – pagerinti kalbų mokymą, kad ES žmonės be savo gimtosios kalbos mokėtų dar dvi kalbas (žr. komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“). Taip pat ES, remdamasi Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija, yra išsikėlusi tikslą apsaugoti mažumų kalbas.

    2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ tikslas – apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir paveldą. Siūlomoje ją pakeisiančioje programoje „AgoraEU“ (2028–2034 m.) išlaikomas šis bendras tikslas. Pagal naują programos „AgoraEU“ paprogramę „Media+“ taip pat siūloma remti daugiakalbį audiovizualinį turinį.

    Laimėjimai

    A. Politikos raida ir parama kalbų moksliniams tyrimams

    1. Parama kalbų mokymuisi

    2019 m. gegužės 22 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi. Taryba skatina valstybes nares stiprinti kalbų mokymąsi privalomojo švietimo srityje, visų pirma, užtikrinant, kad daugiau kalbų mokytojų turėtų galimybę mokytis ir mokyti užsienyje. Ji taip pat skatina pasitelkti novatoriškus mokymo metodus ir skaitmenines priemones, pavyzdžiui, Europos mokyklinio ugdymo platformą, susijusią su projektu „eTwinning“ – nemokama internetine visos Europos mokyklų darbuotojų bendruomene, suteikiančia jiems galimybę bendradarbiauti įgyvendinant projektus, dalytis idėjomis ir dalyvauti profesinio tobulėjimo veikloje.

    2. Standartiniai kalbinės kompetencijos rodikliai

    Europos Sąjunga taip pat ragina naudoti Europos Tarybos nustatytus Bendruosius Europos kalbų metmenis. Ši priemonė buvo parengta siekiant suteikti skaidrų, nuoseklų ir kuo visapusiškesnį pagrindą kalbų vadovėliams ir mokymo programų gairėms rengti, mokymo ir mokymosi medžiagai kurti ir užsienio kalbos mokėjimo lygiui vertinti. Dabar ji plačiai naudojama Europoje ir kituose žemynuose.

    3. Bendradarbiavimas su kalbų mokslinių tyrimų centrais

    ES glaudžiai bendradarbiauja su dviem kalbų mokslinių tyrimų centrais – Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centru ir Europos daugiakalbystės ir kalbų mokymosi mokslinių tyrimų centru „Mercator“. Europos šiuolaikinių kalbų centras ragina užtikrinti meistriškumą ir inovacijas kalbų mokymo srityje. Pagrindinis jo tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingą kalbų mokymo politiką keičiantis geriausia praktika, taip pat remiant su šia programa susijusius mokslinių tyrimų tinklus ir projektus. ES bendrai finansuoja Europos šiuolaikinių kalbų centro projektus, kuriais siekiama skatinti kalbinę migrantų kilmės vaikų integraciją ir nustatyti kalbos testų bei jų vertinimo kokybės ir palyginamumo kriterijus. „Mercator“ daugiausia dėmesio skiria Europos regioninėms ir mažumų kalboms. Jo veiklos sritis – kalbų mokymosi mokykloje, namuose ir kultūriniuose projektuose žinių apskaita, studijos, sklaida ir taikymas.

    4. Europos vertimo raštu magistro studijos

    Europos vertimo raštu magistro studijos yra kokybės ženklas, suteikiamas universitetų vertimo raštu mokymo programoms, kurios atitinka sutartus profesinius standartus ir patenkina rinkos poreikius. Jomis, visų pirma, siekiama pagerinti vertimo raštu mokymo kokybę ir paskatinti aukštos kvalifikacijos asmenis siekti vertėjo raštu karjeros Europos Sąjungoje.

    B. Veiksmų programos

    1. Programa „Erasmus+“

    „Erasmus+“ yra Sąjungos veiksmų švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa. Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra vienas iš konkrečių šios programos tikslų. Siekiant padėti išmokti priimančiosios šalies kalbą, dalyviams, kurie vienam semestrui vyks studijuoti į užsienį, suteikiama galimybė pasinaudoti „Erasmus+“ internetinės kalbinės paramos priemone. Programa „Erasmus+“ taip pat skatinamas švietimo specialistų bendradarbiavimas siekiant diegti inovacijas ir keistis gerąja praktika. Pagal ją finansuojami projektai, kuriais remiamas gestų kalbos mokymas ir mokymasis, didinamas informuotumas apie kalbų įvairovę ir mažumų kalbų apsauga.

    2. Programa „Kūrybiška Europa“

    Pagal programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ remiamas knygų ir rankraščių vertimas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos literatūros premija, bendrai finansuojama pagal programą, apdovanojami nauji autoriai ir teikiama parama vertimui, kad jų kūriniai būtų plačiau skaitomi visoje Europoje.

    3. Europos kalbų diena

    Europos kalbų diena pirmą kartą paminėta 2001 metais. Ji buvo tokia sėkminga, kad ES ir Europos Taryba nusprendė ją švęsti kasmet rugsėjo 26 d., visoje Europoje rengiant įvairius renginius kalbų mokymuisi skatinti.

    4. Europos kalbų ženklas

    Nuo 1998 m. Komisija skiria Europos kalbų ženkląnaujoms kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvoms. Juo remiamos mokyklos, universitetai, mokymo centrai ir kitos organizacijos visais švietimo lygmenimis – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą – visose programos „Erasmus+“ šalyse ir šalyse partnerėse.

    Konkurse taip pat gali dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos, darbdaviai, asociacijos ir pavieniai asmenys, labai prisidėję prie kalbų mokymo ir mokymosi. Nugalėtojai pelnosi pripažinimą ir matomumą nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

    5. „Juvenes Translatores“

    Komisija kasmet skiria premiją „Juvenes Translatores“ už geriausią vertimą, kurį kiekvienoje valstybėje narėje atlieka 17 metų mokiniai. Mokiniai gali pasirinkti versti iš bet kurios oficialiosios Europos Sąjungos kalbos į bet kurią oficialiąją ES kalbą.

    6. „eTranslation“

    Europos Komisijos priemonė „eTranslation“ yra Vertimo raštu generalinio direktorato sukurta mašininio vertimo paslauga, skirta daugiakalbei komunikacijai visoje ES palengvinti. Ji padeda ES institucijoms, viešojo administravimo institucijoms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms versti tekstus ir dokumentus į visas ES oficialiąsias kalbas, taip pat į islandų, norvegų ir rusų kalbas. Be to, „eTranslation“ padeda palaikyti daugiakalbes ES interneto svetaines – taip pagerinama prieiga prie informacijos tais atvejais, kai žmonės dar nespėję atlikti viso vertimo. Ši paslauga padeda skatinti kalbų įvairovę ir vienodas galimybes susipažinti su ES informacija.

    Europos Parlamento vaidmuo

    A. Kalbų įvairovė

    Parlamentas savo komunikacijos strategijoje patvirtino daugiakalbystės politiką, kad visoms ES kalboms būtų teikiama vienoda svarba. Dauguma Parlamento dokumentų verčiami į visas oficialiąsias kalbas ir kiekvienas Parlamento narys turi teisę kalbėti pasirinkta Sąjungos kalba. Ekskursijos su gidu Europos istorijos namuose ir Parlamentariume (Parlamento lankytojų centre) taip pat vyksta 24-iomis ES oficialiosiomis kalbomis.

    Parlamentas taip pat skatina kalbų ir kultūrų įvairovę, visų pirma, kartu su Europos kino akademija skirdamas LUX: Europos publikos kino apdovanojimą išskirtiniams Europos filmams. Filmai subtitruojami visomis ES oficialiosiomis kalbomis, kad juos galėtų pažiūrėti kuo platesnė auditorija.

    2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose. Rezoliucija yra svarbi kalbų politikai, nes joje atkreipiamas dėmesys į, viena vertus, riziką ir iššūkius, kuriuos dirbtinis intelektas kelia kalbų įvairovei, ir, kita vertus, jo potencialą sudaryti palankesnes sąlygas daugiakalbystei, pavyzdžiui, taikant automatizuotą subtitravimą ir dubliavimą.

    2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje „Europos švietimo erdvė: bendras holistinis požiūris“ Parlamentas pabrėžė užsienio kalbų mokymosi svarbą. Jis akcentavo, kad valstybės narės turi remti kalbų mokymąsi visais lygmenimis, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo. Tai atitinka Europos Tarybos individualios daugiakalbystės tikslą ir taip siekiama užtikrinti, kad iki pagrindinio ugdymo pabaigos mokiniai pasiektų tikslą mokėti bent dvi kitas ES oficialiąsias kalbas. Rezoliucijoje Komisija raginama parengti priemones, kurios palengvintų Tarybos rekomendacijos dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi įgyvendinimą, stebėti pažangą ir teikti finansinę paramą, visų pirma, mokykloms, kuriose mokoma Europos kalbų, ypač kitose ES valstybėse gyvenančių ES piliečių gimtųjų kalbų. Parlamentas paragino valstybes nares rinkti palyginamus duomenis apie kalbų mokymąsi.

    2023 m. gegužės 9 d. rezoliucijoje dėl persvarstytos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimo Parlamentas pabrėžė, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas dubliavimui, subtitravimui ir garsiniams komentarams visomis teritorijos, kurioje teikiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kalbomis. Jis prašė dėti daugiau pastangų skleidžiant Europos kūrinius, atspindinčius visą Europos kalbų įvairovę: ne tik oficialiąsias kalbas, bet ir regionines ir mažumų kalbas.

    2025 m. liepos 16 d. Komisija pasiūlė 2028–2034 m. vykdyti naują programą „Erasmus+“ ir programą „Kūrybiška Europa“ pakeisiančią bei 2028–2034 m. ES biudžeto lėšomis finansuosimą programą „AgoraEU“. Sprendimus dėl abiejų programų kaip teisėkūros institucijos priims Parlamentas ir Taryba.

    B. Parama mažumų kalboms

    Savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ Parlamentas išreiškė paramą iniciatyvai, kuria siekiama pagerinti kalbinių mažumų apsaugą.

    2023 m. lapkričio 22 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo Parlamentas paragino užtikrinti didesnę regioninių ir mažumų kalbų apsaugą ir jas įtraukti į būsimas ES sutarčių peržiūras.

    C. Konferencija dėl Europos ateities

    2022 m. gegužės mėn. Konferencija dėl Europos ateities priėmė galutinių rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje išdėstytame plenarinėje sesijoje pateiktame 48 pasiūlyme „Kultūra ir mainai“ teigiama, kad Sąjungoje nuo ankstyvo amžiaus turėtų būti skatinama daugiakalbystė, kaip tiltas į kitas kultūras. Jame pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į Europos Tarybos konvenciją dėl mažumų kalbų ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, mažumų ir regioninėms kalboms reikalinga papildoma apsauga.

    Pasiūlyme taip pat siūloma ES apsvarstyti galimybę įsteigti Europos lygmeniu kalbų įvairovę skatinančią instituciją. Juo taip pat įpareigojama, kad vaikai įgytų aukštą ES kalbos, kuri nėra jų gimtoji kalba, kompetenciją, o jos mokytis pradėtų jau pradinėje mokykloje; siekiama skatinti Europos sanglaudą, raginant piliečius pasienio regionuose mokytis kaimyninių šalių kalbų; be to, skatinamas anglų kalbos gebėjimų tobulinimas tam, kad būtų pagerinta piliečių komunikacija.

    Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Piliečių, lygybės ir kultūros teminis skyrius. Išsami informacija pateikiama Kultūros ir švietimo komiteto interneto svetainėje.

     

    Anastasia MITRONATSIOU / Denise CHIRCOP