Europos Parlamentas jau seniai aktyviai gina ir skatina pagarbą žmogaus teisėms tiek Sąjungoje, tiek ir už jos ribų. Šiandien Parlamento narių remiamos iniciatyvos dėka žmogaus teisių gynimas yra vienas svarbiausių Sąjungos užsienio politikos tikslų.
Dialogas dėl žmogaus teisų neturi apsiriboti vien tik diskusijomis prie kavos puodelio ar nuomonių pasikeitimu apie kultūrinius ir istorinius skirtumus. Taip buvo atvirai pasakyta Parlamento priimtame pranešime apie žmogaus teises pasaulyje 2002 m. EP nariai dažnai skatino Tarybą ir Komisiją sustiprinti reikalavimus šiuo klausimu politinio dialogo metu, teikiant pagalbą ar pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis.
Politika ir priemonės
Jau daugelį dešimtmečių Europos Parlamento nariai siekia paversti žmogaus teisių ir demokratijos skatinimą vienu iš svarbiausių Sąjungos užsienio politikos tikslų. Šie reikalavimai buvo įgyvendinti Mastrichto ir Amsterdamo sutartimis, sukūrusiomis reikalingą teisinį pagrindą. Be to, būtent Parlamentas sukūrė biudžeto liniją, kuri leidžia Sąjungai finansuoti projektus tokiose srityse kaip pilietinis švietimas, nepriklausomos žiniasklaidos kūrimas, prievartos prieš moteris prevencija, policijos tarnybų apmokymas.
Sisteminga sąlyga
Be to, tik Parlamentui primygtinai reikalaujant su žmogaus teisėmis susijusios sąlygos buvo sistemingai įrašomos į Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudaromus susitarimus. Susitarimų įgyvendinimas priklauso nuo šių sąlygų išpildymo. Kitaip tariant, šie susitarimai gali būti sustabdyti, jei atitinkamos trečiosios šalys pažeidžia žmogaus teises. Ši politika laipsniškai plėtojosi praeito šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje ir 1995 m. tapo sisteminga praktika. Apie trisdešimtyje susitarimų, pasirašytų iki 1995 m., ir apie dvidešimtyje vėliau sudarytų susitarimų yra įrašytos tokios nuostatos.
Nepakanka vien tik skelbti principus ar reikalavimus. Juos reikia ir taikyti. Parlamento narių nuomone, realus šios sąlygos laikymasis pirmiausiai priklauso nuo valstybių narių, kurių individualūs interesai kartais trukdo Sąjungai efektyviai veikti, politinės valios. Siekiant sumažinti šį skirtumą tarp teorinės ir praktinės situacijos, Parlamentas mano, kad reikia aiškiai apibrėžti šią sąlygą lydinčias priemones, kuriomis būtų galima išlaikyti spaudimą trečiosioms šalims. Parlamentas taip pat išreiškia apgailestavimą, kad jis negali visavertiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl konsultacijų su šiomis šalimis ar dvišalių susitarimų sustabdymo, jei yra pažeistos žmogaus teisės.
Tačiau Parlamentas turi vieną labai svarbų ginklą: jis turi duoti pritarimą. Be EP pritarimo šie dvišaliai susitarimai negalėtų būti įgyvendinami. Yra buvę, kad nors ir neatsisakydamas duoti savo pritarimo, Parlamentas delsė priimdamas sprendimą, siekdamas daryti spaudimą trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, 1993 m. toks atvejis pasitaikė, kai buvo sudaromas susitarimas su Sirija, ir aplinkybės verčia manyti, kad daugelio Sirijos žydų emigracija buvo iš dalies tokio EP spaudimo nuopelnas. Toks vilkinimas taip pat suteikia galimybę rengti viešus svarstymus, į kuriuos kviečiami trečiųjų šalių politinės valdžios organai. Jie yra skatinami pasiaiškinti ir stiprinti savo politiką žmogaus teisių srityje. Kartais Europos Parlamento pritarimas buvo lydimas rezoliucijos, kurioje buvo pateikiami jo reikalavimai. Taip atsitiko šios Europos Parlamento kadencijos metu pasirašant asociacijos susitarimus su Egiptu, Libanu bei Alžyru, kur EP delegacija buvo nuvykusi ištirti situacijos. Pakistano atveju, susitarimas buvo įšaldytas, nustačius, jog šalyje pablogėjo žmogaus teisių padėtis.
Nuolatinė priežiūra
Kiekvienos kasmėnesinės Europos Parlamento sesijos Strasbūre metu vyksta diskusijos apie paskutinius įvykius, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais pasaulyje ir priimamos rezoliucijos. EP nariai išlieka kritiški ir kreipia ypatingą dėmesį į žodžio bei spaudos laisvės užtikrinimą, demokratiškų rinkimų rengimą ir teisingą teismo bylų nagrinėjimą. Todėl daugelis autoritarinių vyriausybių susilaukė kritikos dėl smurto ar grasinimų opozicijos jėgoms, o jų greiti atsakomieji veiksmai leidžia manyti, kad Parlamento budrumas yra naudinga moralinio spaudimo priemonė. Būtent dėl Parlamento narių spaudimo kai kurių valstybių valdžios organai peržiūrėjo savo elgesį kovotojų dėl žmogaus teisių ar politinių oponentų atžvilgiu, pavyzdžiui, Ryad al-Turk atveju Sirijoje, Saad Eddine Ibrahim - Egipte ar Hamma Hammami atveju Tunise.
Kiekvienais metais Parlamentas patikrina, kokia yra žmogaus teisių padėtis pasaulyje. Šiame metiniame pranešime, dėl kurio yra diskutuojama plenarinio posėdžio metu ir lydimame rezoliucijos, yra pabrėžiamos netoleruotinos situacijos ir siūlomi specialūs veiksmai, galintys sustiprinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir nuoseklumą šioje srityje. Paskutiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį 2002 m. (kuris buvo svarstomas 2003 m. rugsėjo mėn.) pabrėžiama, kad religinė netolerancija yra pavojinga taikai pasaulyje. Pranešime apie žmogaus teisių padėtį 2001 m. buvo skiriama daugiau dėmesio prekybai žmonėmis ir terorizmui, o pranešime apie padėtį 2000 m. buvo pabrėžiama žodžio ir žiniasklaidos laisvės svarba.
Konkretus įsipareigojimas
Be šių kas mėnesį vykstančių diskusijų ir metinių pranešimų, Parlamentas dažnai išreiškė savo paramą Sąjungos delegacijų siuntimui stebėti tam tikrose trečiosiose valstybėse vykstančius rinkimus ir dažnai jose dalyvavo. Europos Parlamento nariai pirmininkavo tokioms delegacijoms. Narių nuomone, tokios užduotys neturėtų apsiriboti vienkartiniais veiksmais pačio rinkimų proceso metu, bet darbas turėtų būti tęsiamas ir po rinkimų.
Paskutiniais metais Parlamentas yra pareikalavęs ir rėmė sankcijas (pvz., ginklų embargą ar Bendrijos pagalbos teikimo sustabdymą) valstybėms, nuolat pažeidinėjusioms žmogaus teises. Taip atsitiko Zimbabvės, Haičio, Liberijos, Somalio, Kongo Demokratinės Respublikos, Siera Leonės, Indonezijos ir Moldovos atvejais. Dėl minėtų pažeidimų 2002 m. Parlamentas uždraudė dviem Zimbabvės atstovams, kuriems buvo uždrausta išduoti vizas, patekti į Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ir EB jungtinės asamblėjos susitikimą, vykusį EP pastatuose. Dėl to susitikimas buvo atšauktas.
|