Europos skaitmeninė darbotvarkė

Šioje faktų suvestinėje aprašoma, kaip keitėsi ES skaitmeninė darbotvarkė ir kaip nuo 2024 m. ES perėjo nuo darbotvarkės nustatymo prie įgyvendinimo, įvesdama tokias teisines sistemas kaip DI aktas. Joje taip pat paaiškinama, kaip naujomis ES taisyklėmis dėl platformų, duomenų, skaitmeninės tapatybės, DI ir kibernetinio saugumo skatinamos saugios skaitmeninės erdvės, sąžininga konkurencija ir skaitmeninis suverenumas, atsižvelgiant į žaliąją pertvarką.

Teisinis pagrindas

Nors Sutartyse nėra konkrečių nuostatų dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT), remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ES gali veikti tokiose politikos srityse kaip pramonė, konkurencija, prekyba, transeuropiniai tinklai, moksliniai tyrimai, energetika, bendrosios rinkos kūrimas, laisvas prekių judėjimas, asmenų ir paslaugų judėjimas, švietimas ir kultūra.

Tikslai

Savo skaitmenine darbotvarke ES siekia sudaryti sąlygas į žmogų orientuotai, saugiai ir tvariai skaitmeninei transformacijai. Remiantis bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžiu, skaitmenine darbotvarke skatinami patikimi duomenų srautai, sąveiki skaitmeninė tapatybė, sąžiningos interneto platformų rinkos, atsakingas DI ir tvirtas kibernetinis saugumas. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje šie tikslai paverčiami įgūdžių, infrastruktūros, verslo skaitmenizacijos ir viešųjų paslaugų siektinomis reikšmėmis.

Laimėjimai

A. Pirmoji Europos skaitmeninė darbotvarkė: 2010–2020 m.

Pirmojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta junglumo gerinimui, išlaidų mažinimui ir vartotojų apsaugos stiprinimui. Pagrindiniai jos pasiekimai, be kita ko, buvo šie:

  • panaikinti tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai (tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis);
  • išplėsta plačiajuostė prieiga;
  • nustatytos pagrindinės duomenų apsaugos taisyklės, visų pirma Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
  • Be to, ja buvo skatinamas skaitmeninis augimas, remiant įgūdžių tobulinimą, pramonės skaitmenizaciją ir viešąsias paslaugas, taip pat nustatant geografinio blokavimo ir internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo taisykles.

    Siekdama remti duomenimis grindžiamą ekonomiką, ES priėmė laisvo ne asmens duomenų judėjimo, kibernetinio saugumo ir atvirųjų duomenų priemones ir sustiprino reguliavimo koordinavimą per Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją.

    B. Antroji Europos skaitmeninė darbotvarkė: 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis

    Antrojoje skaitmeninėje darbotvarkėje aptariami skaitmeninių technologijų nulemti pokyčiai ir nepaprastai svarbus skaitmeninių paslaugų ir rinkų vaidmuo, pabrėžiant ES technologinius ir geopolitinius tikslus. Savo komunikatuose dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo ir Europos skaitmeninio dešimtmečio programos Komisija išdėstė veiksmus, skirtus saugioms skaitmeninėms paslaugoms ir rinkoms užtikrinti. Ji pirmenybę teikė kvantinei kompiuterijai, blokų grandinės strategijoms, DI, puslaidininkiams (Europos lustų aktas), skaitmeniniam suverenumui, horizontaliesiems kibernetinio saugumo reikalavimams, keliamiems skaitmeninių elementų turintiems produktams, (Reglamentas (ES) 2019/1020, iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2024/2847), 5G ir 6G tinklams, Europos duomenų erdvėms ir pasauliniams technologijų standartams.

    2021 m. kovo mėn. ES pristatė skaitmeninės politikos kelrodį, kuriame išdėstyti keturi 2030 m. tikslai:

    • įgūdžiai: bent 80 proc. visų suaugusiųjų turėtų turėti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, ES turėtų dirbi 20 mln. IRT specialistų ir į šias darbo vietas turėtų įsidarbinti daugiau moterų;
    • verslo įmonės: 75 proc. įmonių turėtų naudotis debesijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir DI. Daugiau kaip 90 proc. ES mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, be to, turėtų dvigubai išaugti ES vienaragių (didelės vertės startuolių) skaičius;
    • infrastruktūra: visi ES namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis gigabitinės spartos internetu, o visose apgyvendintose vietovėse turėtų veikti 5G ryšys; ES turėtų pagaminti 20 proc. pasaulio puslaidininkių; ES turėtų būti įdiegta 10 000 labai saugių neutralaus poveikio klimatui tinklo paribio mazgų ir Europa turėtų turėti savo pirmąjį kvantinį kompiuterį;
    • viešosios paslaugos: visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos internetu; visi piliečiai turėtų turėti prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų ir 80 proc. piliečių turėtų naudotis elektroninės tapatybės technologija.
    • Reglamentu (ES) 2021/694 nustatyta Skaitmeninės Europos programa yra ES iniciatyva, pagal kurią skaitmeninių technologijų projektams tokiose srityse kaip superkompiuteriai, DI, kibernetinis saugumas, aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninių technologijų integracija skiriama 7,5 mlrd. EUR (2021–2027 m.), padedant skaitmeninių inovacijų centrams.

      2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyti teisiškai privalomi tikslai nuo 2022 m. rugsėjo mėn., taip skaitmeninės politikos kelrodį iš strategijos paverčiant įgyvendinimo priemone su metinėmis ataskaitomis ir valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmais.

      1. Duomenys

      Dalijimasis duomenimis yra labai svarbus Europos skaitmeninės vizijos elementas. Skatindama duomenimis grindžiamas inovacijas, ES siekia išlaikyti pusiausvyrą su privatumu, saugumu, etika ir sauga, kartu nagrinėdama ne asmens duomenų naudojimą ir dalijimąsi jais naujose technologijose ir verslo modeliuose.

      ES duomenų strategijoje iškelta idėja sukurti bendras Europos duomenų erdves, apimančias devynis sektorius, taip užtikrinant, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų galima naudoti daugiau duomenų, o įmonės ir asmenys turėtų didesnę kontrolę savo generuojamų duomenų atžvilgiu. ES duomenų reguliavimo sistemą sudaro:

      • Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (Reglamentas (ES) 2016/679);
      • Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva (Direktyva (ES) 2016/680);
      • Europos Duomenų valdymo aktas (Reglamentas (ES) 2022/868) dėl duomenų prieinamumo ir patikimumo;
      • Europos Duomenų aktas (Reglamentas (ES) 2023/2854) dėl sąžiningos prieigos ir naudotojų teisių, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą.
      • 2. Dirbtinis intelektas

        2020 m. vasario mėn. paskelbtoje Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto (DI) pabrėžtas itin svarbus DI vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje ir numatyta jo nauda visuomenei bei ekonominė nauda visuose sektoriuose. 2024 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė DI aktą. Pagrindinės jo nuostatos, be kita ko, yra šios:

        • su bendrosios paskirties dirbtinio intelekto naudojimu susijusios apsaugos priemonės;
        • apribojimai naudoti biometrinio tapatybės nustatymo sistemas teisėsaugos tikslu;
        • draudimas vykdyti socialinį reitingavimą ir naudoti DI siekiant manipuliuoti naudotojų pažeidžiamumu arba jį išnaudoti;
        • vartotojų teisė teikti skundus ir gauti prasmingus paaiškinimus.
        • DI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir pradėtas taikyti etapais per 36 mėnesius, o jo vykdymą ES lygmeniu koordinuoja Europos DI tarnyba.

          2022 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyvos, kuria būtų užtikrinta vienoda nukentėjusiųjų dėl DI apsauga, tačiau vėliau jis buvo atsiimtas. Be to, buvo paskelbta nauja direktyva dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais (Direktyva (ES) 2024/2853), skirta spręsti su tokiais skaitmeniniais produktais kaip DI susijusius klausimus.

          3. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas

          Skaitmeninės strategijos kertinis akmuo – saugesnės ir atviresnės bendrosios skaitmeninės rinkos, kurioje užtikrinamos naudotojų teisės ir sąžininga verslo konkurencija, kūrimas. Jis paremtas dviem teisėkūros ramsčiais: Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktu (SRA), kuriais atnaujinami ES skaitmeninių paslaugų reglamentai. Šiais 2022 m. Parlamento ir Tarybos priimtais ir nuo 2023 m. gegužės mėn. galiojančiais teisės aktais nustatomas bendras taisyklių rinkinys visai ES. SPA nustatoma atsakomybė už tarpininkavimo paslaugas, ypač interneto platformas. Didelėms platformoms dėl jų keliamos rizikos, susijusios su neteisėto ir žalingo turinio platinimu, taikomos konkrečios gairės. SRA išdėstytos taisyklės, taikomos įmonėms, turinčioms prieigos valdytojo statusą, nukreiptos į tas įmones, kurios labiausiai linkusios užsiimti nesąžininga praktika. Tai apima tokias paslaugas kaip internetinis tarpininkavimas, socialiniai tinklai ir debesijos kompiuterija. Remdamasi SPA, Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo siekiama supaprastinti duomenų apie trumpalaikės būsto nuomos paslaugas rinkimą ir dalijimąsi jais. SPA yra visapusiškai taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d. SRA vykdymo užtikrinimas suintensyvėjo 2025 m., kai buvo skirtos pirmosios baudos prieigos valdytojams, o Komisija savo darbe dabar skiria pagrindinį dėmesį vykdymo užtikrinimui ir stebėsenai.

          4. E. valdžia, e. tapatybė ir skaitmeninis euras

          Skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama e. valdžios paslaugų ir tarpvalstybinio viešojo sektoriaus bendradarbiavimo vertė. Komisijai pateikus pasiūlymą, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (2022 m. lapkričio mėn.), 2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė Europos sąveikumo aktą (Reglamentas (ES) 2024/903), kuriuo siekiama gerinti viešąsias paslaugas ES. Juo sukurta Europos sąveikumo valdyba, kurią sudaro valstybių narių, Komisijos ir kitų ES įstaigų atstovai.

          Pasitikėjimo didinimas internete yra labai svarbus visuomenės ir ekonomikos augimui. Reglamentu dėl elektroninės atpažinties (Reglamentas (ES) Nr. 910/2014) nustatyta piliečių, įmonių ir valdžios institucijų saugios skaitmeninės sąveikos sistema. Siekdamas šių tikslų, Parlamentas 2024 m. vasario mėn. patvirtino Europos skaitmeninės tapatybės sistemą (Reglamentas (ES) 2024/1183), kad iki 2030 m. 80 proc. ES piliečių galėtų saugiai naudotis gyvybiškai svarbiomis viešosiomis paslaugomis naudodamiesi skaitmenine tapatybe. eIDAS 2.0 reglamentas įsigaliojo 2024 m. gegužės 20 d., o valstybės narės rengiasi diegti ES skaitmeninės tapatybės dėkles.

          5. Kibernetinis saugumas

          2022 m. lapkričio 10 d., atsakydami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė ES kibernetinės gynybos politiką ir Karinio mobilumo veiksmų planą 2.0, kuriais siekiama: