Kai EEB išvydo dienos šviesą 1958 m., daugelis ją sudarančių valstybių narių dar buvo kolonijinės valstybės. Po dekolonizacijos daugelis Afrikos šalių ir toliau buvo priklausomos nuo ekonominių ryšių daugiausia su Europa. Šiuos ryšius sutvirtino vieninteliai tokio pobūdžio susitarimai su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis. Tikra partneryste šie ryšiai virto 2000 m. pasirašius Kotonu susitarimą. Europos Parlamentui pagrindinė Kotonu naujovė buvo jungtinės ir lygiavertės institucijos - Jungtinės parlamentinės asamblėjos - sukūrimas.
Europos Sąjungoje - 15 valstybių narių ir greitai jų bus 25. Septyniasdešimt septynios AKR šalys. Nuo senų laikų Sąjungą su trečiosiomis šalimis siejantys ryšiai, sutvirtinti 1964 m. pirmąja Jaundė, vėliau - Lomės konvencijomis, nuo šiol yra reglamentuojami 2000 m. birželio 23 d. Benine pasirašytu Kotonu susitarimu. Kotonu susitarimas, kaip visi asociacijos susitarimai, buvo patvirtintas Europos Parlamento pritarimu ir įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Skirtingai nuo ankstesnių konvencijų, kurios buvo sudarytos 5 - 10 metų laikotarpiui, Kotonu susitarimas sudarytas ilgam - 20 metų laikotarpiui. Jis žymiai keičia bendradarbiavimo politiką ir oficialiai įteisina parlamentinius ryšius įsteigdamas „Jungtinę parlamentinę asamblėją”.
Nuolatinis politinis dialogas
Šios Asamblėjos - tokia ji yra viena pasaulyje - šeštasis susirinkimas įvyko Romoje 2003 m. spalio mėn. Asamblėją sudaro po vieną kiekvienos AKR šalies atstovą ir tiek pat Europos Parlamento narių. Paskutinių sesijų metu Europos Parlamento nariai su pasitenkinimu konstatavo, jog AKR šalių atstovų skaičius auga. Anksčiau AKR šalims dažniausiai atstovaudavo vyriausybių nariai ir ambasadoriai. Šie pasikeitimai stiprina parlamentinį dialogą tarp Šiaurės ir Pietų. Tačiau šis procesas ne visada vyksta sklandžiai. Europos Parlamentas atšaukė 2002 m. lapkričio mėnesį Briuselyje turėjusią įvykti penktąją plenarinę sesiją, po to kai Zimbabvė į delegaciją paskyrė du narius, kuriems dėl Mugabės režimui paskirtų diplomatinių sankcijų buvo uždrausta įvažiuoti į ES.
Kotonu susitarime be plėtojimo strategijų ir kovos su skurdu daugiausia dėmesio skiriama politiniam dialogui. Čia Asamblėjos vaidmuo gali būti labai svarbus. Narių nuomone, jos esminis pašaukimas - skatinti demokratijos plėtrą. Tai gali būti bendrų tyrimų organizavimas, kaip, pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Krante arba rinkimų eigos stebėjimas, kaip Kenijoje. Be to, yra numatyta, kad Asamblėja reguliariai turės išklausyti pilietinės visuomenės atstovus. Nors institucinė Asamblėjos organizacija pagerėjo, sukūrus tris nuolatinius komitetus, turinčius parengti plenarinių sesijų darbą, tačiau ji neturi visų jai reikalingų priemonių, kad galėtų daryti norimą įtaką. Pavyzdžiui, ji neturi įgaliojimų vykdyti bendradarbiavimo finansavimo biudžetinę ir politinę kontrolę.
Vis dėlto, Europos Parlamento vaidmuo tolydžio stiprėja. Iki šiol bendradarbiavimo su AKR šalimis finansiniam instrumentui - „Europos plėtros fondui” netaikomos įprastos biudžetinės procedūros ir tokiu būdu jis išvengia EP kontrolės. Jis jau seniai reikalauja "įtraukti fondą į biudžetą". Į šį prašymą buvo atsižvelgta Konvente dėl Europos ateities ir jis, turbūt, bus įgyvendintas Konstitucijoje. Tokiu būdu nariai galės daryti tiesioginę įtaką bendradarbiavimo finansavimui, užtikrinti jo demokratinę kontrolę ir pasirūpinti, kad šie asignavimai nebūtų panaudoti kitiems bendrijos tikslams.
Panaikinti skurdą
Priešingai nei ankstesnėse konvencijose, Susitarimo dėl partnerystės veikimo sritis yra platesnė nei tradicinių išteklių plėtra. Jis stiprina institucinį ir politinį ryšių tarp ES ir AKR šalių pobūdį tokiose srityse kaip: žmogaus teisės, demokratija ir viešųjų reikalų tinkamas valdymas. Į naująjį susitarimą buvo įtraukti kiti klausimai - tokie kaip: migracija, konfliktų prevencija ar taikos stiprinimas.
Prioritetiniu uždaviniu išlieka skurdo panaikinimas bet ne tik finansinės paramos būdais. Reikia taip pat padėti besivystančioms šalims integruotis į pasaulio ekonomiką, siekti ekonominio augimo ir ilgalaikės plėtros tikslų, suteikti šioms šalims galimybę naudotis gamybos ištekliais. AKR šalys skatinamos vykdyti reguliaresnę regioninę ir tarpregioninę integraciją, galinčią pritraukti privačias investicijas.
Kotonu susitarime numatoma, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas prekybos srityje su AKR šalimis turi vykti, "atsižvelgiant į šių šalių politinius pasirinkimus ir jų plėtros prioritetus", pagal Pasaulinės prekybos organizacijos nustatytas taisykles. Lomės konvencijoje bendradarbiavimas prekybos srityje buvo iš esmės pagrįstas vienašalėmis muitų tarifų lengvatomis, kurių dėka daugelis AKR prekių galėjo patekti į Bendrijos rinką be muitų. Nuo šiol Sąjunga ir AKR šalys turės vykdyti abipusį prekybos liberalizavimą. Naujieji prekybos susitarimai, dėl kurių buvo deramasi nuo 2002 m., turėtų įsigalioti vėliausiai iki 2008 m. Laipsniškai bus įvestas abipusės laisvosios prekybos prekėmis ir paslaugomis režimas, užtat paliekant atitinkamą įvairių AKR šalių išsivystymui asimetriškumą.
Laisvoji prekyba ir parama
Šių derybų metu Parlamento vaidmuo yra ribotas. Derybų dėl prekybos susitarimų ir jų sudarymo metu, jis prašomas tik pateikti savo nuomonę.
Tačiau Parlamentas gali išreikšti savo poziciją rezoliucijose, atkreipti Komisijos ir Tarybos dėmesį į tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, pirmojo derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų etapo pradžioje Parlamentas pabrėžė, kad rinkų atvėrimas nėra savaiminė išeitis.
Narių nuomone, šį rinkų atvėrimą turėtų lydėti parama, kurios tikslas - pagerinti AKR šalių gamybos ir prekybos infrastruktūras, padidinti technologijų svarbą tarp eksportuojamų prekių ir pakelti švietimo bei mokslinių tyrimų lygį. Technologijų perdavimas turėtų vykti tuo pačiu metu supaprastinant patentų gamybos srityje išdavimo sąlygas besivystančiose šalyse. Tai ypač svarbu vaistų pramonėje. Nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl paslaugų pramonės klausimų įtraukimo į derybų darbotvarkę. Jie mano, kad šie klausimai turi būti atidžiai išnagrinėti ir prašo įtraukti viešuosius pirkimus į derybas.
|