Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Saugumas ir gynyba
Žmogaus teisės
Balkanai
Susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis
Išorinė prekyba
Vystomasis bendradarbiavimas
ES-AKR
Priešpėstinės minos
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Užsienio, saugumo ir gynybos politika: žingsnis po žingsnio

Daugiau nei dvidešimt penkerius metus ES valstybės narės diskutavo tarptautiniais politiniais klausimais, tačiau šios diskusijos paprastai apsiribodavo pareiškimų priėmimu. Sovietų imperijos žlugimas, situacijos Balkanuose ir Rytų Europoje destabilizacija lėmė, kad užsienio politika, saugumas ir gynyba pakilo Europos Sąjungos prioritetų sąraše. Tačiau, nepaisant visuomenės daugumos ir Europos Parlamento narių palaikymo, užsienio politika, saugumas ir gynyba netapo tikrai veiksminga Bendrijos politika. Europos Parlamentas visada ragino siekti ambicingų tikslų, imtis praktinių priemonių, įsteigti efektyvias bendras institucijas ir sujungti veiklos išteklius. 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai sustiprino šių reikalavimų svarbą.

EP nariai mano, kad ES galės pasaulyje kalbėti vienu balsu tik tada, kai valstybės narės sutelks politinę valią ir susitars dėl aiškios strategijos ir efektyvių institucijų. ES bendra išorės politika ilgai apsiribojo bendradarbiavimu vystymosi srityje, ekonomine pagalba ir pagalba nelaimės atveju. 1993 m. įsigaliojusi Mastrichto sutartis sukūrė naują priemonę - Bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP). Tačiau, priešingai nei vidaus rinka, BUSP nėra tikra „Bendrijos” politika. Svarbiausius sprendimus priima Ministrų Taryba, t. y. valstybių narių vyriausybės, ir dažniausia vienbalsiai. Komisija ir Parlamentas šiame procese beveik nedalyvauja.

Įsigaliojusi 1999 m. Amsterdamo sutartis stengėsi išspręsti dvi problemas. Pirma, ES buvo suteikta karinio įsikišimo teisė krizių valdyme humanitariniais, taikos sudarymo ir palaikymo tikslais („Petersbergo užduotys”). Antra, siekiant suteikti šiai politikai veidą, buvo sukurta BUSP vyriausiojo įgaliotinio pareigybė. Tačiau Vyriausiasis įgaliotinis visada veikia valstybių narių ir Tarybos vardu, o jo vaidmuo gali persipinti su kitais Komisijos išorės politikos veiksmais (plėtra, humanitarine pagalba, prekybos politika). Be to, siekiant kovoti su paralyžiuojančiu vienbalsiškumo reikalavimu, dažnai lėmusiu sprendimų priėmimą remiantis žemiausiu bendru susitarimo lygiu, Amsterdamo sutartis sukūrė „konstruktyvų susilaikymą”, leidžiantį imtis priemonių be aktyvios visų valstybių narių paramos, ir „išplėstą bendradarbiavimą”, suteikiantį valstybių narių grupei galimybę glaudžiau bendradarbiauti, jei jos to nori.

Politikos plėtojimas karinėje srityje tęsėsi 1999 m., kai Helsinkyje Europos Sąjungos Vadovų Taryba nusprendė, kad iki 2003 m. valstybės narės turi sugebėti per 60 dienų surinkti karines pajėgas ir vienerius metus išlaikyti iš 50 000 - 60 000 vyrų sudarytą kariuomenę Petersbergo užduotims vykdyti.

Vientisumas ir efektyvumas

Dėl didesnio vientisumo ir efektyvumo 2000 m. Europos Parlamentas paragino sujungti Vyriausiojo įgaliotinio ir Išorės reikalų komisaro pareigybes, o asmeniui, einančiam ES užsienio reikalų ministro pareigas, suteikti Komisijos Pirmininko pavaduotojo laipsnį. Konvente dėl Europos ateities EP nariai sėkmingai gynė šią idėją ir ji buvo įtraukta į Konstitucinės sutarties projektą. Tačiau pagal Konstitucijos projektą šioje politikos srityje su Europos Parlamentu nebūtų daugiau konsultuojamasi nei anksčiau. Be to, raginimas priimti sprendimus kvalifikuotos daugumos balsavimu nebuvo priimtas, išskyrus balsuojant dėl ES užsienio reikalų ministro pasiūlymų, kuriuos remia Komisija.

Veiklos organizavimo kontekste, Konstitucijos projektas numato įsteigti Europos agentūrą ginkluotės klausimais ir išplėsti Petersbergo užduotis, kad į jas įeitų nusiginklavimo operacijos ir kova su terorizmu. Pagal „solidarumo sąlygą” valstybės narės padės viena kitai ir naudos savo civilinės ir karines pajėgas kovoje su terorizmu. EP nariai taip pat siūlė į sutartį įtraukti „kolektyvinės gynybos sąlygą”, kuri būtų panaši į NATO sąlygą ir galiotų tik ją priėmusioms valstybėms narėms, bet ši idėja nebuvo priimta.

Didėjanti įtaka

Nors galutinius sprendimus užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais priima valstybės narės, apie visų ES vardu vykdomų politinių priemonių ir operacijų įsipareigojimus, galias ir finansinius padarinius Europos Parlamentas turi būti iš anksto bent jau informuotas. Pastaraisiais metais EP nariai užmezgė glaudesnius santykius su Vyriausiuoju įgaliotiniu, susijusiais komisarais, Sąjungai pirmininkaujančia valstybe nare ir ES nepaprastaisiais pasiuntiniais tam tikriems pasaulio regionams.

EP nariai gali raginti imtis veiksmų dalyvaudami politinėse ir viešose diskusijose. Savo pranešimais, rekomendacijomis ir klausimais, pateiktais įvairiems ES veikėjams, jie gali daryti įtaką, pvz., ragindami Komisiją siūlyti priemones. Svarbiausia, Parlamentas turi biudžetines galias, į kurias įeina su BUSP susijusios priemonės (apie 50 mln. eurų 2003 metams). Tačiau į Parlamento kompetenciją neįeina gynybos finansavimas, kuris yra vykdomas tiesiogiai iš valstybių narių biudžetų.

Kiekvienais metais metiniame pranešime dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos Europos Parlamentas nustato savo politikos prioritetus. 2002 m. EP nariai sveikino neturėjusį precedento bendradarbiavimą tarp ES institucijų po 2001 m. rugsėjo mėn. išpuolių ir siūlė pakirsti terorizmo šaknis pradedant dialogą su silpnomis ir nestabiliomis valstybėmis. 2003 m. jie pritarė ES įsikišimui Afganistano krizės metu ne tik politiškai ir ekonomiškai, bet ir kariniu lygmeniu per tarptautinės pagalbos misiją (ISAF). Tačiau EP nariai apgailestavo, kad karas Irake pakenkė BUSP patikimumui, ir pareiškė, kad šio patikimumo atstatymas priklausys nuo ES karinių galių ir Sąjungos noro jas panaudoti.

Pirmos karinės operacijos

2003 m. ES pradėjo pirmas tris operacijas krizių regionuose, taip ten prisiimdama aiškius įsipareigojimus. 2003 m. sausio 1 d. ES policijos 500 asmenų pajėgos perėmė įgaliojimus iš JTO Bosnijoje - Hercogovinoje trejiems metams, iš dalies siekiant apmokyti vietines policijos pajėgas. 2003 m. kovo mėn. ES įvykdė savo pirmą karinę operaciją, perimdama įsipareigojimus iš NATO Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. ES nusiuntė karines pajėgas, sudarytas iš 350 pulkų, (žinoma kaip operacija „Concordia”), siekdama sudaryti taiką, kuri buvo būtina vykdyti institucines reformas. ES taip pat nusiuntė 200 pareigūnų policijos misiją (žinoma kaip operacija „Proxima”). Galiausiai, operacija „Artemis” Kongo Ituri regione buvo ES pirmoji nepriklausoma karinė operacija. Ji rodo, kad ES yra iš esmės pasirengusi siųsti Europos pulkus vykdyti humanitarinio įsikišimo misijas, net ir už Europos žemyno ribų.

Karui Irake - „ne”

2002 m. gegužės mėn. pranešime Europos Parlamentas įspėjo tarptautinę visuomenę apie Irako vykdomą branduolinių ginklų programą. Pranešime buvo sakoma, kad panaikinus sankcijas Irakui, po penkerių metų jis gali turėti branduolinių ginklų. Todėl EP nariai ragino tęsti ginklų embargą, bet skatino panaikinti kitas sankcijas. Parlamentas taip pat ragino ieškoti daugiašalio politinio sprendimo, kurį remtų Jungtinių Tautų Organizacija. Jis nepritarė jokiems JT rezoliucijomis neparemtiems kariniams veiksmams ir ragino Irako vykdomąją valdžią sutikti su UNMOVIC (Jungtinių Tautų stebėsenos, tikrinimo ir inspekcijų komisija) patikrinimais. EP nariai taip pat pasmerkė daugybę rimtų žmogaus teisių pažeidimų Irake.

Likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, 2003 m. sausio 30 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Irako, 287 nariams balsavus „už”, 209 - „prieš” ir 26 susilaikius. Nariai tvirtino, kad 1441 JT Rezoliucijos pažeidimai, kuriuos nustatė JT inspektoriai, nepateisino karinių veiksmų. Jie priešinosi bet kokioms vienpusėms karinėms priemonėms ir tvirtino, kad prevencinis puolimas pažeistų tarptautinę teisę. Prasidėjus karui EP narius paveikė Europos vyriausybių nesutarimai ir jie nesugebėjo priimti naujos bendros pozicijos dėl karo. Tačiau pranešimas apie šalies rekonstrukciją susilaukė didelės paramos.

Parlamentas ir Viduriniai Rytai

2003 m. spalio mėn., kai smurtas Viduriniuose Rytuose buvo kasdienybė, Parlamentas priėmė pranešimą, kuriuo ragino Izraelio vyriausybę ir Palestinos administraciją besąlygiškai taikyti Ketverto (JAV, Rusija, ES, JT) nustatytas gaires. Parlamentas pasisakė už dviejų suverenių valstybių, turinčių teisę gyventi saugiai, sambūvį. EP nariai tvirtai pasmerkė palestiniečių terorizmą ir ragino Palestinos administraciją atstatyti viešąją tvarką bei imtis konkrečių pastangų sunaikinti teroristines organizacijas. Izraelio vyriausybė buvo kviečiama atšaukti savo karines pajėgas iš Palestinos teritorijos, sustabdyti tikslines žudynes ir gyvenviečių kūrimą bei „apsaugos sienos” statybą.

Izraelio vyriausybei sustiprinus karinius veiksmus, 2002 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė rekomendaciją Tarybai, kurioje ragino sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą (269 narių balsavo „už”, 208 - „prieš”, 22 susilaikė). Tačiau Ministrų Taryba į šią rekomendaciją neatsižvelgė.

Be to, 2003 m. vasario mėn. surinkus apie 170 EP narių parašų, buvo įsteigta darbo grupė tikrinti ES Palestinos administracijai teikiamos pagalbos panaudojimą, nes buvo spėjama, jog ši pagalba buvo naudojama kitais tikslais, net finansuoti teroristinius tinklus. Ši darbo grupė buvo įsteigta remiantis Parlamento galiomis tikrinti ES sąskaitų skaidrumą, tačiau ji neturėjo tiriamųjų galių, suteikiamų oficialiam tyrimo komitetui. 2004 m. kovo 31 d. darbo grupė priėmė du pranešimus („daugumos” pranešimą ir „mažumos” pranešimą), kadangi surinkta informacija buvo interpretuojama skirtingai. Šiuose dviejuose pranešimuose padaryta bent viena panaši išvada: jei ateityje ES nuspręs atnaujinti tiesioginę biudžetinę paramą Palestinos administracijai, turės būti nustatytos aiškios sąlygos ir geresni kontrolės mechanizmai. Šie pranešimai bus aptarti kitą Parlamento kadenciją trijuose atsakinguose komitetuose (Biudžeto, Biudžeto kontrolės ir Užsienio reikalų komitetuose).



  
Pranešejai:
  
Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos pletojimas po Kelno ir Helsinkio: Catherine Lalumière (PES, F)
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Pirmoji metine ataskaita): Gary Titley (PES, UK)
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Antroji metine ataskaita): Gary Titley (PES, UK)
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Trecioji metine ataskaita): Gary Titley (PES,UK)
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Ketvirtoji metine ataskaita): Karl von Wogau (EPP-ED, D)
Situacija Irake praejus vienuolikai metu po karo Persijos ilankoje: Baroness Nicholson of Winterbourne (ELDR, UK)
Pažanga igyvendinant BUSP: Elmar Brok (EPP-ED, D)
Nauja Europos saugumo ir gynybos struktura: Philippe Morillon (EPP-ED, F)
Svarbiausi BUSP aspektai ir pasirinkimai: finansiniai padariniai EB biudžetui: Elmar Brok (EPP-ED, D)
Gynybos iranga: Europos politika, pramone ir rinka: Luís Queiró (UEN, P)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos pletojimas po Kelno ir Helsinkio - Parlamento priimtas tekstas
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Pirmoji metine ataskaita) - Parlamento priimtas tekstas
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Antroji metine ataskaita) - Parlamento priimtas tekstas
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Trecioji metine ataskaita) - Parlamento priimtas tekstas
Elgesio kodeksas ginklu eksporto srityje (Ketvirtoji metine ataskaita) - Parlamento priimtas tekstas
Situacija Irake praejus vienuolikai metu po karo Persijos ilankoje - Parlamento priimtas tekstas
Pažanga igyvendinant BUSP - Parlamento priimtas tekstas
Nauja Europos saugumo ir gynybos struktura - Parlamento priimtas tekstas
Svarbiausi BUSP aspektai ir pasirinkimai: finansiniai padariniai EB biudžetui - Parlamento priimtas tekstas
Gynybos iranga: Europos politika, pramone ir rinka - Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004