Šioje faktų suvestinėje paaiškinama ES intelektinės nuosavybės teisių sistema. Šios teisės apima pramoninę ir komercinę nuosavybę (patentus, prekių ženklus, dizainą, komercines paslaptis ir geografines nuorodas) bei autorių teises. Joje taip pat apžvelgiamas Europos Parlamento vaidmuo suderinant intelektinės nuosavybės teisę.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 ir 118 straipsniai apima intelektinės nuosavybės teisės suderinimą ir intelektinės nuosavybės teisių sukūrimą visoje ES.

Tikslai

Intelektinės nuosavybės teises reglamentuoja įvairūs tarptautinės ir nacionalinės teisės aktai, bet jas taip pat suderina ir ES teisės aktai. SESV 118 straipsnyje nustatyta, kad kuriant bendrąją rinką ir jai veikiant Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis sukuriama ES intelektinės nuosavybės teisė. Taip siekiama užtikrinti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje ES ir centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką ES lygmeniu. Šioje srityje vykdomos ES teisėkūros veiklos pagrindinis tikslas – suderinti intelektinės nuosavybės teisių aspektus sukuriant bendrą ES sistemą, kaip padaryta ES prekių ženklų ir registruotojo Bendrijos dizaino atveju ir, nuo 2023 m., taip pat patentų atveju. Daug ES priemonių taip pat yra valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal Berno ir Romos konvencijas, Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) 1996 m. tarptautines sutartis rezultatas.

Laimėjimai

A. Teisės aktų derinimas

1. Prekių ženklai, dizainas ir modeliai

ES prekių ženklų teisinė sistema grindžiama keturių pakopų registravimo sistema, apimančia nacionalines prekių ženklų sistemas, suderintas pagal Prekių ženklų direktyvą (Direktyva (ES) 2015/2436), kuria siekiama suderinti su prekių ženklais susijusius valstybių narių teisės aktus. Neskaitant nacionalinių prekių ženklų apsaugos priemonių (prekės ženklo apsauga užregistruojant nacionalinėje prekių ženklų tarnyboje), prekės ženklą ES apsaugoti taip pat galima taikant Beniliukso priemones, t. y. nuo 1994 m. taikomą ES prekių ženklą, ir tarptautines priemones.Reglamente dėl ES prekių ženklo (Reglamentas (ES) 2017/1001) kodifikuojami ir pakeičiami visi ankstesni reglamentai dėl ES prekių ženklo. Šis kodifikavimas atliktas siekiant aiškumo, turint omenyje tai, kad ES prekių ženklų sistema jau buvo keletą kartų iš esmės keičiama. ES prekių ženklas turi vieningą statusą ir vienodą poveikį visoje ES. Už ES prekių ženklų ir dizaino valdymą atsako Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO). Reglamente dėl ES prekių ženklo yra nustatyti ir EUIPO mokėtini mokesčiai. Jie nustatyti taip, kad iš jų gaunamos pajamos padengtų EUIPO išlaidas ir papildytų esamas nacionalines prekių ženklų sistemas.

Europos Sąjungos dizaino reglamente (Reglamentas (EB) Nr. 6/2002) nustatyta Bendrijos dizaino ir modelių apsaugos sistema. Pastaraisiais metais ES modernizavo savo dizaino sistemą 2024 m. ES dizaino teisėkūros reformos dokumentų rinkiniu, kuriuo peržiūrėjo teisės aktus, kad sustiprintų ir suderintų dizaino apsaugą, kuri būtų naudinga nepriklausomiems dizaineriams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir pramonės sektoriams, kuriuose dizainas atlieka svarbų vaidmenį. 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ES dizaino reglamentas (Reglamentas (ES) 2024/2822). Juo siekiama užtikrinti, kad dizaino apsaugos sistema būtų pritaikyta prie skaitmeninio amžiaus, išplečiant sąvokas ir apibrėžtis, kad jos labiau atitiktų dabarties ir ateities aplinkybes. Be to, juo siekiama pagerinti dizaino apsaugos sistemos prieinamumą, veiksmingumą ir įperkamumą supaprastinant MVĮ ir dizainui imlioms pramonės šakoms taikomas procedūras ir optimizuojant mokėtinų mokesčių dydį ir struktūrą.

Dizaino direktyva (Direktyva (ES) 2024/2823) taip pat siekiama užtikrinti, kad dizaino apsaugos sistema būtų pritaikyta skaitmeniniam amžiui (visų pirma 3D spausdintuvų atsiradimui) ir taptų gerokai prieinamesnė ir veiksmingesnė – to siekiama mažinant išlaidas, supaprastinant procedūras, kad jos būtų greitesnės ir labiau nuspėjamos, ir didinant teisinį tikrumą. Valstybės narės privalo perkelti Dizaino direktyvą į savo nacionalinę teisę iki 2027 m. gruodžio 9 d.

Tarybos sprendimu 2006/954/EB ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 ES dizaino ar modelių registracijos sistema susieta su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautine pramoninio dizaino ir modelių registracijos sistema.

2. Autorių ir gretutinės teisės

Autorių teisėmis užtikrinama, kad autoriai, kompozitoriai, dailininkai, kino ir kiti kūrėjai gautų atlygį, o jų kūriniai būtų saugomi. Dėl skaitmeninių technologijų stipriai pasikeitė kūrybinio turinio kūrimo, platinimo ir prieigos prie jo būdai. Autorių teisių srities ES teisės aktai – tai 13 direktyvų ir du reglamentai, kuriais kartu suderinamos pagrindinės autorių, atlikėjų, prodiuserių ir transliuotojų teisės. Nustačius ES standartus sumažinti skirtumai tarp nacionalinių teisės aktų, užtikrintas reikiamas apsaugos lygis, sudarantis sąlygas kūrybingumui ir investavimui į kūrybą, skatinama kultūrinė įvairovė, o vartotojams ir įmonėms suteikiama geresnė prieiga prie skaitmeninio turinio ir paslaugų visoje bendrojoje rinkoje.

a. Autorių teisės

Autorių teisių direktyva (Direktyva (ES) 2019/790) suderinami vartotojams, kūrėjams ir įmonėms skirti autorių teisių teisės aktai visoje ES. Joje nustatyta papildoma autorių teisių apsauga spaudos leidėjams ir užtikrinamas teisingas atlygis autorių teisėmis saugomam turiniui. Joje taip pat nustatyta teisinė atsakomybė interneto platformoms už autorių teisėmis saugomo turinio naudojimą ir įkėlimą į jų svetaines. Tačiau nauji reikalavimai neturės įtakos nekomerciniam autorių teisių saugomų kūrinių įkėlimui į interneto enciklopedijas, pvz., „Vikipediją“. Direktyva dėl transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamų programų ir televizijos bei radijo programų retransliavimo (Direktyva (ES) 2019/789 (Direktyva „CabSat II“)) siekiama padidinti ES vartotojams prieinamų internetinių televizijos ir radijo programų skaičių. Direktyvoje įvedamas kilmės šalies principas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tam tikrų programų, kurias transliuotojai siūlo savo interneto platformose, (pvz., vienalaikio transliavimo ir laidų įrašų paslaugų) teisių licencijavimui. Transliuotojai savo įsisteigimo ES valstybėje narėje turės įgyti autorių teisių leidimus, kad jų radijo programos, TV naujienų ir aktualijų programos bei jų finansuoti kūriniai būtų prieinami internetu visose ES valstybėse.

Direktyva dėl prieigos prie knygų ir spausdintos medžiagos (2017 m. rugsėjo 13 d. Direktyva (ES) 2017/1564) leidžiamas tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų naudojimas prieinamais formatais aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.

Reglamentu dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo (Reglamentas (ES) 2017/1128) siekiama užtikrinti, kad vartotojai, perkantys arba prenumeruojantys internetinį turinį, pvz., filmus, sporto renginių transliacijas, muziką, e. knygas ir žaidimus, turėtų prie jų prieigą ir išvykę į kitas ES valstybes nares.

b. Autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminas

Autorių teisės ir gretutinės teisės saugomos visą autoriaus ar kūrėjo gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. 2011 m.direktyva dėl autorių teisių apsaugos terminų (Direktyva 2011/77/ES) garso įrašų atlikėjų autorių teisių apsaugos trukmė buvo pratęsta nuo 50 iki 70 metų nuo įrašymo dienos, o muzikos kūrinių autoriams, pvz., kompozitoriams ir tekstų autoriams, iki 70 metų po autoriaus mirties. 70 metų terminas tapo tarptautiniu garso įrašų apsaugos standartu. Šiuo metu 64 pasaulio valstybės garso įrašams suteikia 70 metų arba ilgesnę apsaugą.

c. Kompiuterių programos ir duomenų bazės

Pagal direktyvą dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (Direktyva 2009/24/EB) buvo reikalaujama, kad valstybės narės kompiuterių programoms taikytų tokią autorių teisių apsaugą, kokia taikoma literatūros kūriniams, kaip nustatyta pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Duomenų bazių direktyvoje (Direktyva 96/9/EB) nustatyta duomenų bazių teisinė apsauga ir duomenų bazės apibrėžiamos kaip „pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos“ rinkiniai. Duomenų bazių direktyvoje nustatyta, kad duomenų bazės saugomos taikant ir autorių teises, apimančias intelektinę kūrybą, ir sui generis teisę, kuria siekiama apsaugoti investicijas (pinigines, žmogiškųjų išteklių, pastangų ir energijos), įdėtas duomenų bazės turiniui gauti, tikrinti ar pateikti.

Duomenų akte (Reglamentas (ES) 2023/2854) nustatytos taisyklės dėl dalijimosi duomenimis, sugeneruotais naudojantis susietaisiais produktais ar susijusiomis paslaugomis, pavyzdžiui, daiktų internetu ir pramonės mašinomis. Pagal jį reikalaujama atskleisti ir skelbti duomenis, kurie gali būti saugomi duomenų turėtojo arba trečiosios šalies komercinių paslapčių, autorių teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių, ir naudotojams suteikiama prieiga prie savo generuojamų duomenų. Jame numatytos naujos taisyklės, kuriose nurodoma, kas gali gauti prieigą prie ES generuojamų duomenų ir juos naudoti visuose ekonomikos sektoriuose.

2022 m. Duomenų valdymo aktu (Reglamentas (ES) 2022/868) sukurti patikimi mechanizmai, skirti palengvinti tam tikrų kategorijų saugomų viešojo sektoriaus duomenų pakartotinį naudojimą, didinti pasitikėjimą duomenų tarpininkavimo paslaugomis ir skatinti duomenų altruizmą visoje ES.

Siūlomas septintojo bendrojo rinkinio projektas yra teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama supaprastinti ir konsoliduoti įvairius ES skaitmeninius reglamentus, pavyzdžiui, Duomenų aktą ir Duomenų valdymo aktą. Vienas iš pagrindinių 2025 m. lapkričio 19 d. Komisijos pasiūlyto bendrojo rinkinio skaitmeninio sektoriaus reglamento aspektų yra sąsajų su Duomenų aktu ir Duomenų valdymo aktu suderinimas. Šios peržiūros tikslas – sukurti nuoseklų Europos duomenų ekonomikos, kurioje derinama duomenų apsauga ir inovacijos, pagrindą. Ja siekiama konsoliduoti taisykles ir standartizuoti terminiją ir taip sumažinti sudėtingumo lygį. Tarybos ir Parlamento trišalės derybos baigtos pasiekus preliminarų susitarimą dėl dokumentų rinkinio. Dabar susitarimą turi oficialiai priimti abi institucijos (dar vadinamos teisėkūros institucijomis).

d. Nuomos ir panaudos teisės

Nuomos ir panaudos direktyva (Direktyva 2006/115/EB) buvo ankstyvas ES teisės aktas dėl autorių teisių, kuriame buvo laikomasi horizontaliojo požiūrio. Ja nustatyta neatšaukiama teisė į atlygį, nes autorių ir atlikėjų kūrybiniam ir meniniam darbui reikalingos pakankamos pajamos, o fonogramų ir filmų gamybai reikalingos investicijos yra ypač didelės.

e. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijos

Norint platinti saugomą turinį būtina gauti licenciją iš įvairių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų. Teisių turėtojai gali pavesti savo teises jų vardu administruoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms. Kolektyvinio teisių administravimo organizacija privalo administruoti šias teises, išskyrus atvejus, kai ji pateikė objektyviai pagrįstas atsisakymo jas administruoti priežastis. Direktyvoje dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo (Direktyva 2014/26/ES) nustatomi reikalavimai, taikomi kolektyvinio administravimo organizacijoms, siekiant užtikrinti aukštus standartus atitinkantį valdymą, finansinį valdymą, skaidrumą ir ataskaitų teikimą. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad teisių turėtojai dalyvautų savo teisių administravime, ir sudaromos sąlygos geresnei kolektyvinio teisių administravimo organizacijų veiklai pagal ES standartus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad kolektyvinio teisių administravimo organizacijos veiktų atsižvelgdamos į atstovaujamų teisių turėtojų interesus.

3. Patentai

Patentas yra juridinė nuosavybės teisė, kuri gali būti suteikiama už bet kokį techninio pobūdžio išradimą, jeigu jis naujas, atitinka išradimo kriterijus ir gali būti pritaikomas pramonėje. Patentas suteikia jo turėtojui teisę neleisti kitiems asmenims be jo sutikimo to išradimo gaminti, naudoti arba parduoti. Patentai skatina įmones skirti inovacijoms būtinas investicijas ir pavienius asmenis bei įmones skirti išteklių moksliniams tyrimams ir plėtrai. Europoje techninius išradimus galima apsaugoti nacionaliniais patentais, kuriuos išduoda kompetentingos nacionalinės institucijos, arba Europos patentais, kuriuos centralizuotai išduoda Europos patentų tarnyba. Pastaroji yra Europos patentų organizacijos, kurią šiuo metu sudaro 39 susitariančiosios valstybės, vykdomasis organas. Pati ES nėra šios organizacijos narė.

Po kelerius metus trukusių valstybių narių diskusijų 2012 m. Parlamentas ir Taryba patvirtino bendro galiojimo Europos patentą (bendrąjį patentą). Tokiu būdu tarptautiniu susitarimu tarp valstybių narių buvo sukurta bendra ir specializuota patentų jurisdikcija.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu bylose C-146/13 ir C-147/13 patvirtinus bendrąjį patentų dokumentų rinkinį buvo pašalintos kliūtys tikram Europos patentui.

Nuo tada, kai 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Europos patentų tarnybos išduodamas ES bendrasis patentas, užtikrinta vienoda apsauga, turinti vienodą poveikį visose dalyvaujančiose ES šalyse. Įmonės turi galimybę savo išradimus visose ES valstybėse narėse apsaugoti tikru ES patentu. Jos taip pat gali ginčyti ir ginti bendruosius patentus pateikdamos vieną skundą teismine tvarka Bendrame patentų teisme (BPT). Tokiu būdu sistema racionalizuojama ir sutaupoma vertimo raštu išlaidų. BPT susitarimo tekste aiškiai nurodoma, kad turi būti laikomasi ES teisės viršenybės (susitarimo 20 straipsnis) ir kad ESTT sprendimai yra privalomi BPT. Šiuo metu BPT jurisdikcijai priklauso 18 ES valstybių narių. Jį sudaro Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir Kanceliarija. Pirmosios instancijos teismo struktūra yra decentralizuoja ir jį sudaro centrinis skyrius Paryžiuje, kurio padaliniai yra Miunchene ir Milane, taip pat įvairūs regioniniai ir vietiniai skyriai visoje Europoje. Apeliacinio teismo būstinė yra Liuksemburge. Jis nagrinėja apeliacinius skundus dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir prašymus pakartotinai nagrinėti bylą, kurioje jau priimtas galutinis Teismo sprendimas. Pagal BPT susitarimo 9 straipsnio 1 dalį Apeliacinis teismas posėdžiauja daugianacionalinės sudėties kolegijose, kurias sudaro trys teisinės kvalifikacijos teisėjai ir du techninės kvalifikacijos teisėjai, turintys kvalifikaciją ir patirties atitinkamų technologijų srityje.

4. Komercinės paslaptys

Praktika, kad tam tikra verslo informacija (praktinė patirtis) laikoma konfidencialia, yra šimtmečių senumo. Daugelyje šalių įteisintos komercinės paslapties, apibrėžtos (arba ne) kaip intelektinės nuosavybės teisių dalis, teisinės apsaugos priemonės. Konfidencialiai informacijai suteikiamos apsaugos lygio negalima lyginti su kitomis intelektinės nuosavybės teisės sritimis, pvz., patentais, autorių teisėmis ir prekių ženklais, tačiau iš esmės apsauga gali būti taikoma neribotą laiką užuot ją užtikrinus tik tam tikram laikotarpiui. Komercinių paslapčių apsauga įvairiose šalyse skiriasi labiau nei kitose intelektinės nuosavybės teisės srityse ir net gali būti naudingesnė ir pigesnė nei oficiali patentų apsauga. 2016 m. buvo priimta Direktyva dėl komercinių paslapčių apsaugos (Direktyva (ES) 2016/943) siekiant neatskleistą praktinės patirties ir verslo informaciją (komercines paslaptis) apsaugoti nuo neteisėto jos gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

5. Augalų veislėms taikomos intelektinės nuosavybės teisės

Augalų veislių apsauga, dar vadinama augalų veislių teisine apsauga, yra intelektinės nuosavybės teisės, suteikiamos naujos augalo veislės selekcininkui, forma. ES bendra augalų veislių apsaugos sistema, pagrįsta 1991 m. Tarptautine konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos, prisideda prie žemės ūkio ir sodininkystės plėtros. Speciali augalų veislių teisinės apsaugos sistema nustatyta ES teisės aktais. Pagal šią sistemą intelektinės nuosavybės teisės gali būti suteikiamos augalų veislėms. Šią sistemą įgyvendina Bendrijos augalų veislių tarnyba.

6. Geografinės nuorodos

Pagal ES žemės ūkio intelektinės nuosavybės teisių sistemą produktų, įregistruotų kaip geografinės nuorodos (GN), pavadinimai teisiškai saugomi nuo imitavimo ir netinkamo naudojimo ES ir ES nepriklausančiose valstybėse, su kuriomis pasirašytas specialus apsaugos susitarimas. Produktas gali būti ženklinamas GN, jei jis ypatingai susijęs su vieta, kurioje yra pagamintas. Šis ženklinimas leidžia vartotojams atskirti kokybiškus produktus, kuriais jie pasitiki, o gamintojams – geriau juos parduoti rinkoje. Pripažintos kaip intelektinė nuosavybė GN atlieka vis svarbesnį vaidmenį ES prekybos derybose su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra susirūpinusios dėl ES GN apsaugos, kuri daro poveikį tiek JAV prekių ženklų apsaugai, tiek JAV produktų, kuriems ES ir ES nepriklausančių šalių rinkose naudojami bendri pavadinimai, patekimui į rinką[1]. Reglamente dėl alkoholinių ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų (Reglamentas (ES) 2024/1143) nurodyti produktai, dėl gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių turintys su jų kilmės vieta susijusių savybių, požymių ar reputaciją. Produktai, kurie yra svarstomi arba kuriems suteiktas GN pripažinimas, yra įtraukti į GN registrus. Panašus reglamentas dėl amatininkų ir pramonės gaminių GN apsaugos (Reglamentas (ES) 2023/2411) buvo priimtas 2023 m. Jis apsaugo pramonės produktus, kurie gali būti siejami su savo geografine gamybos vietove (pvz., Albasetės peiliai, Bohemijos stiklas ir Limožo porcelianas), panašiai kaip regione pagamintus maisto produktus ar gėrimus.

Tarptautiniu lygmeniu Tarybos sprendimu dėl ES prisijungimo prie Ženevos akto (Sprendimas (ES) 2019/1754) EUIPO paskirta kompetentinga GN institucija. Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra labai susirūpinusios 2015 m. PINO derybų dėl Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos išplėtimo rezultatais.

7. Kova su klastojimu

Vertinama, kad suklastotų ir piratinių prekių importo į ES apimtis sudaro apie 85 mlrd. EUR (iki 5 proc. visos importo apimties). Pasaulyje prekyba piratinėmis prekėmis sudaro net 2,5 proc. prekybos apimties ir jos vertė siekia iki 338 mlrd. EUR, o tai daro didelę žalą teisių turėtojams, vyriausybėms ir ekonomikai.

Kadangi dėl nevienodų nacionalinių sankcijų už klastojimą ir piratavimą sistemų valstybėms narėms sunku veiksmingai kovoti su šiais pažeidimais, Parlamentas ir Taryba kaip pirmą žingsnį šioje srityje priėmė direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (Direktyva 2004/48/EB). Šia direktyva siekiama stiprinti kovą su piratavimu ir klastojimu derinant nacionalinės teisės sistemas tam, kad bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas aukštas, lygiavertis ir vienodas intelektinės nuosavybės apsaugos lygis. Joje numatomos priemonės, procedūros ir žalos atlyginimas pagal civilinę ir administracinę teisę. Reglamentu dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo (Reglamentas (ES) Nr. 608/2013) numatytos procedūrinės muitinėms taikomos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis, kurioms taikoma muitinės priežiūra arba muitinės kontrolė.

B. Vadinamojo teisių pasibaigimo principas

1. Apibrėžtis

Teisių pasibaigimas yra visoms pramoninės nuosavybės sritims taikoma doktrina. Ji reiškia, kad intelektinės nuosavybės teisės turėtojui (arba, su jo sutikimu, kitiems asmenims) pardavus intelektinės nuosavybės teise saugomą produktą (pvz., patentą), laikoma, kad intelektinės nuosavybės teisė pasibaigia.ES kontekste ESTT ES sutartis nuosekliai aiškino taip, kad intelektinės nuosavybės teise suteikiamos teisės bendrojoje rinkoje išnaudojamos, kai atitinkamos prekės pateikiamos rinkai (tai padaro teisių turėtojas arba tai padaroma jo sutikimu). Pramoninės ar komercinės intelektinės nuosavybės teisės, kuri saugoma pagal vienos valstybės narės teisę, turėtojas negali remtis šia teise siekdamas sukliudyti kitoje valstybėje narėje teisėtai į rinką jau pateiktų produktų importui.

2. Apribojimai

ES teisių išnaudojimo principas netaikomas prekybos suklastotais produktais arba produktų, pateiktų į rinką už Europos ekonominės erdvės ribų, atvejais (TRIPS sutarties 6 straipsnis). 1999 m. Europos Teisingumo Teismas byloje C-173/98 (Sebago Inc. ir Ancienne Maison Dubois & Fils SA prieš GB-Unic SA) nustatė, kad valstybės narės į nacionalinę teisę gali neįtraukti nuostatos dėl teisių į prekių ženklą pasibaigimo, kai produktai į rinką pateikiami ne valstybėse narėse.

3. Šios srities teisės aktai

ES taisyklės dėl teisių pasibaigimo didžiąja dalimi yra ESTT praktikos aiškinant SESV 34 straipsnį dėl priemonių, turinčių poveikį, lygiavertį kiekybiniams importo apribojimams, rezultatas[2]. Ši teismo praktika atspindima visuose svarbiuose su intelektinės nuosavybės teise susijusiuose ES teisės aktuose.

C. Naujausia ESTT praktika

2012 m. ESTT savo sprendimo byloje C-406/10 (SAS Institute Inc. prieš World Programming Ltd.) 32 punkte patvirtino, kad pagal Direktyvą dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (Direktyva 91/250/EEB; panaikinta Direktyva 2009/24/EB), autorių teisėmis saugoma tik kompiuterio programos išraiška, o idėjos ir principai, kuriais grindžiama jos logika, algoritmai ir programavimo kalbos, pagal šią direktyvą nesaugomi. Teismas pabrėžė, kad nei kompiuterių programos funkcinės galimybės, nei programavimo kalba ir duomenų rinkmenų formatas, naudojami programoje siekiant išnaudoti tam tikras jos funkcijas, nėra šios programos išraiškos forma direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais (sprendimo 39 punktas).

Sprendime byloje C-160/15 (GS Media BV / Sanoma Media Netherlands BV ir kt.) ESTT pareiškė, kad interneto svetainėje pateikta nuoroda į be autoriaus sutikimo publikuotus autorių teisėmis saugomus kūrinius nėra „viešas paskelbimas“, jei asmuo, pateikęs tą nuorodą, nesiekia finansinės naudos ir veikia nežinodamas, kad tie darbai buvo paskelbti neteisėtai.

2016 m. rugsėjo 15 d. sprendime byloje C-484/14 (Tobias Mc Fadden / Sony Music Entertainment Germany GmbH) ESTT laikėsi nuomonės, kad galimybės nemokamai naudotis belaidžiu tinklu suteikimas plačiajai visuomenei siekiant atkreipti galimų klientų dėmesį į parduotuvės prekes ir paslaugas yra „informacinės visuomenės paslauga“, kaip nustatyta E. prekybos direktyvoje (Direktyva 2000/31/EB), ir patvirtino, kad tam tikromis sąlygomis prieigą prie ryšių tinklo suteikiantis paslaugos teikėjas negali būti atsakingas. Todėl autorių teisių turėtojai negali reikalauti kompensacijos tuo pagrindu, kad tinklas trečiųjų šalių buvo naudojamas jų teisėms pažeisti. Interneto ryšio apsaugojimas slaptažodžiu užtikrina pusiausvyrą tarp, viena vertus, intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių ir, kita vertus, interneto paslaugų teikėjų laisvės užsiimti verslu ir tinklo naudotojų informacijos laisvės.

Sprendime byloje C-265/19 (Recorded Artists Actors Performers Ltd / Phonographic Performance (Ireland) Ltd ir kt.) ESTT laikėsi nuomonės, kad valstybė narė negali nesuteikti atlikėjams iš trečiųjų šalių, nepriklausančių Europos ekonominei erdvei, teisės į atlygį, remdamasi PINO sutarties abipusiškumo sąlyga. Visi garso įrašų gamintojai ir atlikėjai iš PINO atlikimų ir fonogramų sutarties šalių turi teisę į teisingą atlygį. Reaguodama į ESTT sprendimą, 2023 m. rugsėjo 11 d. Komisija pradėjo konsultacijas dėl atlyginimo ES nepriklausančių šalių muzikos atlikėjams ir įrašų gamintojams už ES grojamus muzikos įrašus sąlygų, nes JAV suinteresuotiesiems subjektams susirūpinimą kelia tai, kad ES valstybės narės neleidžia gauti autorinio atlyginimo JAV gamintojams ir atlikėjams.

Europos Parlamento vaidmuo

Intelektinė nuosavybė sukuria pridėtinę vertę ES įmonėms ir ekonomikai. Jos vienoda apsauga ir apsaugos vykdymo užtikrinimas padeda skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą. Dėl to Parlamentas yra įsipareigojęs stengtis suderinti intelektinės nuosavybės teisių nuostatas sukuriant bendrą Europos sistemą, taikomą lygiagrečiai nacionalinėms sistemoms, kaip jau padaryta ES prekių ženklų, registruotojo Bendrijos dizaino ir Europos bendrojo patento atvejais.

Įvairiose savo rezoliucijose dėl intelektinės nuosavybės teisių ir ypač dėl duomenų bazių, biotechnologinių išradimų ir autorių teisių teisinės apsaugos Parlamentas pritarė laipsniškam intelektinės nuosavybės teisių derinimui. Tačiau jis nepritarė tam, kad būtų patentuojamos žmogaus kūno dalys. 2014 m. vasario 27 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją savo iniciatyva dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui (mokesčių už teisę kopijuoti teisėtai įsigytą turinį asmeniniam naudojimui), nes dėl techninės pažangos skaitmeninis kopijavimas asmeniniam naudojimui įgijo didelę ekonominę reikšmę. Parlamentas taip pat labai aktyviai dalyvavo rengiant PINO sutarties dėl autorių teisių išimčių, taikomų regos sutrikimų turintiems asmenims, (Marakešo sutartis) projektą.

Peržiūrint ES autorių teisių taisykles (žr. dalį dėl autorių teisių) kilo karštų viešų diskusijų dėl Autorių teisių direktyvos projekto 11 ir 13 straipsnių. Diskusijos buvo užbaigtos balsavimu, per kurį Parlamentas pritarė pastangoms, kuriomis siekiama sukurti naują žiniasklaidos leidėjų teisę gauti pajamų iš turinio, pateikiamo tam tikrose didelėse naujienų platformose, taip pat naują teisę, kurią taikant lengviau sekti autorių teisių pažeidimus internete. Kūrybos sektorius džiūgavo, o technologijų bendrovių atstovai šiuos pasiūlymus stipriai kritikavo.

2026 m. kovo 10 d. Parlamentas, remdamasis Teisės reikalų (JURI) komiteto pranešimu, priėmė rezoliuciją „Autorių teisės ir generatyvinis dirbtinis intelektas. Galimybės ir iššūkiai“. Rezoliucijoje raginama užtikrinti skaidrumą, teisingą atlygį ir galimybę teisių turėtojams užkirsti kelią jų saugomo turinio naudojimui dirbtinio intelekto (DI) mokymuose. Parlamento Teisės reikalų komiteto užsakymu atliktas tyrimas „Metaverse“ rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) kelia naujų iššūkių autorių teisių apsaugos srityje, visų pirma kiek tai susiję su neatskleistu DI mokymu naudojant autorių teisių saugomą medžiagą ar saugomus duomenis ir vėlesniu šio DI turinio kūrimu. Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius surengė specializuotą praktinį seminarą generatyvinio DI ir autorių teisių klausimais, kad paremtų Parlamento Teisės reikalų komiteto darbą šioje srityje[3].

Be to, Parlamentui parengti tyrimai rodo, kad kai kuriais sutartiniais susitarimais sudaromos palankesnės sąlygos panaikinti intelektinės nuosavybės teises, susijusias su duomenimis, arba leidžiama įsigyti subjektų intelektinės nuosavybės teises. Tai gali būti daroma remiantis tuo, kad kūriniai buvo paskelbti konkrečioje platformoje arba kad kūrinys ar išradimas buvo sukurtas pagal paslaugų sutartį. Tokie susitarimai apima:

  • teisinius susitarimus, kuriais iš naudotojų atimamos intelektinės nuosavybės teisės arba jie priverčiami suteikti neatlygintines licencijas dėl turinio, pateikiamo naudojantis skaitmeninių platformų paslaugomis ir serveriais, ir (arba) kuriais tokios teisės perduodamos platformoms;
  • išpirkimo sutartis, pagal kurias platformos perima autorių intelektinės nuosavybės teises;
  • teisinius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojai, išradėjai ar kūrėjai netenka intelektinės nuosavybės teisių į jų darbo ar tarnybos metu sukurtą turinį ir (arba) tokios teisės pereina darbdaviui (darbas už atlygį)[4].
  • Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius. Daugiau informacijos rasite Teisės reikalų komiteto interneto svetainėje.

     

    [2]Žr. bylą C-15/74 (Centrafarm BV ir Adriaan de Peijper / Sterling Drug Inc.) ir bylą C-187/80 (Merck & Co. Inc. / Stephar BV ir Petrus Stephanus Exler).
    [3]Lucchi, N. ir Hunter, S., Generative AI and Copyright – Training, Creation, Regulation, Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2025; Brando, A., Technological Aspects of Generative AI in the Context of Copyright, Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2025; Peukert, C., The economics of copyright and AI – Empirical evidence and optimal policy, Teisingumo, pilietinių laisvių ir institucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2025.
    [4]Macrez, F. ir kt., Buyout contracts imposed by platforms in the cultural and creative sector, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2023 m. spalio mėn.; Maciejewski, M., Metaverse, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2023 m. birželio mėn.

    Jagoda Karolina MACIEJEWSKA / JEREMY JULIAN OKORN / Mariusz MACIEJEWSKI