Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metu akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Pletra
Pilieciu teises
Teises ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Saugumas ir gynyba
Žmogaus teises
Balkanai
Susitarimai su ES nepriklausanciomis valstybemis
Išorine prekyba
Vystomasis bendradarbiavimas
ES-AKR
Priešpestines minos
Aplinkos / vartotoju apsauga
Transporto /
regionine politika
Žemes ukis / žuvininkyste
Ekonominiai ir pinigu reikalai
Užimtumo ir socialine politika / moteru teises
Vidaus rinka / pramone / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Europa - prieš priešpestines minas

Kiekvienais metais daug žmoniu, dažniausiai neturtingiausiose šalyse, nukencia nuo priešpestiniu minu. Europos Sajunga nusprende neapsiriboti tarptautiniais Otavos konvencijos reikalavimais ir darniau bei veiksmingiau kovoti su šia nelaime. Ypac aktyviai šioje srityje veikiantis Europos Parlamentas pasieke, kad 2001 m. priimtuose Bendrijos teises aktuose butu reikalaujama, atsižvelgiant i bendraja prevencijos strategija, sunaikinti valstybiu nariu turimas minas. Be to, Parlamentui primygtinai reikalaujant, kovai su priešpestinemis minomis buvo skirta speciali biudžeto eilute.

Kareivio nuo civilio gyventojo neatskirianti priešpestine mina dažniausiai sprogsta tokiose vietose, kuriose civiliai gyventojai stengiasi atsigauti po ginkluotu konfliktu. Nepašalintos arba nenukenksmintos minos išlieka pavojingomis daugeli metu.

Paragintos pilietines visuomenes organizaciju, 122 šalys 1997 m. gruodžio menesi pasiraše Otavos konvencija. Nuo to laiko konvencija pasirašiusios šalys sunaikino daugiau kaip 30 milijonu minu. Net jei daugiau kaip 110 šaliu šiandien nebenaudoja priešpestiniu minu, dar lieka daug ka nuveikti. Šiandien maždaug 65 šalys susiduria su šia nelaime. Bendras nukentejusiuju nuo sausumos minu skaicius kiekvienais metais svyruoja tarp 15 000 ir 20 000 žmoniu, iš kuriu daugelis yra civiliai gyventojai, tarp ju ir vaikai. Priešpestines minos ne tik nusineša gyvybes ir žiauriai sužaloja žmones, bet jos taip pat trukdo ekonomikos ir socialiniu salygu nuo konfliktu ir pilietiniu karu nukentejusiose šalyse atkurimui.

140 milijonu euru biudžetas

Reglamentu, del kurio, remdamiesi Komisijos pasiulymu, susitare Taryba ir Parlamentas, siekiama keliu pagrindiniu tikslu. Visu pirma, biudžete buvo numatyta nauja biudžetine eilute ir sukurta teisine priemone, kad butu galima skirti kaip imanoma daugiau lešu išminavimui, pagalbai nukentejusiems, švietimui ir efektyvesniu priemoniu paieškai. 2002 - 2009 m. kovai su priešpestinemis minomis skirtas 140 milijonu euru biudžetas. Šis specialus finansavimas užtikrina Sajungos politikos testinuma, o kiekvienais metais kaskart nereikia deretis del lešu skyrimo. Del problemos aktualumo visame pasaulyje ir jos svarbumo, kovai su priešpestinemis minomis reikalingos atitinkamos veiksmingos, lankscios ir, reikalui esant, greitos sprendimu priemimo proceduros. Yra numatyta kitu papildomu priemoniu - iš viso Sajunga šiai kovai skiria 240 milijonu euru.

Antrasis reglamento tikslas - patenkinti skubius humanitarinius poreikius, siekiant išvengti sužalojimu ir gyvybiu praradimu, bei suteikiant parama nukentejusiuju reabilitacijai. Sausumos priešpestines minos ir kiti nesproge sprogmenys yra strukturine kliutis, trukdanti atkurti normalia ekonomine ir socialine veikla. Todel reikalingas ilgalaikis isipareigojimas, kurio negali atstoti skubi humanitarine pagalba ar atstatymas.


Sajungos strategija siekiama skirti daugiau demesio mokymui, kad nukentejusiose šalyse stipretu vietines pajegos. Toks buvo Parlamento požiuris, pagal kuri daugiau demesio skiriama šiandien tarptautines bendrijos darbe placiai naudojamai pilietinei strategijai. EP deputatai tikisi, jog specialiu darbuotoju mokymas leis, viena vertus, vietiniams gyventojams vykdyti prevencine politika, antra vertus, geriau pasinaudoti jau isteigtomis tarptautinemis strukturomis.

Konkretus veiksmai

Bendrijos reglamentu finansuojama veikla apima ivairius veiksmus: supratimo apie minas lavinima, specialistu mokyma, itartinu teritoriju tyrima ir ženklinima, žemeje užkastu minu aptikima, išminavima ir sunaikinima, atsargu sunaikinima, pagalba nukentejusiems ir ju reabilitacija bei socialine ir ekonomine integracija ir informacijos valdyma. Sajunga taip pat teikia finansine pagalba tokiems partneriams kaip NVO ir agenturoms, šioje srityje turincioms atitinkamos patirties. Iš biudžeto taip pat finansuojama kovai su minomis nukentejusiose šalyse skirta iranga, kuri gali buti labai ivairi priklausomai nuo vietoves, kurioje užkastos minos.

Neseniai, 2004 m. balandžio 22 d. savo rezoliucijoje Europos Parlamentas vel paragino visas valstybes pasirašyti ir ratifikuoti Otavos konvencija. Vienas iš jo reikalavimu buvo, kad Jungtines Amerikos Valstijos peržiuretu savo sprendima nepasirašyti konvencijos. Europos Parlamentas išreiške vilti, kad visi veikejai, ne tik valstybes pasirašys isipareigojima visiškai uždrausti priešpestines minas.



  
Pranešejai:
  
Kova su priešpestinemis minomis besivystanciose šalyse: Emma Bonino (IND, I)
Kova su priešpestinemis minomis kitose, ne besivystanciose, treciosiose šalyse: Emma Bonino (IND, I)
EP rezoliucija del Otavos sutarties, susijusios su priešpestinemis minomis, peržiurejimo konferencijos
Otavos konvencija
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Kova su priešpestinemis minomis besivystanciose šalyse
Kova su priešpestinemis minomis kitose, ne besivystanciose, treciosiose šalyse

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004